Kaip dažnai maitinti šuniuką ir kuo maitinti 8 savaičių šuniuką?

Praktinis pirmųjų šuniuko savaičių gidas

Aštuonių savaičių šuniuką paprastai reikia maitinti 3–4 nedidelėmis porcijomis per dieną, visą paros maisto kiekį padalijant tarp valgymų. Rinkitės visavertį, augantiems šuniukams skirtą pašarą, tinkantį numatomam suaugusio šuns dydžiui. Pirmomis dienomis namuose geriausia tęsti jau pažįstamą maitinimą, o ne iš karto bandyti naują produktą.

Vienodo gramų skaičiaus visiems tokio amžiaus šuniukams nėra. Tiksli pradžia — konkretaus pašaro etiketė, dabartinis svoris, numatomas dydis ir veterinaro rekomendacija. Šis gidas skirtas savarankiškai ėdančiam, nujunkytam šuniukui; jei jis dar nesugeba pats paėsti, maitinimo planą reikia aptarti su veterinaru.

Kaip dažnai maitinti 8 savaičių šuniuką?

Jauno šuniuko skrandis mažas, o augimui energijos reikia daug, todėl didelę paros porciją patogiau padalyti į kelis valgymus. VCA veterinarijos specialistai jauniems šuniukams nurodo tris ar keturis maitinimus, o UK Pet Food ankstyvuoju laikotarpiu siūlo keturis. Tai suderinamos gairės, o ne priežastis savarankiškai keisti jau tinkantį individualų planą.

Parsivežę augintinį, paprašykite užrašyti, kokį pašarą jis ėdė, kiek jo gaudavo per visą dieną ir kokiomis valandomis. Jei ankstesnis planas neaiškus arba šuniukas labai smulkus, prastai auga ar turi sveikatos bėdų, dažnį suderinkite su veterinaru. Vienas didelis valgymas nėra tinkamas būdas kompensuoti dieną be priežiūros.

Tai tik keturių dienos valgymų išdėstymo pavyzdys, ne privalomos valandos ar nakties badavimo nurodymas. Laiką derinkite prie šuniuko įprasto ritmo ir veterinaro plano. Jei maitinate tris kartus, tą pačią paros normą dalykite į tris dalis — mažesnis valgymų skaičius savaime nereiškia mažiau maisto.

Augant maitinimų skaičius paprastai mažinamas, bet ne visoms veislėms tuo pačiu metu. Aptarkite perėjimą per augimo patikrą, įvertinę savijautą, kūno būklę ir pašaro gamintojo gaires. Kaimyno suaugusio šuns grafikas nėra geras matas dviejų mėnesių mažyliui.

Kuo maitinti 8 savaičių šuniuką?

Pagrindas turėtų būti visavertis pašaras, aiškiai skirtas šuniukams arba augimo laikotarpiui. Vien žodis „natūralus“, didelis mėsos procentas ar patraukli pakuotė nepasako, ar produktas aprūpins augantį gyvūną visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Skaitykite paskirtį ir maitinimo nurodymus, ne tik priekinę etiketę.

Jei šuniukas užaugs stambus, ieškokite būtent didelių veislių augimui tinkamo produkto. Šių šunų augimo mityboje svarbus ne kuo greitesnis svorio didėjimas, o kontroliuojamas augimas ir tinkamas mineralų balansas. Papildomo kalcio ar vitaminų prie visaverčio pašaro neduokite vien „dėl stiprių kaulų“ — priedų poreikį nustato veterinaras.

Sausą ir drėgną maistą galima derinti pagal bendrą maitinimo planą, tačiau vienodas jų svoris nereiškia vienodo energijos kiekio. Pilna konservų porcija prie pilnos sauso pašaro normos gali reikšti dvi normas, o ne vieną įvairesnį valgį. Naudokitės konkrečių produktų mišraus maitinimo gairėmis arba paprašykite veterinaro perskaičiuoti kiekius.

Žalia mėsa nėra automatiškai saugesnis ar geriau subalansuotas pasirinkimas. CDC perspėja, kad žalias gyvūninis maistas gali perduoti ligų sukėlėjus augintiniui ir žmonėms; užšaldymas visų jų nesunaikina. Augančio šuniuko raciono nekurkite pagal atsitiktinį mėsos, kaulų ir priedų santykį.

Kaip nustatyti paros maisto kiekį?

Pradėkite nuo konkrečios pakuotės lentelės, nes skirtingi pašarai skiriasi energine verte. Vienoje lentelėje kiekis siejamas su dabartiniu svoriu, kitoje — su amžiumi ir numatomu suaugusio šuns svoriu. Pirma perskaitykite stulpelių pavadinimus: pasirinkus ne tą svorį galima suklysti net tiksliai pasvėrus granules.

