Daugelis žmonių vis dar mano, kad katės mato pasaulį tik juodai baltai – tarsi seną filmą. Tačiau tai mitas. Katės tikrai mato spalvas, nors jų pasaulis atrodo šiek tiek kitaip nei mūsų. Jų rega pritaikyta ne grožėtis spalvų įvairove, o išgyventi ir medžioti, ypač prasto apšvietimo sąlygomis.
Kačių akys evoliuciškai sukurtos tam, kad jos puikiai orientuotųsi tamsoje, matytų menkiausius judesius ir reaguotų į netikėtus dirgiklius. Dėl to jų regėjimas išlieka vienas įspūdingiausių gyvūnų pasaulyje. Bet kaip jos iš tiesų mato spalvas?
Kaip veikia katės rega?
Katės akyse, kaip ir žmonių, yra fotoreceptoriai – ląstelės, jautrios šviesai. Jų yra dviejų tipų:
- stiebeliai, atsakingi už matymą tamsoje,
- kūgeliai, kurie leidžia matyti spalvas.
Žmogaus tinklainėje yra trijų rūšių kūgeliai (reaguojantys į raudoną, žalią ir mėlyną šviesą), o katės turi tik du – jautrius mėlynai ir žaliai spalvai. Dėl to jos negali atskirti raudonos ir rausvos atspalvių taip, kaip mes.
Galima sakyti, kad katės pasaulis atrodo mėlynai–geltonų tonų, be ryškių raudonų ar oranžinių spalvų. Tačiau jos mato gerokai geriau nei žmogus esant silpnam apšvietimui – naktį jų akys užfiksuoja iki šešis kartus daugiau šviesos.
Be to, katės turi platų regos lauką – apie 200°, todėl pastebi net menkiausius judesius šone. Tai leidžia joms instinktyviai reaguoti į grobį ar žaislą net tada, kai atrodo, kad „nieko nemato“.
Kokias spalvas katės iš tiesų mato?
Katės mato pasaulį kur kas blankiau nei žmogus, tačiau ne pilkai. Jos geba atskirti kai kuriuos mėlynus, pilkšvus, žalsvus ir geltonus atspalvius. Tuo tarpu raudonos, oranžinės ir rausvos spalvos joms atrodo panašios į pilką ar rusvą toną.
Jei žmogus mato pasaulį tarsi per ryškų, kontrastingą ekraną, tai katės žvilgsnis labiau primena pastelinių spalvų filtrą – švelnesnį, mažiau sodrų. Štai kodėl katės ne visada reaguoja į raudonus ar rožinius žaislus – jos jų tiesiog neišskiria iš aplinkos. Mėlyni arba geltoni daiktai joms kur kas labiau matomi ir patrauklūs.
Kita vertus, katės rega turi pranašumą prieš mūsų – jos geriau mato judesį. Net ir menkiausias plunksnos ar vabzdžio virptelėjimas joms pastebimas akimirksniu, o tai labai svarbu jų medžioklės instinktui.
Nors katės spalvų pasaulis ribotesnis, jų akys sukurtos taip, kad išryškintų tai, kas joms svarbiausia – judesį, kontrastą ir naktinį vaizdą. Dėl to jos gali medžioti net prieblandoje, kai žmogaus akys mato tik siluetus.
Kaip katės rega veikia jų elgesį?
Katės mato pasaulį kitaip nei žmonės, todėl ir jų elgesys dažnai atrodo paslaptingas. Jų akys pritaikytos judesiui, tamsai ir kontrastui, o ne smulkioms detalėms ar ryškioms spalvoms. Štai kodėl jos dažnai reaguoja į staigų plunksnelės virptelėjimą, bet visai nekreipia dėmesio į ryškų, nejudantį žaislą.
Dienos šviesoje katės mato šiek tiek neryškiau nei mes – jos rega „užprogramuota“ veikti prieblandoje, kai aktyviausios jų medžioklės valandos. Tamsoje jų akys išnaudoja net silpniausią šviesos atspindį, todėl katė gali matyti ten, kur žmogus matytų tik šešėlį.
Be to, katės prastai mato arti esančius objektus – dėl akių sandaros jos geriau fokusuoja tolimesnius vaizdus. Tad jei jūsų katė bando „užuosti“ žaislą vietoj to, kad į jį žiūrėtų – tai visai normalu! Jos ūsai ir uoslė padeda kompensuoti ribotą matymą iš arti.
Dėl šių ypatybių katės yra budrios, jautrios ir kartais – šiek tiek nenuspėjamos. Jos remiasi ne tik akimis, bet ir ausimis, ūsais, kvapais bei instinktais, todėl jų reakcijos dažnai būna greitos ir tiksliai nutaikytos į menkiausią aplinkos pasikeitimą.
Kaip padėti katei orientuotis pagal jos regos ypatumus
Supratimas, kaip katė mato pasaulį, leidžia šeimininkui sukurti jai patogesnę ir saugesnę aplinką. Kadangi katės ne taip gerai atskiria spalvas ir detales, tačiau puikiai reaguoja į judesį ir šviesos kontrastus, svarbu pritaikyti aplinką prie šių gebėjimų.
