Katės – tai vieni iš paslaptingiausių gyvūnų, kuriuos žmonės prisijaukino. Vieniems jos – minkšti, murkiantys draugai, kitiems – charakteringi ir nepriklausomi šeimos nariai, kurie leidžiasi mylimi tik tada, kai patys nusprendžia. Tačiau net ir tie, kurie augina kates jau daugelį metų, dažnai nustemba sužinoję, kiek unikalių savybių šios būtybės turi. Šiame straipsnyje rasite ne tik keletą linksmų pastebėjimų, bet ir rimtų mokslinių įžvalgų apie tai, kuo katės iš tiesų ypatingos.
Ką turėtumėte žinoti apie kates – net jei turite vieną namuose
Katė atrodo pažįstama, netgi nuspėjama – kol nepradedi gilintis. Jų kūnas, pojūčiai ir net instinktai veikia kiek kitaip nei daugumos gyvūnų. Supratus, kaip katė girdi, mato ar kodėl staiga puolė per duris be aiškios priežasties, pradedi žiūrėti į ją visai kitomis akimis. Pirmiausia – pradėkime nuo jų kūno.
Katės turi net 32 raumenis kiekvienoje ausyje
Skirtingai nei žmogus, kurio ausys praktiškai nejuda, katės ausys – tai itin išvystyta garsų gaudymo sistema. Kiekvienoje ausyje yra po 32 atskirus raumenis, kurie leidžia joms pasukti ausis net 180 laipsnių kampu, nepriklausomai viena nuo kitos. Tai padeda užfiksuoti net menkiausius garsus – nuo to, kaip vaikšto pelė, iki to, kur šaldytuvo durelės spragtelėjo kitoje kambario pusėje.
Jų žandikaulis juda tik aukštyn ir žemyn
Skirtingai nei šunys ar žmonės, katės negali žandikauliu judinti į šonus. Jų apatinis žandikaulis juda tik vertikaliai, todėl jos negali „kramtyti“ kaip mes. Užuot trynusios maistą šonais, jos plėšo ir ryja – tai paveldėtas bruožas iš laukinių plėšrūnų. Todėl katėms svarbu duoti ne per didelius, bet kramtyti leidžiančius gabalėlius, ypač jei norite palaikyti jų dantų sveikatą.
Katės ūsai yra tokie jautrūs, kad gali „matyti“ net tamsiame kambaryje
Ūsai – tai ne paprastas puošybos elementas, o tikras jutiklių tinklas. Jie susijungę su itin jautriais nervais, todėl katė gali nustatyti atstumą, erdvę ar net aptikti oro srovę. Nenuostabu, kad katės taip gerai orientuojasi naktį – jų ūsai joms padeda tiesiog „jausti“ aplinką. Būtent todėl nereikėtų jų kirpti – tai gyvūnui sukelia stresą ir net dezorientaciją.
Jos gali pasiekti šokinėjimo aukštį, viršijantį jų ūgį iki 5 kartų
Katės gebėjimas šokinėti yra vienas įspūdingiausių tarp visų naminių gyvūnų. Vidutinė katė gali pašokti net 150–180 cm į viršų – tai daugiau nei penkis kartus viršija jos kūno ilgį. Šį gebėjimą lemia stiprus galinių kojų raumenynas, pusiausvyros pojūtis ir gebėjimas greitai susikoncentruoti prieš šuolį. Tai paaiškina, kodėl jūsų augintinė gali atsidurti ant šaldytuvo lyg iš niekur.
Kodėl katės trina galvą į jus? Tai – ne tik meilė
Kai katė trina savo galvą į jūsų koją, veidą ar ranką, tai dažnai palaikoma meilus gestu. Ir tai iš dalies tiesa – bet giliau slypi teritorijos žymėjimas. Katės turi kvapų liaukas aplink smakrą, kaktą ir skruostus, todėl trindamosi jos pažymi jus kaip „savo“. Tai yra ir pasitikėjimo, ir nuosavybės signalas – jūs esate jų žmogus, pažymėtas saugiu kvapu.
Murkimas – tai ne tik pasitenkinimas
Nors dažniausiai murkimas siejamas su malonumu, iš tiesų jis taip pat gali būti ženklas, kad katė jaučiasi nesaugiai, serga ar net bando save nuraminti. Įdomu tai, kad murkimo dažnis – apie 25 Hz – yra moksliškai siejamas su kaulų ir raumenų gijimu. Kai kurios teorijos teigia, kad katės murkia net tam, kad pagreitintų savo kūno atsistatymą.
Kodėl jos taip mėgsta dėžes?
Katės traukia uždaros erdvės, nes jos suteikia saugumo pojūtį. Dėžė leidžia stebėti aplinką iš slaptos vietos, be rizikos būti pastebėtai. Be to, kartoninės dėžės sugeria šilumą ir sukuria jaukią, šiek tiek izoliuotą erdvę. Nenuostabu, kad net ir brangiausią guolį katė dažnai iškeičia į paprastą batų dėžę.
Kodėl katės kandžioja, kai glostote per ilgai?
