Pasiutligė – tai viena pavojingiausių infekcinių ligų tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Ji sukelia mirtiną nervų sistemos pažeidimą, o užsikrėtimas dažniausiai baigiasi tragiškai. Liga vis dar egzistuoja ir Lietuvoje, nors dėl reguliarių skiepų ir gyvūnų kontrolės atvejų kasmet mažėja.
Katės, ypač turinčios prieigą prie lauko, išlieka rizikos grupėje. Vienas kontaktas su užsikrėtusiu laukiniu gyvūnu – ir virusas gali patekti į organizmą. Dėl to pasiutligės prevencija – vienas svarbiausių atsakingos gyvūnų priežiūros aspektų.
Skiepai nuo pasiutligės ne tik apsaugo jūsų augintinį, bet ir gali išgelbėti žmogaus gyvybę, nes šis virusas yra zoonozinis – perduodamas iš gyvūno žmogui.
Kas yra pasiutligė ir kaip ji plinta
Pasiutligė – tai virusinė liga, kurią sukelia Rabies lyssavirus (iš Rhabdoviridae šeimos). Virusas pažeidžia smegenis ir centrinę nervų sistemą, dėl ko atsiranda elgesio, judesių ir rijimo sutrikimų, o galiausiai – mirtis.
Kaip plinta pasiutligė:
- Per įkandimą ar įdrėskimų vietas, kai į žaizdą patenka užsikrėtusių gyvūnų seilės.
- Kartais – per užkrėstų audinių kontaktą su atvira žaizda ar gleivine.
- Virusas neišgyvena ant odos ar aplinkos paviršių, todėl tiesioginis kontaktas (pvz., paglostymas) nėra pavojingas.
Dažniausiai infekcijos šaltiniai:
- Laukiniai gyvūnai – lapės, kiaunės, šeškai, šikšnosparniai.
- Neskiepyti katės ar šunys, turintys kontaktą su laukiniais gyvūnais.
Inkubacinis laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) gali trukti nuo 10 dienų iki kelių mėnesių. Virusas keliauja nervais link smegenų, o kai pasireiškia simptomai – liga tampa nepagydoma.
Kačių pasiutligės simptomai
Pasiutligės eiga pas kačių vyksta trimis etapais. Kiekvienas jų pasižymi skirtingais elgesio, judesių ir fiziologiniais pokyčiais.
Svarbu žinoti, kad simptomai gali pasireikšti palaipsniui – pradžioje katė atrodo tik šiek tiek neįprasta, o vėliau elgesys tampa vis labiau agresyvus ir nevaldomas.
Virusui pasiekus smegenis, katės elgesys iš esmės pasikeičia: rami katė gali tapti agresyvi, o aktyvi – apatiška. Šie požymiai visada turi kelti įtarimą, ypač jei katė neseniai turėjo kontaktą su nepažįstamais gyvūnais.
Kai kurie simptomai gali būti klaidinantys – pavyzdžiui, katės seilėtekis gali pasireikšti ir dėl dantų problemų ar streso. Tačiau jei elgesys keičiasi kartu su neurologiniais požymiais, būtina kuo greičiau izoliuoti gyvūną ir nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Net jei diagnozė nepasitvirtina, atsargumas šiuo atveju visada pateisinamas.
Pasiutligės prevencija ir vakcinacija
Kadangi pasiutligė yra neišgydoma, svarbiausia priemonė nuo jos – profilaktika. Skiepai – vienintelis patikimas būdas apsaugoti tiek katę, tiek žmogų. Vakcinacija suformuoja imunitetą, kuris užkerta kelią virusui patekti į nervų sistemą.
Kates rekomenduojama vakcinuoti nuo trijų mėnesių amžiaus, o vėliau kasmet kartoti revakcinaciją. Net jei katė gyvena tik namuose, viruso rizika niekada nėra visiškai nulinė – jį gali pernešti kiti gyvūnai ar net žmogus ant drabužių po kontakto su užsikrėtusiu individuu.
Be vakcinacijos, svarbu užtikrinti, kad katė neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais gyvūnais. Atviri langai, lauko voljerai ar kaimo aplinka padidina riziką. Po įtartino kontakto būtina pasitarti su veterinaru – kartais rekomenduojama pakartotinė vakcina anksčiau, nei numatyta grafike.
Reguliariai skiepijama katė ne tik apsaugota pati, bet ir tampa svarbia grandimi visuomenės sveikatos grandinėje, nes užkerta kelią viruso plitimui tarp laukinių ir naminių gyvūnų.
