Ančių perinimas inkubatoriuje: pagrindai

Ančių perinimas inkubatoriuje – tai dirbtinis kiaušinių perėjimo būdas, pasirenkamas tada, kai natūralus perėjimas su perekšle yra neįmanomas, nepatikimas arba neefektyvus. Praktikoje inkubatoriai dažniausiai naudojami ūkiuose ir sodybose, kur siekiama didesnio išperėtų ančiukų skaičiaus ir geresnės kontrolės.

Skirtingai nei vištos, ne visos antys noriai peri kiaušinius. Kai kurios veislės visai neturi perėjimo instinkto, kitos peri tik dalį padėtų kiaušinių. Dėl šios priežasties inkubatorius tampa patikimu sprendimu, leidžiančiu:

• išperinti daugiau ančiukų vienu metu,
• tiksliai valdyti temperatūrą ir drėgmę,
• sumažinti kiaušinių praradimus,
• planuoti perinimą pagal sezoną ir poreikį.

Veterinariniu požiūriu svarbu pabrėžti, kad ančių kiaušiniai skiriasi nuo vištų kiaušinių, todėl jų perinimas reikalauja kitokių režimų ir daugiau dėmesio drėgmei bei vėdinimui. Netinkamai taikant vištoms skirtus nustatymus, išperėjimo procentas gali būti labai mažas.

Ančių kiaušinių paruošimas perinimui

Sėkmingas ančių perinimas inkubatoriuje prasideda dar iki tol, kol kiaušiniai patenka į inkubatorių. Net ir moderniausias inkubatorius nekompensuos netinkamai parinktų ar prastai laikytų kiaušinių. Veterinarinėje praktikoje būtent šiame etape prarandama daugiausia potencialių embrionų.

Kokie kiaušiniai tinkami perinimui?

Perinimui atrenkami tik švieži, taisyklingos formos, nepažeisti kiaušiniai. Ančių kiaušiniai natūraliai būna šiek tiek purvinesni nei vištų, tačiau tai nereiškia, kad galima ignoruoti higieną.

Svarbiausi atrankos principai:

• kiaušinis turi būti vidutinio dydžio (ne per mažas ir ne per didelis),
• lukštas – vientisas, be įtrūkimų,
• forma – taisyklinga, be smailių ar suplokštėjusių galų,
• be nemalonaus kvapo (kvapas – pirmas gedimo požymis).

Labai svarbu neplauti kiaušinių vandeniu, nes taip pašalinamas natūralus apsauginis lukšto sluoksnis, saugantis embrioną nuo bakterijų.

Kiaušinių laikymas prieš perinimą

Jei kiaušiniai neinkubuojami iš karto, jie turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis. Netinkamas laikymas greitai sumažina perėjimo sėkmę.

Rekomenduojama:

• laikyti 10–15 °C temperatūroje,
• drėgmė – apie 70–80 %,
• kiaušinius laikyti smailiu galu žemyn,
• kasdien švelniai apversti, kad trynys nepriliptų prie lukšto.

Ilgiau nei 7–10 dienų laikomi ančių kiaušiniai jau turi ženkliai mažesnį išperėjimo procentą.

Kiaušinių paruošimas prieš dedant į inkubatorių

Prieš dedant kiaušinius į inkubatorių, būtina:

• palaipsniui sušildyti iki kambario temperatūros,
• dar kartą apžiūrėti lukštą,
• pažymėti kiaušinius (jei vartoma rankiniu būdu).

Staigus šalto kiaušinio padėjimas į šiltą inkubatorių gali sukelti kondensaciją, kuri sudaro palankias sąlygas bakterijoms.

Ančių kiaušinių paruošimo etapai

Inkubatoriaus paruošimas ir pagrindiniai nustatymai

Tinkamai paruoštas inkubatorius yra vienas svarbiausių sėkmingo ančių perinimo inkubatoriuje veiksnių. Net nedideli temperatūros ar drėgmės svyravimai gali neigiamai paveikti embriono vystymąsi, todėl prieš dedant kiaušinius būtina skirti laiko pasiruošimui.

Skirtingai nei vištų kiaušiniai, ančių kiaušiniai reikalauja:

• didesnės drėgmės,
• intensyvesnio vėdinimo,
• stabilios temperatūros ilgesnį laiką.