Tai vienas dažniausiai nesuprastų kačių signalų. Kai kurios katės toleruoja glostymą tik tam tikrą laiką – tada nervinė sistema per daug suaktyvėja, ir joms ima kilti diskomfortas. Toks kandžiojimas nėra agresija, o greičiau – „pakanka“ ženklas. Mokantis stebėti jų kūno kalbą (uodegos trūkčiojimas, įsitempimas, ausų pakreipimas) galima išmokti sustoti laiku.
Katės atpažįsta jūsų balsą, bet dažnai ignoruoja
Tyrimai rodo, kad katės geba atpažinti savo šeimininko balsą net tada, kai yra kitoje patalpoje ar miega. Tačiau jos ne visada reaguoja, nes jų socialinė elgsena skiriasi nuo šunų – jos neprivalo paklusti ar atsiliepti, jei nemato tam priežasties. Tai nereiškia, kad jos jūsų negirdi ar nepažįsta – jos tiesiog renkasi, kada reaguoti.
Katės turi nepaprastą ilgalaikę atmintį
Katės gali prisiminti įvykius, vietas ar net žmones metų metus, ypač jei tai buvo susiję su stipriais emociniais išgyvenimais – stresu, baime ar meile. Yra užfiksuota atvejų, kai katės po ilgo laiko atpažįsta buvusius šeimininkus ar kelią namo iš dešimčių kilometrų. Jų orientacija paremta ne tik kvapu, bet ir labai tiksliai veikianti erdvinė atmintis.
Katės gali „mokyti“ žmogų kaip jauniklį
Jei katė atneša jums pelę (ar žaislą), ji ne visada jums padovanoja dovaną. Tai gali būti instinktyvus „mokymo“ elgesys – taip katės moko jauniklius medžioti. Jei auginate vieną katę ir ji laiko jus savo „jaunu nenaudėliu“, kuriam reikia pamokų – gali būti, kad būtent taip ji išreiškia globą.
Katės geba manipuliuoti žmogaus elgesiu balsu
Kai kurios katės „išmoksta“ naudoti specifinį murkimo ir miaukimo derinį, kuris žmogui skamba panašiai kaip kūdikio verksmas. Tokiu būdu jos iššaukia mūsų dėmesį ir pasiekia savo tikslą – maistą, žaidimą ar išleidimą į lauką. Tai viena iš nedaugelio rūšių, kuri adaptuoja balsinius signalus specialiai tam, kad komunikuotų su žmonėmis.
Senovės Egipte katės buvo laikomos šventomis
Katės senovės Egipte buvo ne tik mylimi naminiai gyvūnai, bet ir tikros dievybės simboliai. Deivė Bastet, vaizduojama su katės galva, buvo apsaugos, vaisingumo ir namų globėja. Katės Egipte buvo taip gerbiamos, kad jų žudymas buvo baudžiamas mirtimi, o jų kūnai – balzamuojami taip pat kaip ir žmonių faraonų.
Vikingai laikė kates buriniuose laivuose
Skandinavų vikingai kates laikė ne tik dėl to, kad jos naikino graužikus, bet ir kaip sėkmės simbolius. Ypač mėgstamos buvo ilgaplaukės norvegų miškinės katės. Tikėta, kad jos saugo laivus nuo nelaimių, o moterys, kurios augino kates, laikytos artimesnėmis dievybei Frejai – meilei ir magijai.
Juodos katės viduramžiais buvo kaltinamos raganavimu
Nors kai kuriose kultūrose juodos katės laikomos sėkmės simboliu, viduramžių Europoje joms nebuvo taip pasisekę. Jas siejo su raganomis, tamsa ir nelaimėmis. Buvo tikima, kad raganos gali pavirsti juodomis katėmis, todėl daugybė šių gyvūnų buvo naikinami. Tai viena iš priežasčių, kodėl šiandien juodos katės prieglaudose dažniausiai laukia naujų namų ilgiausiai.
Japonijoje „Maneki Neko“ simbolizuoja sėkmę
Turbūt esate matę baltą ar spalvotą katę, pakėlusią vieną letenėlę – dažniausiai stovinčią restoranuose ar parduotuvėse. Tai Maneki Neko, Japonijos „kviečianti katė“, kuri, kaip tikima, pritraukia sėkmę ir turtus. Jei pakelta dešinė letenėlė – tai sėkmė versle, jei kairė – daugiau klientų ar svečių.
Katės tapo interneto karalienėmis XXI amžiuje
Katės ne tik pergyveno imperijas – jos tapo ir socialinių tinklų favoritėmis. Nuo „Grumpy Cat“ iki milijonų peržiūrų „TikTok“ vaizdelių – katės šiuolaikinėje kultūroje užima garbingą vietą kaip humoro, keistumo ir švelnumo simboliai. Ir, sprendžiant iš tendencijų, šios pozicijos taip greitai neatsisakys.
Nepaprastos katės galios – faktai, kurie stebina
Nors katės gali atrodyti minkštos ir lėtos, iš tiesų jos – puikiai prisitaikę plėšrūnai su daugybe unikalių savybių, kurios leidžia joms išgyventi tiek laukinėje gamtoje, tiek žmonių namuose. Kai kuriuos šiuos gebėjimus net sunku patikėti, kol jų nepastebi savo akimis.
