Neretai nauji kačių augintojai, ypač pirmą kartą turintys vadą, susiduria su klausimu – kada tinkamiausias metas atskirti kačiukus nuo mamos katės? Nors maži pūkuoti padarėliai atrodo pasirengę tyrinėti pasaulį jau po kelių savaičių, veterinarai pabrėžia, kad šis procesas turi vykti natūraliai, tinkamu laiku ir su dideliu atsargumu. Per ankstyvas atskyrimas gali sukelti ne tik emocinių, bet ir fizinių problemų, todėl svarbu suprasti, kaip vystosi kačiuko organizmas nuo pirmosios gyvenimo dienos.
Tinkamas atskyrimo laikas priklauso nuo kelių veiksnių: kačiuko amžiaus, sveikatos, socializacijos lygio ir mamos katės elgesio. Veterinarai rekomenduoja laikytis tam tikrų etapų, kad mažyliai užaugtų savarankiški, sveiki ir gerai prisitaikę prie žmogaus. Todėl pradėkime nuo pačių pradžių – pirmųjų gyvenimo savaičių, kurios yra kertinis laikotarpis kačiuko raidai.
Kačiukų vystymasis pirmosiomis savaitėmis
Kačiukų raida pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta labai greitai – kas savaitę jie keičiasi tiek fiziškai, tiek elgesio prasme. Pirmosiomis dienomis jų pasaulis apsiriboja šiluma, kvapu ir mamos pienu, tačiau jau po kelių savaičių jie pradeda tyrinėti aplinką, mokytis elgtis su broliais ir sesėmis bei reaguoti į žmogų.
| Amžius (savaitės) | Pagrindiniai pokyčiai | Mamos vaidmuo |
|---|---|---|
| 1–2 | Kačiukai akli ir kurti, juda instinktyviai, ieško šilumos ir maisto. | Maitina, šildo, laižo pilvukus virškinimui skatinti. |
| 3–4 | Atsimerkia, pradeda vaikščioti, vystosi klausa ir smalsumas. | Prižiūri, moko pažinti aplinką, suteikia saugumo jausmą. |
| 5–6 | Prasideda žaidimai, mokosi socialinių įgūdžių. | Drausmina, koreguoja elgesį, moko ribų. |
| 7–8 | Valgo kietesnį maistą, tampa savarankiškesni, bet vis dar mokosi. | Stebi, perduoda svarbiausius gyvenimo įgūdžius. |
| 9–12 | Visiškai socializuoti, pasiruošę savarankiškam gyvenimui. | Palaipsniui nutraukia žindymą ir atsiskiria. |
Kaip matyti, tik nuo 9–12 savaičių kačiukas tampa pakankamai stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, kad galėtų gyventi be mamos. Todėl skubėti atskirti jį anksčiau – pavojinga.
Kada saugiausia atskirti kačiukus nuo mamos katės?
Nors kai kurie žmonės mano, kad kačiukus galima atiduoti jau nuo šeštos savaitės, veterinarijos specialistai vieningai sutaria – optimalus amžius yra nuo 10 iki 12 savaičių. Toks laikotarpis leidžia mažyliui pilnai užbaigti tiek fizinį, tiek emocinį vystymąsi. Iki to laiko jis ne tik sustiprėja fiziškai, bet ir išmoksta svarbiausių socialinių įgūdžių, kuriuos suteikia būtent mama katė.
Pirmiausia, kačiukas iki 8 savaitės dar gauna antikūnų iš mamos pieno, todėl atskyrimas anksčiau nei 2 mėnesių amžiaus gali susilpninti jo imuninę sistemą. Be to, katės šiuo metu moko mažylius savarankiškai naudotis dėžute, tvarkytis kailį, elgtis su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Šių pamokų negali pakeisti net rūpestingiausias žmogus.
Dar viena svarbi priežastis – psichologinė pusiausvyra. Kačiukas, kuris buvo atskirtas per anksti, dažnai tampa neramus, agresyvesnis ar pernelyg prisirišęs prie žmogaus. Tai elgesio problemos, kurios išlieka visam gyvenimui. Todėl atsakingas šeimininkas visada turi palaukti, kol kačiukai pasieks bent 10 savaičių amžių, o idealiausia – 12 savaičių.
