Kačių kaspinuotis: priežastys, simptomai ir gydymas

Kaspinuotis – tai vienas dažniausių vidaus parazitų, su kuriuo susiduria naminės katės. Nors dažnai atrodo, kad šis sutrikimas būdingas tik benamėms ar lauko katėms, iš tiesų užsikrėsti gali net ir kambarinis augintinis.
Parazitas į katės organizmą patenka per užkrėstas blusas, graužikus ar žalią maistą, o negydomas gali sukelti virškinimo sutrikimus, svorio kritimą, niežulį ir bendrą silpnumą.

Kaspinuotis ne visada iš karto sukelia matomus simptomus, todėl liga gali progresuoti nepastebimai. Dėl to labai svarbu žinoti pagrindinius požymius, suprasti, kaip katė gali užsikrėsti, ir laiku imtis gydymo bei prevencijos.

Kas yra kaspinuotis

Kaspinuotis – tai plokščiasis parazitas, priklausantis Cestoda klasei. Jis gyvena katės plonojoje žarnoje, prisitvirtinęs prie žarnos sienelės siurbtukais arba kabliukais, ir minta šeimininko maistinėmis medžiagomis. Kaspinuočiai yra segmentuoti – jų kūnas sudarytas iš daugybės narelių, vadinamų proglotidais, kuriuose bręsta kiaušinėliai.

Kai šie segmentai subręsta, jie atsiskiria ir su išmatomis pasišalina į aplinką. Štai kodėl kartais šeimininkai pastebi baltus, judančius „ryžių grūdelius“ ant katės kailio, uodegos ar kraiko – tai kaspinuočio nareliai.

Dažniausiai katėms aptinkamos dvi rūšys:
Dipylidium caninum – tai dažniausias kaspinuotis, plintantis per blusas. Katė užsikrečia, kai laižydamasi praryja užkrėstą blusą.
Taenia taeniaeformis – ši rūšis perduodama, kai katė sumedžioja ar suėda užkrėstą peliuką ar žiurkę.

Abi šios rūšys pavojingos, nes gali pažeisti žarnyno gleivinę, sukelti maisto medžiagų trūkumą, dirginimą ir bendrą organizmo nusilpimą.

Nors žmogus retai užsikrečia kačių kaspinuočiu, tam tikrais atvejais – ypač vaikams ar žmonėms su silpnesniu imunitetu – toks pavojus egzistuoja. Todėl labai svarbu laikytis higienos ir reguliariai profilaktiškai dehelmintizuoti (nuparazitinti) katę.

„Kaspinuotis dažniausiai aptinkamas netikėtai – profilaktinių tyrimų metu arba pastebėjus jo segmentus ant kailio. Tačiau tai nereiškia, kad gyvūnas buvo užsikrėtęs neseniai – parazitas gali tūnoti žarnyne kelias savaites be jokių simptomų.“ — Dr. Laura Jensen

Užsikrėtimo priežastys

Kaspinuočiai plinta ne tiesiogiai nuo katės katei, o per tarpinius šeimininkus – dažniausiai blusas arba graužikus. Todėl užsikrėsti gali tiek lauko, tiek kambarinės katės, net jei jos atrodo visiškai sveikos ir prižiūrimos.

Blusos – pagrindinis kaspinuočio šaltinis

Dažniausia priežastis – užkrėstos blusos. Kaspinuočio kiaušinėliai patenka į aplinką su užsikrėtusios katės išmatomis, juos praryja blusų lervos, o kai katė vėliau laižosi ar kandžioja save, ji praryja suaugusią blusą.
Taip kaspinuočio lerva per blusą patenka į katės žarnyną, kur subręsta ir pradeda daugintis. Dėl šios priežasties blusų kontrolė yra būtina ne tik dėl odos sveikatos, bet ir kaip kaspinuočio prevencija.

Graužikai ir žalias maistas

Kita užsikrėtimo priežastis – pelės, žiurkės ar žali gyvūninės kilmės produktai. Kai katė sumedžioja graužiką, kuris buvo užkrėstas kaspinuočio lervomis, ji praryja parazitą kartu su audiniais.
Panaši rizika kyla, jei katei duodamas žalias ar termiškai neapdorotas maistas, ypač mėsa ar žuvis. Kaspinuočio kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi net kelias dienas, jei mėsa buvo laikoma nepakankamai šaltai.

Užkrėsta aplinka

Kiaušinėliai, patekę į aplinką, išlieka pavojingi ilgą laiką. Jie gali būti ant kraiko, kilimų, šepetėlių ar net šeimininko rankų po valymo. Todėl higiena – kruopštus dėžių, guolių ir šepetėlių plovimas – yra svarbi užsikrėtimo prevencijos dalis.

