Katės murkimas – vienas iš labiausiai atpažįstamų garsų gyvūnų pasaulyje. Jis sukelia šilumos, ramybės ir artumo jausmą, tačiau ne visada reiškia tik laimę. Murkimas yra daugialypis signalas, kuriuo katė gali išreikšti ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą, skausmą ar norą nuraminti save ir aplinkinius.
Šis garsas lydi žmogų tūkstančius metų, o veterinarai ir elgsenos specialistai iki šiol tiria jo tikslų mechanizmą bei prasmę. Viena aišku – katės murkia ne atsitiktinai, o todėl, kad šis elgesys turi biologinę ir emocinę funkciją.
Kas yra murkimas ir kaip jis susidaro?

Murkimas yra unikalus garso fenomenas, kylantis dėl ritmiškai susitraukiančių gerklų raumenų, kurie, praleisdami oro srautą per balso plyšį, sukuria tolygius žemo dažnio virpesius. Šiuos judesius valdo centrinė nervų sistema, todėl garsas yra tolygus ir nenutrūksta net kvėpuojant. Tai paaiškina, kodėl katės geba murkti tiek įkvėpdamos, tiek iškvėpdamos orą.
Kaip murkimas veikia fiziologiškai
Kai nerviniai impulsai pasiekia gerklų raumenis, jie pradeda virpėti maždaug 25–150 hercų dažniu. Tokie dažniai būdingi ne tik katėms – jie aptinkami ir kai kuriuose gydymo prietaisuose, naudojamuose audinių atsinaujinimui skatinti. Nors tai tik hipotezė, katės murkimas galimai turi terapinį poveikį tiek pačiai katei, tiek žmogui, kuris tą garsą girdi. Tyrimai rodo, kad murkimo vibracijos gali mažinti stresą, kraujospūdį ir net greitinti gijimą po traumų.
Kodėl šis garsas toks ypatingas
Skirtingai nuo kitų gyvūnų garsų, murkimas nėra paprastas balso išreiškimas. Jis neišreiškia konkrečios emocijos, o labiau – fiziologinę būseną. Tai lyg natūralus būdas subalansuoti kvėpavimą, kraujotaką ir nervų sistemą. Dėl to katės murkia ne tik tada, kai joms gera, bet ir tada, kai jaučia stresą, baimę ar skausmą.
| Aspektas | Kas vyksta katės organizme | Ką tai reiškia šeimininkui |
|---|---|---|
| Garso kilmė | Gerklų raumenys ritmiškai virpa, kai oras teka pro balso plyšį | Murkimas vyksta tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo metu |
| Dažnis | 25–150 Hz, žemas, monotoniškas garsas | Ramiai veikia tiek katę, tiek žmogų |
| Valdymas | Centrinės nervų sistemos impulsai palaiko ritmą | Katė gali murkti be sąmoningo veiksmo |
Murkimas — tarsi biologinis atsakas į aplinkos pokyčius, kuriuo katė palaiko savo emocinę pusiausvyrą. Tačiau ką šis garsas iš tiesų reiškia skirtingose situacijose – kai ji miega, serga, bijo ar prašo maisto?
Kodėl katės murkia įvairiose situacijose?
Nors daugelis mano, kad katė murkia tik iš malonumo, iš tiesų šis garsas turi daugybę reikšmių. Murkimas gali būti džiaugsmo, skausmo, nerimo ar net prašymo išraiška. Tai universali komunikacijos forma, kurią žmogus dažnai neteisingai interpretuoja, nes remiasi tik emociniu įspūdžiu.
Pasitenkinimas ir socialus ryšys
Kai katė guli ant kelių, užmerkia akis ir murkia, tai klasikinis pasitenkinimo ir saugumo signalas. Tokiu metu gyvūnas rodo, kad pasitiki žmogumi ir jaučiasi visiškai ramiai. Murkimas čia atlieka socialinę funkciją — jis stiprina ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, mažina streso hormonų kiekį tiek katei, tiek jos šeimininkui.
Tyrimai parodė, kad žmogaus kraujospūdis murkimo metu gali sumažėti, o širdies ritmas sulėtėti. Todėl ne veltui sakoma, kad katės murkimas gydo ne tik ją, bet ir žmogų.
Nerimas, skausmas ir saviraminimas
Ne visada murkimas reiškia laimę. Kartais jis tampa savireguliacijos priemone. Katės murkia būdamos sužeistos, sergančios ar net patirdamos stresą kelionėje. Tokiu atveju murkimas yra tarsi natūralus raminantis mechanizmas, padedantis sumažinti įtampą, reguliuoti kvėpavimą ir pulsą.
Veterinarai pastebi, kad po operacijų ar traumų katės dažnai murkia, net kai joms skauda — taip jos tiesiog bando nuslopinti nerimą ir palaikyti fiziologinę pusiausvyrą.