Daugelis savivaldybių Lietuvoje reikalauja, kad kačių ir šunų skiepai nuo pasiutligės būtų galiojantys, todėl verta juos planuoti iš anksto, o veterinaras gali padėti sekti tinkamą laiką revakcinacijai.
Ką galima daryti namuose
Izoliuokite katę nuo kitų gyvūnų: jei įtariate kontaktą su laukiniais, neleiskite jai išeiti į lauką ar bendrauti su kitais augintiniais.
Stebėkite elgesio pokyčius: neramumas, neįprastas agresyvumas ar apatija gali būti pirmieji infekcijos požymiai.
Užtikrinkite saugumą: jei katė rodo agresiją, nelieskite jos rankomis – naudokite pirštines ar dėžę, jei būtina perkelti.
Turėkite vakcinacijos dokumentus: visada laikykite gyvūno pasą po ranka – tai pagreitins veterinaro sprendimus.
Kreipkitės dėl profilaktikos: jei kaimynystėje rasta pasiutlige sirgusių gyvūnų, veterinaras gali rekomenduoti pakartotinį skiepą.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė įkando ar subraižė žmogų: tai laikoma potencialiai pavojingu kontaktu, būtina veterinarinė apžiūra ir pranešimas VMVT.
Pastebimas gausus seilėtekis, rijimo sunkumai ar nevalingi judesiai: tai vieni iš tipinių pasiutligės požymių.
Katė po kontakto su laukiniu gyvūnu tapo nervinga: veterinaras gali paskirti stebėjimo arba karantino laikotarpį.
Nėra galiojančio skiepo nuo pasiutligės: neskiepyti gyvūnai turi būti skiepijami nedelsiant, net jei kontaktas tik įtariamas.
Gyvūnas rodo neurologinius simptomus: dezorientacija, paralyžius ar agresija – tai neatidėliotinos pagalbos atvejis.
Veiksmai po kontakto su galimai pasiutusia kate
Pasiutligė yra mirtina zoonozinė liga, todėl net ir menkiausias kontaktas su įtariamu gyvūnu turi būti vertinamas rimtai. Virusas perduodamas per seiles, įkandimus ar įdrėskimus, kai jos patenka ant pažeistos odos ar gleivinės. Dėl to pirmieji veiksmai po kontakto yra gyvybiškai svarbūs.
Pirmoji pagalba
Vos po įkandimo ar įbrėžimo žaizdą reikia nedelsiant plauti tekančiu vandeniu su muilu mažiausiai 10–15 minučių.
Šis paprastas veiksmas gali reikšmingai sumažinti viruso kiekį žaizdoje. Po to vieta dezinfekuojama antiseptiku (pvz., jodu ar chlorheksidinu). Jokiu būdu negalima žaizdos deginti ar tepti tepalais – tai apsunkina medikų vertinimą.
Medicininė pagalba
Nusiplovus žaizdą, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Gydytojas įvertins situaciją, užfiksuos įvykį ir, esant rizikai, paskirs poekspozicinę profilaktiką – vakcinų kursą nuo pasiutligės žmogui.
Jei įkandęs gyvūnas žinomas ir paskiepytas, dažniausiai taikomas 10 dienų stebėjimo laikotarpis. Jei per tą laiką gyvūnas išlieka sveikas, vakcinų kursas gali būti nutrauktas.
Kada reikalingas skubus skiepijimas žmogui
Skiepai žmogui pradedami nedelsiant, jei:
- įkando ar įdrėskė nežinomas arba laukinis gyvūnas;
- kontaktas įvyko su neskiepyta kate ar šunimi;
- gyvūnas pabėgo ir negalima jo stebėti;
- žaizda yra arti galvos ar kaklo, nes virusas greičiau pasiekia smegenis.
Profilaktikos kursas paprastai susideda iš kelių injekcijų, atliekamų per 30 dienų laikotarpį. Kai kuriais atvejais taikomas ir imunoglobulino suleidimas, kuris suteikia tiesioginę, nors trumpalaikę, apsaugą.
Svarbu žinoti
Lietuvoje skiepai nuo pasiutligės žmogui yra nemokami ir prieinami visose didžiosiose ligoninėse. Apie įvykį visada informuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kad būtų galima stebėti įtariamą gyvūną ir užkirsti kelią tolesniems užsikrėtimams.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių pasiutligę

Ar pasiutligė pavojinga žmogui?

Ar galima išgydyti katę, užsikrėtusią pasiutlige?

Ką daryti, jei katė įkando ar subraižė?

Kiek laiko po vakcinacijos susiformuoja imunitetas?

Ar galima skiepyti nėščią katę?