Kai kurie veisėjai netgi taiko vadinamąjį „socializacijos +“ principą – tai reiškia, kad kačiukas iškeliauja į naujus namus tik tuomet, kai moka tvarkingai naudotis dėžute, yra drąsus, savarankiškas ir pakankamai bendraujantis. Tokiu būdu jis daug lengviau prisitaiko prie naujos aplinkos.
Per ankstyvo atskyrimo pasekmės
Atskyrimas nuo mamos per anksti gali turėti ilgalaikių pasekmių. Fizinės problemos dažniausiai susijusios su virškinimu, silpnesniu imunitetu, jautrumu stresui. Elgesio sutrikimai pasireiškia bijojimu, perdėtu miaukimu, agresija ar net nevaldomu kramtymu. Tai reakcijos į stresą, kurį patiria mažas gyvūnas, netekęs mamos per anksti.
Toliau pateikiamas teminis blokas, kuris aiškiai parodo, ką galima ir ko negalima daryti, kai ruošiamasi atskirti kačiukus.
Ką galima daryti ruošiantis atskyrimui
Pratinti prie kieto maisto: jau nuo 5–6 savaitės galima įvesti konservus ar sausą pašarą su vandeniu.
Skatinti savarankiškumą: leisti kačiukams žaisti, tyrinėti aplinką be mamos, bet trumpais intervalais.
Bendrauti su žmogumi: kuo daugiau švelnaus kontakto, kad mažyliai priprastų prie rankų, balsų, kvapų.
Stebėti elgesį: įsitikinti, kad kiekvienas kačiukas valgo, žaidžia ir bendrauja normaliai – tai rodo brandumą.
Užtikrinti saugią aplinką: švari, šilta vieta be triukšmo ir streso padeda mažyliui išgyventi perėjimą sklandžiai.
Ko vengti ir kokios rizikos gresia
Atskyrimo iki 6 savaičių: tokie kačiukai dažnai turi silpnesnį imunitetą ir virškinimo sutrikimų.
Staigaus atskyrimo: netikėtas mamos dingimas sukelia didelį stresą, kuris vėliau gali virsti agresija ar baime.
Priverstinio šėrimo: kai kurie žmonės per greitai keičia pieną į sausą maistą – tai pavojinga virškinimui.
Izoliacijos nuo kitų gyvūnų: per ilgas laikymas be kontaktų stabdo socialinį vystymąsi.
Nesubalansuoto maisto: pigūs, netinkami pašarai stabdo augimą ir vystymąsi.
Kaip matyti, tinkamas pasiruošimas yra ne mažiau svarbus nei pats atskyrimo laikas. Kuo labiau kačiukas įpratęs prie žmogaus, tuo mažesnis stresas persikėlus į naujus namus.
Kaip tinkamai pasiruošti atskyrimui
Kai ateina metas atsisveikinti su mažaisiais pūkuotukais, svarbiausia – padaryti šį perėjimą kuo ramesnį ir natūralesnį. Kačiukai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, todėl būtina pasirūpinti ne tik jų fiziniu, bet ir emociniu komfortu. Štai keli praktiniai patarimai, kaip pasiruošti atskyrimui be streso.
Visų pirma, užtikrinkite tinkamą aplinką. Kačiukas turėtų turėti šiltą, jaukią vietą miegui, atskirą maisto ir vandens dubenėlį bei kraiko dėžutę. Svarbu, kad šie daiktai būtų tokioje vietoje, kurioje jis jaustųsi saugiai – ne per triukšmingoje, bet ir ne visiškai izoliuotoje erdvėje. Jei įmanoma, kartu su juo naujuose namuose turėtų keliauti mamos kvapo turintis daiktas – pavyzdžiui, skudurėlis ar mažas kilimėlis iš lizdelio. Tai padeda lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Antra, pasirūpinkite palaipsnišku perėjimu prie naujo maisto. Kačiukai iki 12 savaičių dar gali kartais prašyti mamos pieno, todėl reikėtų lėtai pereiti prie subalansuoto pašaro mažiems kačiukams. Staigus pakeitimas gali sukelti virškinimo sutrikimų, todėl veterinarai rekomenduoja pirmąsias 3–5 dienas maišyti seną ir naują pašarą.