Katės gali išgyventi kritimus iš aukščio geriau nei šunys ar net žmonės
Tai vadinamasis „katės refleksas“ – jos turi įgimtą gebėjimą ore apsisukti ir nukristi ant keturių kojų. Tyrimai rodo, kad katės, nukritusios net iš 5 ar 6 aukštų, dažnai atsistoja ir nueina be rimtesnių sužeidimų. Tai įmanoma dėl jų lankstumo, plono skeleto ir gebėjimo išskleisti kūną ore, sumažinant kritimo greitį – lyg mažas parašiutas.
Jos girdi garsus, kurių negirdi nei žmonės, nei šunys
Katės geba išgirsti aukštesnio dažnio garsus nei šunys – jų klausos diapazonas siekia net iki 64 kHz, kai žmonėms riba – apie 20 kHz. Tai padeda joms aptikti peles, vabzdžius ar net paslėptus prietaisus, kurių veikimo dažnio žmogus nepastebi.
Katės gali išbūti be maisto ilgiau nei be… dėmesio
Nors katės dažnai laikomos nepriklausomomis, socialiniai tyrimai rodo, kad jos turi stiprų emocinį ryšį su žmogumi. Kai kuriems gyvūnams trūkstant dėmesio, fiksuojami elgesio pokyčiai: apatija, agresija ar net ligos. Katės geba ilgai ištverti be maisto (iki 10 dienų su vandeniu), tačiau dėmesio stoka gali paveikti jas dar greičiau – emociniu lygmeniu.
Jos miega iki 20 valandų per parą – ir tai normalu
Katės – tikros miego meistrės. Jos miega vidutiniškai 13–16 valandų per parą, o kai kurios – net iki 20. Šis „uždelstas aktyvumas“ yra paveldėtas iš laukinių protėvių – miegas taupo energiją, kuri vėliau naudojama trumpiems, bet intensyviems medžioklės pliūpsniams.
Katės gali orientuotis net be regėjimo – naudodamos ūsus ir pėdų pagalvėles
Net aklos katės geba vaikščioti kambaryje neatsitrenkdamos į kliūtis. Tai įmanoma dėl itin jautrių ūsų (vibrissų) ir pėdų pagalvėlių, kuriose yra nervų receptoriai. Jos jaučia paviršių, oro sroves ir net vibracijas, kurios padeda „skaityti“ aplinką, tarsi turėtų šeštąjį pojūtį.
Žmonių atsiliepimai: kuo katės juos labiausiai stebina
„Niekada nesupratau, kaip ji visada žino, kada aš grįžtu namo – net kai nevažiuoju automobiliu. Atrodo, lyg turėtų šeštą pojūtį. Kai tik atrakinu duris – ji jau laukia prie slenksčio.“
– Indrė, Vilnius
„Mūsų katinas moka atsukti durų rankeną. Ir ne bet kaip – atsistoja ant galinių kojų, prilaiko viena letena, o kita pasuka. Pirmą kartą pamatęs galvojau, kad pasivaideno.“
– Tomas, Kaunas
„Visi sakė, kad katės neprieraišios, bet manoji – kaip šuniukas. Sekioja po namus, miega šalia, net į vonią ateina ir sėdi, kol nusiprausiu. Tiesiog būtinybė būti kartu.“
– Erika, Šiauliai
„Ji jaučia, kada man bloga nuotaika. Tiesiog ateina, įsitaiso šalia ir murkia. Nereikia nei žodžių – tą vakarą ji niekur nesitraukia. Man tai – pati šilčiausia terapija.“
– Rasa, Alytus
„Nesuprantu, kaip ji visada randa dėžę. Gali būti nauja batų pora, vos išimta iš maišo – po minutės jau sėdi dėžėje, lyg tai būtų padėta specialiai jai.“
– Mantas, Klaipėda
Ką mums primena šie faktai apie kates?
Kiekvienas iš šių faktų – tai tarsi mažas langas į pasaulį, kuriame katės gyvena savo taisyklėmis. Jos gali atrodyti paslaptingos, net šaltos, bet iš tikrųjų yra nepaprastai jautrios, išmanios ir subtilios būtybės. Nuo neįtikėtino jų gebėjimo orientuotis tamsoje iki socialinio lankstumo, kuris leidžia joms būti nepriklausomomis, bet kartu ir artimomis – viskas jose turi paskirtį.
Šis straipsnis ne tik leidžia iš naujo pažvelgti į savo augintinę, bet ir primena, kad net šalia mūsų gyvenantys gyvūnai – tikros gamtos inžinerijos šedevrai. Kuo daugiau apie jas žinome, tuo geriau galime suprasti jų poreikius, signalus ir išraišką – ir tuo stipresnis tampa ryšys tarp žmogaus ir katės.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kates
Ar katės iš tikrųjų žino savo vardą?
Kodėl katės mėgsta miegoti ant žmogaus?
Kiek metų katė gyvena?
Kodėl katė staiga puola glostoma?