„Vien blusų pašalinimas ne visada užtikrina, kad kaspinuotis išnyks. Katė gali vėl užsikrėsti, jei aplinka lieka užteršta arba gyvena kartu su kitu neapdorotu gyvūnu.“ — Dr. Samuel Kerr

Simptomai ir požymiai

Kaspinuočio infekcija katėms gali vystytis tyliai, todėl ankstyvieji simptomai dažnai lieka nepastebėti. Dauguma šeimininkų sužino apie problemą tik tada, kai pamato baltus, judančius segmentus ant katės kailio, uodegos ar kraiko dėžėje. Tačiau yra ir kitų požymių, kurie leidžia įtarti šį parazitą anksčiau.

Matomi požymiai

Vienas aiškiausių ženklų – smulkūs, baltos spalvos „ryžio grūdeliai“, kurie iš tiesų yra kaspinuočio nareliai. Jie dažnai būna matomi šalia išangės arba kraike. Kartais jie juda, o vėliau išdžiūvę tampa gelsvi ir kieti. Šie segmentai gali sukelti niežulį, todėl katė ima „čiuožti“ užpakaliu per grindis arba laižyti sritį intensyviau nei įprastai.

Fiziniai simptomai

Užsikrėtus kaspinuočiu, katės organizmas praranda maistines medžiagas, todėl gali atsirasti svorio kritimas, net jei apetitas išlieka normalus. Kai kurios katės tampa vangios, kailis praranda blizgesį, o virškinimas sutrinka – pasireiškia viduriavimas arba vėmimas. Kartais parazitas aptinkamas net vėmime – kaip plokščia, balta, judanti grandinėlė.
Jaunesnės katės, turinčios mažesnį imunitetą, dažnai reaguoja jautriau – joms gali pasireikšti pūtimas, pilvo skausmingumas ar apetito praradimas.

Elgesio pokyčiai

Be fizinių simptomų, galima pastebėti subtilius elgesio pasikeitimus. Katė gali tapti neramesnė, dažniau laižytis, mažiau žaisti ar vengti glostymo ties pilvu. Kartais ji atrodo pavargusi, bet kartu nervinga – tai ženklas, kad organizmas dirginamas iš vidaus.

Kada būtina kreiptis į veterinarą

Jei pastebite bet kurį iš šių požymių – matomus segmentus, svorio kritimą, vėmimą ar nuolatinį laižymąsi – būtina apsilankyti pas veterinarą. Nors kai kurie antiparazitiniai vaistai prieinami be recepto, tik specialistas gali nustatyti parazito rūšį ir parinkti tinkamą vaisto dozę. Netinkamas gydymas gali būti neveiksmingas arba net pakenkti gyvūnui.

„Dalis kaspinuočių būna aktyvūs tik tam tikrą laiką – todėl net jei simptomai praeina, parazitas gali likti žarnyne. Štai kodėl svarbu atlikti pakartotinius tyrimus po gydymo.“ — Dr. Emily Novak

Diagnozavimas

Kaspinuočio diagnozė remiasi tiek klinikiniais požymiais, tiek laboratoriniais tyrimais. Nors šeimininkas kartais pats gali pastebėti parazito segmentus, tik veterinaras gali tiksliai nustatyti, kokia kaspinuočio rūšis yra ir kokio gydymo reikia.

Klinikinė apžiūra

Veterinaras pirmiausia apžiūri katę – įvertina jos svorį, kailio būklę, pilvo jautrumą ir perianalinę sritį. Jei matomi balti, džiūstantys segmentai, tai jau yra tiesioginis infekcijos įrodymas. Tačiau ne visais atvejais jie pastebimi, todėl reikia papildomų tyrimų.

Išmatų tyrimai

Svarbiausias diagnostikos metodas – koprologinis tyrimas, kai tiriamos išmatos. Mikroskopu ieškoma kaspinuočio kiaušinėlių arba segmentų.
Kad tyrimas būtų tikslus, mėginys turi būti paimtas šviežias ir švariai, be kraiko ar šiukšlių priemaišų.
Kartais parazito kiaušinėliai išsiskiria ne kasdien, todėl veterinaras gali rekomenduoti pakartoti tyrimą kelis kartus per kelias dienas.