Trečia, nepamirškite socializacijos. Šis laikotarpis yra esminis formuojant būsimo suaugusio katino elgesį. Naujasis šeimininkas turėtų skirti laiko žaidimams, švelniam bendravimui, leisti tyrinėti aplinką. Gerai socializuoti kačiukai būna drąsesni, draugiškesni ir rečiau patiria stresą.
Jei kačiukas keliauja į naujus namus, naudinga palikti trumpą pereinamojo laikotarpio laiką, kai mama ir mažylis vis dar matosi ar girdi vienas kitą (jei tai įmanoma). Toks sprendimas padeda išvengti stipraus atsiskyrimo streso.
Skaičiuoklė: ar kačiukas jau pasiruošęs atskyrimui?
Įvesk amžių, apytikslį svorį ir pažymėk elgesio požymius. Skaičiuoklė pateiks rekomendaciją pagal veterinarinę praktiką (dažniausiai 10–12 savaičių ir atitinkami brandumo požymiai).
Kaip padėti katei po atskyrimo
Neretai pamirštama, kad atskyrimas sunkus ne tik kačiukui, bet ir mamai katei. Ji gali kelias dienas ieškoti mažylių, miaukti, būti nerami ar net prarasti apetitą. Tai natūrali reakcija, nes jos hormonai ir instinktai vis dar „sako“, kad vada šalia. Šiuo laikotarpiu labai svarbu padėti katei nusiraminti.
Pirmiausia, užtikrinkite tylą ir ramybę. Stenkitės nesukelti staigių garsų, neįleisti svetimų žmonių, neskatinti žaidimų – leiskite katei ilsėtis. Jei matote, kad pieno liaukos patinusios, bet mažylių jau nėra, galima naudoti šiltą rankšluostį kompresams arba pasitarti su veterinaru dėl lengvų natūralių priemonių pieno gamybos mažinimui.
Antra, sureguliuokite mitybą. Po atskyrimo katei patariama duoti mažiau kaloringą maistą, sumažinti skysčių kiekį (nebent veterinaras rekomenduoja kitaip). Tai padeda pieno gamybai natūraliai sumažėti.
Trečia, užtikrinkite meilę ir dėmesį. Katė, netekusi kačiukų, dažnai ieško paguodos žmoguje. Švelnus glostymas, rami kalba ir buvimas šalia – tai geriausias būdas padėti jai atsigauti. Dauguma kačių nurimsta per 3–7 dienas, kai supranta, kad mažyliai jau iškeliavo.
Kai kuriais atvejais, ypač kai tai buvo pirmoji vada, katė gali pradėti elgtis keistai – ieškoti mažylių, nešti žaislus į lizdą, netgi bandyti maitinti orą. Tai laikinas elgesys, kuris savaime praeina. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę, verta pasitarti su veterinaru dėl hormoninių pokyčių ar pieno liaukų uždegimo rizikos.
Gyvūnų šeimininkų atsiliepimai
„Atskirti kačiukus buvo sunkiausia dalis, bet laukiau, kol jiems sueis 12 savaičių. Tada jie jau buvo drąsūs, žaismingi ir patys valgė. Dabar abu puikiai prisitaikė prie naujų namų.“
– Rasa, Vilnius
„Kartą paskubėjau – paėmiau kačiuką vos 6 savaičių. Jis augo sveikas, bet ilgai buvo labai baikštus. Dabar visiems sakau – geriau palaukti ilgiau, nei paskubėti.“
– Tomas, Kaunas
„Kai kačiukai išvyko, mama katė kelias dienas jų ieškojo. Veterinarė patarė daugiau dėmesio ir švelnumo – po savaitės ji vėl tapo rami ir žaisminga.“
– Ingrida, Šiauliai
„Mūsų šeima priėmė du broliukus 11 savaičių amžiaus. Jie buvo socializuoti, tvarkingi ir iš karto priprato prie dėžutės. Aišku, kelias dienas liūdėjo, bet greitai tapo namų šeimininkais.“
– Dovydas ir Rūta, Panevėžys
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia atskirti kačiukus nuo mamos?
Kas nutinka, jei kačiukas atskiriamas per anksti?
Ar galima atskirti vieną kačiuką anksčiau už kitus?
Kaip padėti katei, kai kačiukai iškeliauja į naujus namus?
Kaip atpažinti, kad kačiukas pasiruošęs savarankiškam gyvenimui?