Inkubatoriaus patikrinimas prieš naudojimą

Prieš dedant kiaušinius, inkubatorius turėtų veikti bent 12–24 valandas tuščias, kad būtų galima įsitikinti, jog:

• temperatūra išlieka stabili,
• drėgmės lygis pasiekiamas ir palaikomas,
• veikia ventiliacija,
• automatinio vartymo mechanizmas (jei yra) veikia tolygiai.

Tai leidžia laiku pastebėti techninius trūkumus ir išvengti nuostolių jau prasidėjus perinimui.

Temperatūros ir drėgmės nustatymas pradžiai

Pradiniame etape inkubatorius nustatomas pagal ančių kiaušinių biologinius poreikius, o ne universalius „paukščių“ parametrus. Netinkamai parinkti nustatymai dažnai lemia embrionų žūtį dar pirmosiomis dienomis.

Pagrindiniai inkubatoriaus nustatymai ančių kiaušiniams

Inkubatoriaus švara ir higiena

Higiena inkubatoriuje yra kritiškai svarbi. Ančių kiaušiniai dažniau būna užteršti, todėl bakterijų patekimo rizika yra didesnė nei perinant vištas.

Prieš kiekvieną ciklą rekomenduojama:

• dezinfekuoti inkubatoriaus vidų (naudoti paukščiams saugias priemones),
• kruopščiai išplauti vandens talpas,
• vengti drėgmės pertekliaus, kuris skatina pelėsio augimą.

Temperatūra ir drėgmė skirtingais perinimo etapais

Ančių perinimas inkubatoriuje nėra vienodas viso proceso metu. Embriono poreikiai kinta, todėl temperatūra ir drėgmė turi būti koreguojamos pagal perinimo etapą. Vienodi nustatymai visoms 28 dienoms – viena dažniausių klaidų, kuri lemia silpnus ar neišsiritusius ančiukus.

Skirtingai nei vištų kiaušiniai, ančių kiaušiniai turi storesnį lukštą, todėl:

• drėgmės perteklius trukdo garavimui,
• per maža drėgmė sukelia embriono dehidrataciją,
• neteisinga temperatūra lėtina arba stabdo vystymąsi.

Todėl būtina suprasti, kada ir kodėl keisti parametrus.

Perinimo etapai ir jų ypatumai

Kodėl drėgmė tokia svarbi?

Ančių embrionui vystantis, per lukštą palaipsniui išgaruoja vanduo. Jei drėgmė per didelė:

• oro kamera kiaušinyje būna per maža,
• ančiukas neturi pakankamai oro išsiritimui.

Jei drėgmė per maža:

• embrionas perdžiūsta,
• plėvelės prilimpa prie ančiuko,
• išsiritimas tampa labai sunkus arba neįmanomas.

Kiaušinių vartymas ir vėdinimas

Kiaušinių vartymas ir tinkamas vėdinimas yra du techniniai, bet kritiškai svarbūs veiksniai, lemiantys sėkmingą ančių perinimą inkubatoriuje. Net esant idealiai temperatūrai ir drėgmei, šių procesų nepaisymas gali baigtis embrionų žūtimi arba silpnais, neišsivysčiusiais ančiukais.

Kodėl reikia vartyti ančių kiaušinius?

Vartymas būtinas tam, kad:

• embrionas nepriliptų prie lukšto sienelės,
• tolygiai pasiskirstytų šiluma,
• geriau vystytųsi kraujagyslių sistema.

Ančių kiaušiniams vartymas ypač svarbus dėl storesnio lukšto ir didesnio kiaušinio tūrio. Jei kiaušiniai nevartomi arba vartomi per retai, embrionas gali žūti jau pirmosiomis savaitėmis.

Rekomenduojama:

• vartymo dažnis – 3–5 kartus per parą,
• vartymas atliekamas vienodais intervalais,
• paskutinėmis dienomis (nuo 25 dienos) vartymas nutraukiamas.

Vėdinimas – deguonis embrionui

Augant embrionui, jo deguonies poreikis didėja. Jei inkubatoriuje trūksta oro cirkuliacijos:

• embrionas vystosi lėčiau,
• didėja apsigimimų rizika,
• išsiritimas tampa silpnas arba neįmanomas.

Tinkamas vėdinimas reiškia ne skersvėjus, o nuolatinį šviežio oro patekimą per ventiliacijos angas. Dauguma šiuolaikinių inkubatorių tai užtikrina automatiškai, tačiau pigesniuose modeliuose būtina stebėti rankiniu būdu.