1. Užrašykite tikslų produkto pavadinimą ir patikrinkite, ar jis skirtas augimui.
2. Raskite jūsų šuniukui tinkamą etiketės eilutę. Jei numatomas suaugusio šuns dydis nežinomas, jį aptarkite su veterinaru.
3. Patikrinkite, ar pateiktas kiekis yra visai parai, ir kokie nurodyti vienetai.
4. Virtuvinėmis svarstyklėmis pasverkite paros kiekį, tada padalykite jį tarp valgymų.
5. Normą vėliau tikslintis padeda augimo ir kūno būklės įvertinimas, o ne vien tuščias dubuo.

Pakuotės lentelė yra pradinis orientyras, ne visam augimui nekintantis skaičius. Šuniuko svoris ir poreikiai kinta, todėl prie tos pačios eilutės nereikėtų pasilikti keliems mėnesiams jos neperžiūrint. Jei veterinaras jau paskyrė individualų kiekį, skaičiuokite pagal jį ir nekeiskite vien todėl, kad interneto pavyzdyje parašyta kitaip.

Matavimo puodelis ir gramai taip pat nėra tas pats. Ant vieno pašaro pažymėtas puodelio svoris neturi būti taikomas kitokioms granulėms. Kasdienėje buityje patogu iš anksto paruošti pažymėtą dienos indelį: tuomet šeimos narys matys, kiek liko, ir nepamaitins antrą kartą vien todėl, kad šuniukas vėl stovi prie dubens.

Porcijos daliklis pagal paros normą

Šis įrankis tik padalija jau žinomą vieno pašaro paros kiekį į lygias porcijas. Jis nenustato, kiek šuniukui reikia kalorijų, neparenka tinkamo pašaro ir neskaičiuoja sauso bei drėgno maisto mišinio. Įveskite etiketėje rastą arba veterinaro nurodytą kiekį gramais.

Pavyzdžiui, jei jūsų šuniukui tinka 160 g konkretaus pašaro per parą, keturioms lygioms porcijoms tenka po 40 g. Pasirinkus tris valgymus būtų maždaug po 53,3 g. Tai tik dalyba: pagal tą patį pavyzdį negalima nuspręsti, kad 160 g tiks kitam šuniukui ar kitam pašarui.

Jei dalį tos pačios paros normos naudojate mokymui, pirmiausia ją atidėkite, o valgymams dalykite tik likusį kiekį. Pavyzdžiui, iš 160 g atidėjus 20 g, dubenėliams lieka 140 g, taigi keturiems valgymams — po 35 g. Ši aritmetika taikoma toms pačioms granulėms, ne skirtingų skanėstų gramų keitimui vienas prie vieno.

Dėl rezultato apvalinimo atskirų porcijų suma gali truputį skirtis nuo paros kiekio. Nepridėkite papildomų granulių vien tam, kad kiekviena porcija tiksliai atkartotų ekraną: paskutinei palikite pasvertos dienos normos likutį. Svarstyklėse pirmiausia nunulinkite tuščio indelio svorį. Jei etiketėje norma pateikta mililitrais, puodeliais ar kilokalorijomis, prieš naudodami šį daliklį turite žinoti atitinkamą konkretaus pašaro kiekį gramais; šių vienetų jis nekonvertuoja.

Kaip keisti pašarą ir pateikti maistą?

Nauji namai ir naujas pašaras neturėtų būti du privalomi pokyčiai tą pačią dieną. Jei ankstesnis maistas tinkamas ir šuniukas jį toleruoja, pradžioje išlaikykite įprastą racioną. Kartu su kitais daiktais verta pasiruošti ir pažįstamo pašaro atsargą — tai aptariama pasiruošimo šuniuko atvykimui gide.

Kai keisti reikia, pereikite palaipsniui: per maždaug 7–10 dienų mažinkite seno ir didinkite naujo pašaro dalį. Jautresniam šuniukui gali reikėti lėtesnio individualaus perėjimo. Stebėkite išmatas ir apetitą; prasidėjus vėmimui, viduriavimui ar vangumui, nebandykite vien vis naujų produktų, o kreipkitės į veterinarą.

Jei granules reikia suminkštinti, naudokite vandenį ir laikykitės gamintojo pateikimo nurodymų. Minkštas maistas neturi pakeisti apžiūros, jei šuniukas nori ėsti, bet negali kramtyti ar ryti. Aštuonių savaičių amžius pats savaime nereiškia, kad į kiekvieną dubenį būtina pilti pieną ar ieškoti pieno pakaitalo.