Kačiukų ir motinų ryšys
Murkimas taip pat yra pirmoji komunikacijos forma tarp kačiuko ir motinos. Vos po kelių dienų nuo gimimo kačiukai pradeda murkti, o jų motinos atsako tuo pačiu garsu. Taip užmezgamas emocinis ir fizinis kontaktas — garsas padeda kačiukui susiorientuoti, rasti šilumą ir maitinimosi vietą.
Šis elgesys išlieka visam gyvenimui, todėl net suaugusi katė, murkdama žmogui, atkartoja tą patį ryšio signalą, kurį kadaise siųsdavo savo motinai.
Teigiamos murkimo priežastys
Pasitenkinimas ir meilė: kai katė jaučiasi saugi ir laiminga, murkimas tampa būdu išreikšti prisirišimą.
Socialinis bendravimas: murkimas stiprina ryšį tarp žmogaus ir katės, sukuria abipusį pasitikėjimą.
Poilsio būsena: murkimas padeda palaikyti ramybę ir pusiausvyrą po aktyvios dienos.
Kada murkimas rodo stresą ar skausmą
Po traumų ar operacijų: murkimas padeda katei nusiraminti ir palaikyti kvėpavimą.
Kai katė serga ar slepiasi: tai saviraminimo ženklas, o ne džiaugsmo išraiška.
Kelionių metu ar nepažįstamoje aplinkoje: murkimas gali reikšti bandymą susitvarkyti su stresu.
Išskirtiniai atvejai
Kai kurios katės murkia net prie svetimų žmonių ar veterinaro kabinete. Tai ne visada ženklas, kad jos jaučiasi gerai. Tokiu metu murkimas atlieka gynybinę funkciją – tarsi priminimas pačiai katei: „Viskas gerai, kvėpuok ramiai.“
Būtent dėl šios priežasties veterinarai vertina murkimą ne kaip emocijos, o kaip būsenos indikatorių. Gydytojas gali spręsti, ar garsas raminantis, ar įtemptas, priklausomai nuo tono, intensyvumo ir konteksto.
Ar murkimas turi sveikatos naudų?
Nors murkimas atrodo paprastas garsas, jo poveikis organizmui gali būti stebėtinai galingas. Veterinarinėse studijose teigiama, kad šis virpesių mechanizmas padeda skatinti audinių atsinaujinimą, mažinti stresą ir net greitinti gijimą. Nors mokslas dar ieško galutinių įrodymų, daugybė stebėjimų rodo, kad murkimas turi fiziologinę naudą tiek katei, tiek žmogui.
Audinių atsistatymo hipotezė
Katės murkimo dažnis — tarp 25 ir 150 hercų — sutampa su bangų diapazonu, kuris naudojamas fizioterapijoje raumenų, kaulų ir sausgyslių gijimui skatinti. Manoma, kad murkimo metu sklindančios vibracijos stimuliuoja mikrocirkuliaciją ir gali padėti mažinti uždegimą.
Veterinarai pastebi, kad kačių kaulai gyja greičiau nei kai kurių kitų gyvūnų, o tai, tikėtina, nėra atsitiktinumas. Murkimas gali būti natūralus savireguliacijos mechanizmas, leidžiantis organizmui greičiau atsigauti po streso, ligų ar traumų.
| Tyrimo kryptis | Pastebėtas poveikis | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Muskulų ir kaulų gijimas | Pagerėjusi audinių regeneracija | Vibracijos 25–50 Hz intervale stimuliuoja ląstelių veiklą |
| Streso mažinimas | Sumažėjęs kortizolio kiekis | Ritmiškas garsas ramina simpatinę nervų sistemą |
| Kraujospūdžio reguliacija | Sulėtėjęs širdies ritmas | Garso dažnis turi raminantį poveikį ir žmogui |
| Saviraminimas skausmo metu | Sumažėjęs elgesio neramumas | Murkimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą |
Kada murkimas nėra „gera žinia“
Reikia suprasti, kad murkimas nėra absoliutus sveikatos rodiklis. Kartais jis gali reikšti skausmą, nerimą ar net ligą. Katės dažnai murkia, kai jaučiasi blogai, todėl šeimininkui svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą.
Jei murkimas lydimas sumažėjusio aktyvumo, apetito praradimo ar pasislėpimo elgesio, tai gali būti bandymas nusiraminti dėl skausmo. Tokiu atveju murkimas nėra „laimės ženklas“, o pavojaus signalas, kad reikia veterinaro apžiūros.
Kita vertus, kai katė atrodo atsipalaidavusi, tempiasi, akys pusiau primerktos — murkimas rodo palaimos būseną ir visišką pasitikėjimą. Štai kodėl kontekstas yra svarbiausias faktorius vertinant šį elgesį.
Žmonių sveikatai naudingas efektas
Katės murkimo garsas turi poveikį ir žmogaus psichikai. Tyrimai rodo, kad švelnus, tolygus murkimas gali mažinti nerimą, gerinti nuotaiką ir net padėti užmigti. Būtent dėl to kai kuriose terapijose naudojamas vadinamasis „purring therapy“ metodas — sąmoningas atsipalaidavimas klausantis katės murkimo.
