Lietuvos paukščių pažinimo gidas
Šarką atpažinti lengva, tačiau jos gyvenimas nėra toks paprastas, kaip sufleruoja pasakos apie „blizgių daiktų vagilę“. Paprastoji šarka (Pica pica) yra sumanus, visavalgis varninių šeimos paukštis, ištisus metus gyvenantis greta Lietuvos sodybų, laukų, pamiškių ir priemiesčių.
Ilga uodega, ryškus juodai baltas apdaras ir garsus „čėk-čėk-čėk“ leidžia ją pastebėti iš toli. Pavasarį dėmesį patraukia ir neįprastas lizdas: didelė šakų konstrukcija su savotišku stogeliu. Toliau paaiškinama, kur šarka gyvena, ką lesa, kaip augina jauniklius, kodėl buriasi ir ką iš tiesų žinome apie jos tariamą meilę blizgučiams.
Kaip atpažinti paprastąją šarką
Šarka yra maždaug kuosos dydžio, tačiau dėl ilgos uodegos atrodo gerokai ilgesnė. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo 46–50 cm kūno ilgį ir 200–270 g masę. Didelę viso silueto dalį sudaro uodega, todėl skrydyje paukštis atrodo tarsi turėtų ilgą vairą. Sparnai platūs ir apvaloki, skrydis banguotas, o tarp kelių greitų mostų dažnai matomas trumpas sklendimas.
Iš pirmo žvilgsnio apdaras juodai baltas. Iš arčiau saulė juodose sparnų ir uodegos plunksnose išryškina žalią, mėlyną ar violetinį metališką žvilgesį. Tai nėra atskiros ryškiai mėlynos plunksnos, būdingos kai kurioms kitoms varninių rūšims. Balti pečiai, pilvas ir sparno plotai kontrastuoja su juoda galva, nugara bei krūtine. Patinas paprastai kiek stambesnis ir ilgesne uodega, bet pavienį paukštį pagal lytį patikimai atskirti sunku.
Kur šarkos gyvena Lietuvoje
Lietuvos ornitologiniame rūšies profilyje šarka siejama su agrariniu kraštovaizdžiu, kaimais, pavienėmis sodybomis, pamiškėmis ir priemiesčiais. Jai reikia atviresnių vietų maistui ieškoti ir kartu medžių arba aukštų krūmų lizdui bei poilsiui. Tankaus, vientiso miško giluma nėra tipiška jos buveinė.
Žmonių kaimynystė šarkai suteikia ir galimybių, ir pavojų. Nupjauta veja, dirbami laukai bei komposto pakraščiai palengvina bestuburių paiešką, o atliekos tampa lengvai prieinamu, bet ne visada saugiu maistu. Kita vertus, eismas, stikliniai paviršiai, palaidi augintiniai ir genėjimo darbai perėjimo metu kelia riziką. Dėl didelio prisitaikymo šarką galima pamatyti tiek kaimo sodyboje, tiek miesto parke.
Rūšis Lietuvoje laikoma sėslia: dauguma paukščių neišskrenda į tolimas žiemavietes. Žiemą šarkos dažniau matomos būreliais ir bendrose nakvynės vietose. Tai nereiškia, kad kiekvienas vasarą matytas paukštis lieka tame pačiame kieme, tačiau pats sezonas rūšies iš Lietuvos neišvaro. Palyginimui, apie tikrą tolimąją migraciją galima skaityti portalo pasakojime apie baltąjį gandrą.
Kuo minta šarka ir kaip keičiasi jos racionas
Šarka yra visavalgė ir maistą dažniausiai renka ant žemės. Ji lesa vabzdžius, sliekus, kitus bestuburius, sėklas, uogas, vaisius, dvėseną ir žmonių maisto likučius. Retkarčiais grobiu gali tapti smulkus stuburinis, kito paukščio kiaušinis ar jauniklis. Tai natūrali ekologijos dalis, tačiau iš pavienio įvykio nereikėtų daryti išvados, kad šarkos lemia visų smulkiųjų paukščių mažėjimą.
| Laikas | Ko ieško dažniausiai | Kur tai randa | Ką mato žmogus |
|---|---|---|---|
| Pavasaris | Bestuburiai, sėklos, dvėsena ir kitas baltymingas maistas. | Pievoje, dirvoje, pakelėje, po lapais. | Pora daug vaikšto žeme ir neša maistą link lizdo. |
| Vasara | Vabzdžiai, jų lervos, uogos, vaisiai, įvairus lengvai pasiekiamas grobis. | Soduose, ganyklose, parkuose ir laukuose. | Šeimos grupė gali maitintis kartu, jaunikliai prašo maisto. |
| Ruduo | Uogos, vaisiai, sėklos, riešutai, bestuburiai ir atliekos. | Po vaismedžiais, dirvonuose, komposto ar šiukšlių pakraščiuose. | Paukščiai aktyviai tikrina naujas vietas ir kartais slepia maistą. |
| Žiema | Likusios sėklos, dvėsena, atliekos ir kitas prieinamas maistas. | Atvirose neužsnigtose vietose, prie kelių ir gyvenviečių. | Dažnesni būreliai, bendros nakvynės, trumpesnės maisto paieškos. |
Žmonėms nereikėtų tyčia palikti sūraus, saldaus ar sugedusio maisto. Atvira šiukšliadėžė šarką moko ieškoti maisto pavojingoje vietoje, o kartu vilioja graužikus. Jei norima padėti kiemo paukščiams, prasmingiau palaikyti švarią, nuosekliai prižiūrimą lesyklą ir rinktis paukščiams tinkamą lesalą, kaip paaiškinta gide kuo lesinti paukščius žiemą.