Šerkite ramioje vietoje, kur kitas gyvūnas neatima maisto, ir naudokite patogų stabilų dubenį. Drėgno ar sudrėkinto maisto nepalikite stovėti visai dienai; laikymo ir likučių tvarkymo laiką tikrinkite ant pakuotės. Dubenį išplaukite, o naujo maisto nepilkite ant nešvarių senų likučių.

Skanėstai, vanduo ir kasdieniai užrašai

Geriamasis vanduo turi būti nuolat lengvai pasiekiamas, taip pat šeriant sausu pašaru. Jo neatimkite bandydami sumažinti balutes namuose. Stebėkite ne tik pilną dubenį, bet ir tai, ar šuniukas iš tiesų geria bei gali normaliai nuryti.

Mokymui dažnai patogu naudoti dalį įprasto visaverčio pašaro. Papildomi skanėstai paprastai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų paros energijos, o ne 10 procentų maisto svorio. Skirtingo kaloringumo produktų gramai nelygiaverčiai, todėl didesnį priedų kiekį reikia aptarti su veterinaru, kad pagrindiniam racionui liktų pakankamai vietos.

Trumpuose užrašuose pakanka keturių dalykų: ką ir kiek suėdė, kiek liko, kokios buvo išmatos ir ar elgesys įprastas. Pavyzdžiui, „ryte įberta 40 g, liko 10 g“ aiškiau negu „truputį pakrapštė“. Tokia apskaita padeda ir tada, kai dalį maisto duoda vaikai ar kiti šeimos nariai.

Per augimo patikras vertinkite ne vien kilogramus, bet ir kūno būklę. Tikslas nėra kuo stambesnis šuniukas kuo greičiau, o tolygus sveikas augimas. Jei svoris neauga, kūnas pastebimai liesėja ar augintinis greitai storėja, maisto nepadvigubinkite ir neribokite aklai — peržiūrėkite racioną kartu su veterinaru.

Kada dėl maitinimo kreiptis į veterinarą?

Jauno šuniuko neėdimo nereikia vertinti taip pat kaip vieno praleisto sveiko suaugusio šuns valgymo. Jei mažylis atsisako maisto, ypač jei praleidžia maitinimus ar keičiasi elgesys, skambinkite veterinarui ir pasakykite tikslų amžių. Nelaukite savavališkai visos paros, kad įsitikintumėte, ar „išalks“.

Viduriuojančiam šuniukui taip pat reikia veterinaro patarimo; labai jauniems gyvūnams suaugusių šunų badavimo patarimai netinka. Jei kartu vemia, darosi vangus, negeria ar skauda pilvą, pagalbos ieškokite nedelsdami. Kartotinis vėmimas, kraujas, griuvimas ar bergždžias žiaukčiojimas su didėjančiu pilvu yra skubios apžiūros priežastys.

Negrūskite maisto ar vandens per jėgą ir nebandykite slėpti simptomų vis skanesniais priedais. Klinikai pravers produkto pakuotė, paskutinio valgymo laikas, apytikris suėstas kiekis ir žinia apie neseną pašaro pakeitimą. Bendresni požymiai aptariami gide apie šuns apetito sumažėjimą, tačiau jo suaugusio šuns stebėjimo laikas nėra leidimas tiek pat laukti su 8 savaičių šuniuku.

Šaltiniai ir rekomendacijų ribos

Maitinimo principai sutikrinti su VCA augančių šuniukų mitybos paaiškinimu, VCA bendrosiomis maitinimo gairėmis, VCA maitinimo dažnio gairėmis, UK Pet Food šuniukų mitybos vadovu ir Royal Canin lietuvišku maitinimo paaiškinimu. Skirtingas valgymų skaičius šiuose šaltiniuose priklauso nuo amžiaus, numatomo dydžio ir individualaus plano, todėl pateiktas bendras 3–4 valgymų orientyras.

Žalio pašaro sauga tikrinta pagal CDC informaciją, o pagalbos požymiai — pagal PDSA veterinarų medžiagą apie viduriavimą, apetito praradimą ir vėmimą. Tai bendroji priežiūros informacija, ne individualiai sudaryta dieta ar ligos diagnozė.

Dažniausi klausimai apie šuniuko maitinimą

Renkantis režimą svarbiausia nesupainioti valgymų skaičiaus su visos dienos kiekiu. Štai atsakymai į dažnas pirmųjų savaičių situacijas.