Veterinarė dr. Lisa Collins iš Jungtinės Karalystės pažymi:
„Katės murkimas yra vienas subtiliausių gamtos garsų, kuris veikia ne tik emocijas, bet ir fiziologiją. Tai evoliucijos sukurtas natūralus raminantis signalas, naudingas tiek katei, tiek žmogui.“
Ką daryti šeimininkui: kaip interpretuoti katės murkimą?

Katės murkimas gali būti raminantis fonas kasdienybėje, tačiau jis vertas atidesnio dėmesio, kai pasikeičia dažnis, tonas ar aplinkybės. Patyręs šeimininkas gali iš murkimo suprasti labai daug — nuo pasitenkinimo iki ligos požymių.
Svarbiausia – stebėti kontekstą, elgesį ir kūno kalbą, o ne vertinti garsą atskirai.
Kada stebėti ir užtikrinti komfortą
Jeigu katė murkia ramiai, guli šone ar švelniai mieguista, tai natūralus saviraminimo procesas. Tokiu atveju galima palaikyti komfortą: pasirūpinti šilta vieta, vandeniu, švariu guoliu.
Kartais katė murkia norėdama parodyti prisirišimą ar kviečia žmogų pabendrauti — tai ypač būdinga socialioms, daug dėmesio ieškančioms katėms.
Jeigu murkimas pasigirsta žaidžiant, glostant ar po valgymo – tai ženklas, kad katė patenkinta. Tokiu atveju nereikia nieko daryti, tik mėgautis šiuo švelniu bendravimo būdu.
Kada būtina veterinarinė apžiūra
Jeigu katė murkia labiau nei įprastai, o tuo pat metu atrodo mieguista, slepiasi ar mažiau valgo, tai gali būti skausmo arba streso požymis. Kai kurios katės net murkia per operacijų gijimą ar ligos laikotarpiu — tai savisaugos priemonė, o ne laimės garsas.
Būtina kreiptis į veterinarą, jei pastebimas:
- Murkimas lydimas dusulio, kosulio ar atviros burnos kvėpavimo,
- Murkimo garsas staiga pasikeitė (tapęs silpnas, trūkčiojantis ar visiškai nutrūkęs),
- Katė atrodo nerami, praradusi energiją ar apetitą.
Ką galima stebėti namuose
Atkreipkite dėmesį į aplinkybes: ar murkimas girdimas po maitinimosi, žaidimo, poilsio? Tai padės suprasti emocinį kontekstą.
Stebėkite toną ir ritmą: ramus, tolygus garsas rodo pasitenkinimą, o pertraukiamas – galimą stresą.
Įvertinkite kūno kalbą: ar katė išsitiesusi, ar susigūžusi? Pozos gali išduoti tikrąją priežastį.
Užtikrinkite ramią aplinką: stresas ar triukšmas gali keisti murkimo elgesį.
Kada reikalinga veterinarinė pagalba
Staigus murkimo pokytis: garsas tapo nelygus, duslus arba katė visiškai nustojo murkti.
Kartu pasireiškia fiziniai simptomai: vangumas, karščiavimas, apetito stoka ar sunkus kvėpavimas.
Murkimas pasireiškia skausmingose situacijose: po traumų, kritimų ar operacijų.
Katė slepiasi ar neleidžia prisiliesti: tai dažnas paslėpto skausmo požymis.
Praktinis patarimas
Veterinarai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti profilaktinę apžiūrą, net jei murkimas atrodo normalus. Reguliarūs tyrimai padeda anksti aptikti širdies ar kvėpavimo sistemos sutrikimus, kurie gali turėti įtakos murkimo intensyvumui.
Jei katė nustojo murkti visai, tai taip pat svarbus signalas — toks pasikeitimas dažniausiai susijęs su emociniu stresu arba sveikatos problema, kurią gali nustatyti tik specialistas.
Katės šeimininkų atsiliepimai
Jurgita, Vilnius: „Mano katė murkia net tada, kai serga – veterinaras paaiškino, kad tai jos būdas nusiraminti. Dabar žinau, kad murkimas ne visada reiškia džiaugsmą.“
Tomas, Kaunas: „Kai grįžtu namo po darbo, mano katė pasitinka garsiai murkdama. Tai neapsakomai šiltas jausmas – atrodo, kad ji tiesiog džiaugiasi mano grįžimu.“
Laura, Klaipėda: „Murkimas man visada buvo terapija. Kai laikau katę ant kelių, stresas tiesiog išgaruoja. Panašu, kad gamta žinojo, ką daro.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių murkimą
Ar katės visada murkia, kai joms gera?
Ar visos katės moka murkti?
Kodėl katė murkia prie svetimų žmonių?
Kodėl mano katė murkia pas veterinarą?
Ar murkimas gali padėti žmogui nusiraminti?