Kiti tyrimo metodai

Retesniais atvejais, kai simptomai išlieka, bet išmatose nieko nerandama, veterinaras gali atlikti pilvo echoskopiją arba rekomenduoti molekulinius tyrimus (PCR), kurie leidžia aptikti parazito DNR. Tokie metodai naudojami veterinarinėse klinikose, kai būtina diferencijuoti kaspinuotį nuo kitų parazitų ar virškinimo sutrikimų.

Diferencinė diagnozė

Kai kurie simptomai – svorio kritimas, vėmimas, viduriavimas – gali būti būdingi ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, Giardia infekcijai, bakteriniam enteritui ar maisto netoleravimui. Todėl svarbu, kad diagnozę nustatytų specialistas, o ne tik būtų taikomas savarankiškas gydymas antiparazitiniais vaistais.

„Dažnai šeimininkai mano, kad matomi segmentai – tai paprasti helmintai, ir duoda bet kokį vaistą nuo kirminų. Tačiau ne visi preparatai veikia kaspinuotį. Tikslus nustatymas leidžia parinkti teisingą dozę ir apsaugoti gyvūną nuo atkryčio.“ — Dr. Patrick Müller

Gydymas

Kaspinuočio infekcijos gydymas visada turi būti tikslinis ir sistemingas. Vienkartinė tabletė dažnai nepakanka – būtina gydyti tiek patį parazitą, tiek pašalinti infekcijos šaltinį (blusas ar graužikus). Tik taip galima užkirsti kelią pakartotiniam užsikrėtimui.

Pagrindinis gydymo principas

Kačių kaspinuočiai gydomi antiparazitiniais vaistais, kurių sudėtyje yra prazikvantelio – tai veiklioji medžiaga, sunaikinanti tiek suaugusius parazitus, tiek jų segmentus. Šis vaistas paralyžiuoja kaspinuotį, o vėliau jis pasišalina natūraliai su išmatomis.
Vaistai gali būti skiriami tablečių, pastos ar spot-on lašiukų forma. Dozė parenkama pagal katės svorį ir parazito rūšį.

Jei katė turi blusų, tuo pačiu metu būtina naudoti ir išorinės parazitų kontrolės priemones – priešingu atveju gyvūnas gali vėl užsikrėsti. Gydymas laikomas sėkmingu tik tada, kai pašalinamas tiek parazitas, tiek jo perdavimo grandinė.

Dažniausiai naudojamos priemonės

Žemiau pateikta lentelė parodo populiariausius veterinarijoje naudojamus preparatus nuo kaspinuočio, jų veikimo ypatumus bei pastabas.
Lentelė optimizuota tiek kompiuteriams, tiek mobiliesiems įrenginiams – slinkimas veikia horizontaliai, o stulpelių plotis išlieka aiškus.

Gydymo eiga ir priežiūra

Po antiparazitinio gydymo veterinaras gali rekomenduoti pakartotinį kursą po 2–3 savaičių, kad būtų sunaikintos visos galimos lervos. Taip pat verta dezinfekuoti aplinką, skalbti guolius ir siurbti kilimus, kad būtų pašalinti galimi kiaušinėliai ar blusos.

Jei katė turi laisvą priėjimą į lauką ar medžioja, gydymą rekomenduojama kartoti profilaktiškai kas 3 mėnesius.

Ką galima daryti namuose ir kada būtina kreiptis į veterinarą

Tinkamai prižiūrint katę namuose galima ne tik palengvinti simptomus, bet ir sumažinti pakartotinio užsikrėtimo riziką. Tačiau svarbu žinoti ribas – kai kurie atvejai reikalauja profesionalaus veterinarinio įsikišimo.

„Šeimininkai dažnai galvoja, kad užtenka duoti vieną tabletę nuo kirminų, bet pamiršta apie blusas ar užterštą aplinką. Tada infekcija greitai sugrįžta. Gydymas visada turi būti kompleksinis – katė + aplinka.“ — Dr. Jonas Lukoševičius

Prevencija ir profilaktika

Kaspinuotis – tai parazitas, kuris dažnai sugrįžta, jei nepašalinamas jo perdavimo kelias. Todėl sėkmingas gydymas turi būti tęsiamas profilaktinėmis priemonėmis, kad katė nebeužsikrėstų iš naujo. Prevencija apima ne tik vaistus, bet ir higieną, mitybą bei aplinkos priežiūrą.