Pirmiausia, rinkitės žaislus ir aksesuarus kontrastingų spalvų – mėlynus, geltonus ar žalius. Šie atspalviai katei labiau matomi nei raudoni ar rožiniai. Taip žaidimai taps įdomesni, o reakcijos – tikslesnės.
Antra, užtikrinkite tinkamą apšvietimą. Katės mėgsta prieblandą, tačiau visiškas tamsumas jas gali trikdyti, ypač vyresniame amžiuje. Naktį naudinga palikti švelnų šviesos šaltinį – jis padės katei saugiai judėti po namus.
Trečia, nekeiskite baldų vietos pernelyg dažnai. Kadangi katės orientuojasi ne tik regėjimu, bet ir atmintimi bei kvapais, staigūs aplinkos pokyčiai gali kelti stresą.
Galiausiai, skatinkite natūralų tyrinėjimą – leiskite katei laipioti, stebėti iš aukščiau, žaisti su skirtingų faktūrų daiktais. Tokia veikla stimuliuoja jos pojūčius ir padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Maži, bet tikslingi pakeitimai kasdienėje aplinkoje leidžia katei jaustis saugiai ir gyventi pagal savo prigimtinį „naktinės stebėtojos“ ritmą.
Ką galima daryti namuose
Rinkitės mėlynus ir geltonus žaislus: šias spalvas katė mato geriausiai, todėl jos sukelia didesnį susidomėjimą.
Sukurkite kontrastingą žaidimų zoną: skirtingų atspalvių paviršiai padeda katei orientuotis ir lavina jos instinktus.
Naudokite natūralią šviesą: dienos metu leiskite katei stebėti aplinką prie lango – tai stiprina regos pojūčius ir mažina stresą.
Žaiskite judesio pagrindu: plunksnelės, virvutės ar šviesos taškeliai geriau stimuliuoja katės reakcijas nei statiški žaislai.
Stebėkite katės reakcijas: pastebėję, kurios spalvos ar žaislai ją domina, galėsite geriau pritaikyti aplinką.
Ko reikėtų vengti
Nevartokite stiprių, ryškių šviesų: katės akys jautrios akinimui, ypač naktį – tai gali sukelti stresą.
Nepirkite žaislų tik pagal spalvą: katėms svarbiau judesys ir garsas, o ne ryškumas ar dizainas.
Nekeiskite apšvietimo staigiai: katėms reikia laiko prisitaikyti prie šviesos pokyčių, todėl venkite staigių kontrastų.
Nepalikite kliūčių naktį: nors katės puikiai mato prieblandoje, tamsoje jos gali kliūti už neįprastų daiktų.
Nepamirškite vyresnių kačių poreikių: senstant jų rega silpnėja, tad joms reikia daugiau šviesos ir mažiau netikėtų dirgiklių.
Katės ir žmogaus regos palyginimas
Kad geriau suprastume, kaip mūsų augintinės mato pasaulį, verta palyginti keletą pagrindinių regėjimo aspektų tarp žmogaus ir katės.
Vyresnio amžiaus katės ir regėjimas
Kaip ir žmonių, taip ir kačių rega su amžiumi palaipsniui silpsta. Nors daugelis pokyčių vyksta lėtai, jie gali turėti įtakos katei orientuojantis aplinkoje, ypač prasto apšvietimo sąlygomis.
Pirmieji požymiai, kad katės regėjimas silpnėja, dažniausiai pasireiškia elgesio pokyčiais: ji atsitrenkia į baldus, mažiau šokinėja, ilgiau svarsto prieš nušokdama nuo paviršiaus arba vengia tamsių patalpų. Kai kurios katės ima rečiau žaisti ar tampa apatiškos, nes praranda pasitikėjimą aplinka.
Svarbu žinoti, kad regėjimo silpnėjimas gali būti ir ligos požymis, pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar akių uždegimų. Todėl pastebėjus pakitimus verta apsilankyti pas veterinarijos oftalmologą, kuris gali įvertinti akių būklę ir patarti dėl gydymo ar aplinkos pritaikymo.
Kad vyresnei katei būtų lengviau gyventi, šeimininkas turėtų:
- išlaikyti pastovią baldų vietą, kad katė galėtų orientuotis atmintinai;
- naudoti švelnų, pastovų apšvietimą, ypač naktį;
- vengti triukšmo ir staigių pokyčių aplinkoje;
- suteikti aiškias, saugias poilsio vietas.
Švelni priežiūra, rutina ir supratimas leidžia vyresnei katei jaustis saugiai net tada, kai rega nebėra tokia gera kaip jaunystėje. Tokios katės dažnai atsilygina dar didesniu pasitikėjimu ir prisirišimu prie žmogaus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių regėjimą
Ar katės mato juodai baltai?
Kodėl kačių akys švyti tamsoje?
Ar katės gerai mato dienos šviesoje?
Ar katės mato geriau nei žmonės?
Kaip sužinoti, ar mano katės regėjimas susilpnėjo?