Kiaušinių vartymo ir vėdinimo gairės

Išsiritimas: ko tikėtis paskutinėmis dienomis

Paskutinės ančių perinimo inkubatoriuje dienos yra jautriausias viso proceso etapas. Net jei iki šiol visi nustatymai buvo teisingi, netinkami veiksmai išsiritimo metu gali lemti ančiukų žūtį. Todėl svarbiausia šiame etape – kantrybė ir minimalus įsikišimas.

Kaip vyksta normalus išsiritimas?

Maždaug 25–26 perinimo dieną ančiukas pradeda ruoštis išsiritimui:

• praduria vidinę oro kamerą,
• ima kvėpuoti plaučiais,
• girdisi tylus cypsėjimas.

Vėliau ančiukas praduria lukštą („pip“), o pats išsiritimas gali užtrukti:

• 12–24 valandas,
• kartais net iki 36 valandų.

Tai normalu – ančių ančiukai ritas lėčiau nei vištų, nes jų organizmas didesnis, o lukštas storesnis.

Ką daryti ir ko nedaryti išsiritimo metu?

Išsiritimo etape:

• vartymas nutraukiamas,
• drėgmė padidinama,
• inkubatorius nebeatidarinėjamas be būtinybės.

Per ankstyvas kišimasis (lukšto laužymas, „padėjimas“) dažnai baigiasi:

• kraujavimu,
• neišsivysčiusiais vidaus organais,
• silpnais, neišgyvenančiais ančiukais.

Išsiritimo etapo gairės

Dažniausios klaidos perinant antis inkubatoriuje

Net ir laikantis pagrindinių taisyklių, ančių perinimas inkubatoriuje gali nepavykti, jei kartojamos tipinės klaidos. Veterinarinėje praktikoje dažniausiai matoma, kad problemos kyla ne dėl pačių kiaušinių, o dėl netikslių režimų, skubėjimo ar per didelio įsikišimo.

Svarbu suprasti: ančių kiaušiniai yra atsparesni, bet kartu ir jautresni drėgmės bei vėdinimo klaidoms nei vištų.

Kur dažniausiai suklystama?

Dažniausios klaidos:

• naudojami vištoms skirti režimai,
• drėgmė laikoma per aukšta visą laiką,
• per dažnai atidaromas inkubatorius,
• per anksti bandoma „padėti“ ančiukui ristis,
• kiaušiniai nevartomi arba vartomi netolygiai.

Šios klaidos dažnai pasireiškia:

• embrionų žūtimi viduriniame etape,
• ančiukais, kurie neprasimuša lukšto,
• silpnais, neišgyvenančiais jaunikliais.

Dažniausios ančių perinimo inkubatoriuje klaidos

Sėkmingas perinimas prasideda nuo supratimo, o ne nuo inkubatoriaus

Ančių perinimas inkubatoriuje – tai procesas, kuriame technika yra tik įrankis, o tikrasis rezultatas priklauso nuo žinių, kantrybės ir dėmesio detalėms. Skirtingai nei vištų, ančių kiaušiniai reikalauja didesnės drėgmės kontrolės, nuoseklaus vėdinimo ir supratimo, kad ne visi etapai yra vienodi.

Šiame straipsnyje aptarėme visą kelią – nuo kiaušinių atrankos iki paskutinių išsiritimo valandų. Praktika rodo, kad dauguma nesėkmių kyla ne dėl sudėtingumo, o dėl per didelio skubėjimo arba per dažno įsikišimo. Inkubatorius gali sudaryti sąlygas, tačiau gamtinį procesą vis tiek atlieka pats embrionas.

Laikantis teisingų režimų, stebint procesą ir vengiant dažniausių klaidų, išperėjimo rezultatai gali būti labai geri net ir pradedančiajam augintojui.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ančių perinimą inkubatoriuje

Kiek dienų peri ančių kiaušiniai inkubatoriuje?

Daugumos ančių kiaušiniai inkubatoriuje peri apie 28 dienas, tačiau kai kurioms veislėms procesas gali užsitęsti iki 30 dienų.

Ar galima perinti ančių kiaušinius kartu su vištų?

Nerekomenduojama, nes ančių ir vištų kiaušiniai reikalauja skirtingos drėgmės ir perinimo režimų.

Kodėl ančiukai neprasimuša lukšto?

Dažniausios priežastys – netinkama drėgmė, per maža oro kamera arba per ankstyvas embriono išsekimas.

Ar reikia padėti ančiukui išsiristi?

Paprastai ne. Pagalba reikalinga tik kraštutiniais atvejais, kai matyti, kad procesas visiškai sustojo.