Reguliarus dehelmintizavimas

Katėms rekomenduojama profilaktiškai duoti vaistus nuo kirminų kas 3 mėnesius. Jei gyvūnas laisvai vaikšto lauke, medžioja arba turi kontaktą su kitomis katėmis, šis intervalas gali būti sutrumpintas iki kas 2 mėnesius.
Kaspinuočiams naikinami vaistai su prazikvanteliu – tai pagrindinė veiklioji medžiaga, užtikrinanti veiksmingą apsaugą nuo daugumos parazitų.
Jaunoms katėms pirmą kartą vaistai duodami nuo 6 savaičių amžiaus, o vėliau – pagal veterinaro sudarytą grafiką.

Blusų kontrolė – esminis prevencijos žingsnis

Kadangi kaspinuotis dažniausiai plinta per blusas, būtina reguliariai naudoti išorinius antiparazitinius preparatus – lašiukus ar purškalus. Jie neleidžia blusoms daugintis ir naikina jas dar prieš įkandant.
Ypač svarbu profilaktiškai apdoroti visus gyvūnus namuose, net jei simptomus rodo tik viena katė. Taip užkertamas kelias blusų gyvavimo ciklui ir sumažinama užkrato rizika.

Aplinkos higiena

Blusų ir kaspinuočio kiaušinėliai gali išlikti aplinkoje kelias savaites, todėl būtina:

• kruopščiai siurbti kilimus, sofų užvalkalus, guolius;
• kartą per savaitę skalbti gyvūno paklotus karštame vandenyje (virš +60 °C);
• išlaikyti švarą kraiko dėžėje, vengti drėgnos ar nešvarios aplinkos.

Tinkama higiena yra vienas efektyviausių būdų nutraukti parazito gyvavimo ciklą.

Mitybos priežiūra

Kaspinuočio lervos gali būti randamos žalioje mėsoje ar žuvyje, todėl tokio maisto katėms duoti nerekomenduojama.
Visada naudokite tik termiškai apdorotą arba veterinarinį pašarą, kuris yra saugus ir subalansuotas.
Be to, subalansuota mityba stiprina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa atsparesnis parazitų poveikiui.

Periodiniai sveikatos patikrinimai

Bent kartą per metus verta atlikti profilaktinį išmatų tyrimą, net jei katė atrodo sveika. Tai padeda anksti pastebėti parazitus dar prieš simptomų pasireiškimą.
Reguliarus veterinaro vizitas leidžia pritaikyti prevencijos planą pagal katės gyvenimo būdą – ar ji yra grynai naminė, ar dalį laiko praleidžia lauke.

„Kaspinuotis nėra vienkartinė problema – jis sugrįžta, jei neprižiūrima aplinka arba nevykdoma profilaktika. Svarbiausia – reguliarumas. Net viena praleista dehelmintizacija gali tapti naujo užsikrėtimo pradžia.“ — Dr. Tomas Rutkauskas

Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių kaspinuotį

Kaip katė gali užsikrėsti kaspinuočiu?

Dažniausiai katė užsikrečia prarydama užkrėstą blusą arba suėsdama užkrėstą graužiką. Kartais infekcijos šaltinis – žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa, kurioje yra parazito lervų.

Ar žmogus gali užsikrėsti nuo katės kaspinuočiu?

Tiesioginis perdavimas nuo katės žmogui labai retas, tačiau teoriškai įmanomas. Dažniausiai užsikrečiama per blusas arba kontaktuojant su užteršta aplinka, todėl svarbu laikytis higienos ir reguliariai plauti rankas po sąlyčio su gyvūnu ar jo kraiku.

Kaip dažnai reikia duoti vaistų nuo kaspinuočio?

Profilaktiškai vaistus nuo kirminų rekomenduojama duoti kas 3 mėnesius. Lauko katėms arba toms, kurios medžioja, intervalą galima sutrumpinti iki 2 mėnesių. Visada svarbu pasirinkti vaistą, veiksmingą prieš kaspinuočius, ir pasitarti su veterinaru dėl dozės.

Kaip sužinoti, kad gydymas nuo kaspinuočio buvo sėkmingas?

Po gydymo turėtų išnykti matomi segmentai (balti „ryžio grūdeliai“) ir pagerėti katės apetitas bei energija. Patikimiausias būdas įsitikinti – po 2–3 savaičių atlikti pakartotinį išmatų tyrimą veterinarijos klinikoje.

Ar galima kaspinuotį gydyti natūraliomis priemonėmis?

Nors kai kurios žolelės ar natūralūs papildai gali palaikyti virškinimo sveikatą, jie nepašalina kaspinuočio. Vienintelis veiksmingas gydymas – veterinariniai antiparazitiniai vaistai su prazikvanteliu arba kitomis patvirtintomis veikliosiomis medžiagomis.