Kaip atrodo šarkos lizdas ir kada ji peri
Šarkos lizdas išsiskiria dydžiu ir konstrukcija. Pagrindas bei išorė sukraunami iš įvairaus storio šakelių, viduje formuojamas tvirtesnis dubuo, o virš jo dažnai pastatomas retas šakų kupolas. Šone paliekamas įėjimas. Iš apačios toks lizdas gali atrodyti kaip netvarkingas šakų kamuolys, tačiau jo sandara saugo nuo plėšrūnų ir suteikia daugiau uždarumo.
Lizdo pažinimo schema
VLE nurodo, kad dėtyje gali būti 2–8 šviesiai žalsvi, rusvai taškuoti kiaušiniai. British Trust for Ornithology ilgamečiuose duomenyse tipiška dėtis yra 5–6 kiaušiniai. Skaičiai nėra prieštaringi: vienas šaltinis aprašo platesnį galimą intervalą, kitas – dažniausią dydį. Patelė peri maždaug tris savaites, o jaunikliai lizde praleidžia dar apie keturias savaites. Tiksli eiga priklauso nuo oro, maisto ir konkrečios poros.
Radus jauną šarką ant žemės svarbu neskubėti jos nešti namo. Jei paukštis jau apsiplunksnavęs, stovi, šokinėja ir aplink girdėti suaugusieji, tai gali būti normalus išlizdžio etapas. Įsikišimo reikia, kai paukštis akivaizdžiai sužeistas, įstrigęs ar jam gresia tiesioginis pavojus. Panašų atsargumo principą pravartu taikyti ir kitoms rūšims; daugiau apie perėjimą pasakojama straipsnyje apie balandžių jauniklių auginimą.
Ką gali reikšti matomas šarkos elgesys
Vienas trumpas stebėjimas retai atskleidžia visą situaciją. Garsus balsas gali būti nerimo signalas, poros bendravimas arba reakcija į katę, lapę, kiaunę ar plėšrų paukštį. Pora, nešanti šakeles, greičiausiai stato lizdą, tačiau tas pats medis gali turėti ir seną, nebenaudojamą lizdą. Vasaros pabaigoje keli kartu judantys paukščiai gali būti šeima, o žiemą didesnis būrys dažnai susijęs su bendra nakvyne ar maisto vieta.
Šarkos stebėjimo vedlys
Pasirinkite tai, ką matote, ir gaukite tikėtiną paaiškinimą bei saugų kitą žingsnį. Vedlys nevertina sužeidimų.
Vedlio atsakymas yra orientyras, ne galutinė išvada. Geriausia kelias minutes stebėti iš tos pačios vietos, nefiksuoti lizdo tikslios vietos viešai ir nebandyti paukščio prisivilioti prie lizdo. Pakartotinis elgesys, metų laikas ir kitų paukščių reakcija suteikia daugiau informacijos nei vienas garsas.
Ar šarkos tikrai vagia blizgius daiktus
Pasakojimas apie papuošalus vagiančią šarką yra labai populiarus, bet eksperimentiniai duomenys jo nepatvirtina kaip įgimto ir besąlygiško potraukio. Ekseterio universiteto tyrėjai laukinėms ir nelaisvėje laikytoms šarkoms pateikė blizgius bei neblizgius naujus objektus. Paukščiai blizgius daiktus palietė tik du kartus per 64 bandymus, o naujovės apskritai didino atsargumą prie maisto.
Tai nereiškia, kad nė viena šarka niekada nepakels neįprasto daikto. Smalsus visavalgis paukštis gali patikrinti įvairius objektus, o pavienis įvykis lengvai įsimena žmogui. Tačiau iš tokių istorijų negalima daryti išvados, kad visos šarkos sistemingai renka blizgučius ar neša juos į lizdą.
Kaip stebėti šarkas netrukdant
Šarkos greitai pastebi žmogų ir gali keisti elgesį, todėl geras stebėjimas prasideda nuo atstumo. Žiūronai, kelios minutės ramybės ir pasirinktas orientyras leidžia pamatyti daugiau nei vaikymasis paskui paukštį. Jei šarka nutyla, sustingsta, garsiai įspėja ar pakartotinai skrenda ratu, žmogus greičiausiai priėjo per arti.
- Prie lizdo. Nelieskite šakų konstrukcijos, nekiškite kameros į angą ir nestovėkite po medžiu ilgą laiką.
- Fotografuojant. Nenaudokite balsų įrašų paukščiui išvilioti ir neskelbkite tikslios aktyvaus lizdo vietos.
- Kieme. Perėjimo metu medžius bei aukštus krūmus genėkite tik įsitikinę, kad juose nėra aktyvaus lizdo.
- Radus jauniklį. Pirmiausia stebėkite iš atstumo; sužeidimo ar tiesioginio pavojaus atveju kreipkitės į laukinių gyvūnų specialistus.
Noras „išgelbėti“ lizdą nuo lietaus ar sutvirtinti jį viela gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Suaugusios šarkos pačios prižiūri konstrukciją ir renkasi vietą pagal aplinkos sąlygas. Žmogui svarbiausia netrikdyti, saugoti augintinius nuo priėjimo ir stabdyti darbus, jeigu medyje aiškiai vyksta perėjimas.
Įdomūs faktai apie šarką
Patikimi šaltiniai
Svarbiausi faktai sutikrinti su Lietuvos ornitologiniu rūšies profiliu, Visuotine lietuvių enciklopedija, British Trust for Ornithology BirdFacts, BirdLife Europos raudonojo sąrašo rūšies medžiaga, recenzuoto tyrimo įrašu apie blizgius objektus ir Ekseterio universiteto tyrimo santrauka. Skaičių intervalai tekste palikti tokie, kokius pateikia atitinkami šaltiniai; tipinė reikšmė nepaversta absoliučia taisykle.
