Pacas (Cuniculus paca) – tai stambus Pietų ir Centrinėje Amerikoje gyvenantis graužikas. Nors dažnai vadinamas „didžiausia žiurke pasaulyje“, biologiniu požiūriu jis nepriklauso tikrosioms žiurkėms (Rattus gentis). Pacas priklauso kitai graužikų grupei – agutinių (Dasyproctidae) šeimai.
Vis dėlto dėl išvaizdos ir kūno proporcijų jis primena labai stambią žiurkę, todėl liaudyje taip ir vadinamas. Iš tikrųjų didžiausias pasaulio graužikas yra kapibara, tačiau tarp „žiurkėmis“ vadinamų gyvūnų pacas tikrai patenka į stambiausiųjų sąrašą.
Pacai paplitę:
- Meksikoje,
- Centrinėje Amerikoje,
- didžiojoje Pietų Amerikos dalyje.
Tai laukiniai gyvūnai, gyvenantys atogrąžų miškuose, dažniausiai netoli vandens telkinių.
Paco dydis ir fizinės ypatybės
Pacas (Cuniculus paca) iš tiesų yra įspūdingo dydžio graužikas. Suaugęs individas gali siekti 60–80 cm kūno ilgį, neskaičiuojant trumpos, vos kelių centimetrų uodegos. Svoris paprastai svyruoja nuo 6 iki 12 kg, tačiau kai kurie individai gali būti ir sunkesni.
Palyginimui, paprastoji rudoji žiurkė (Rattus norvegicus) paprastai sveria 300–500 g. Taigi pacas gali būti daugiau nei 20 kartų sunkesnis už įprastą miesto žiurkę.
Kūno sandara
Pacas turi tvirtą, kompaktišką kūną ir gana trumpas, stiprias galūnes. Užpakalinės kojos ilgesnės nei priekinės, todėl jis geba greitai šokti ir staigiai keisti kryptį. Tai svarbi prisitaikymo savybė, padedanti išvengti plėšrūnų.
Galva stambi, su stipriais graužikams būdingais kandžiais. Dantys nuolat auga ir yra pritaikyti kietiems vaisiams bei sėkloms graužti.
Kailio spalva ir išvaizda
Paco kailis dažniausiai tamsiai rudas ar rusvas, su būdingomis šviesiomis dėmėmis ar juostomis šonuose. Šios dėmės padeda maskuotis miško aplinkoje, ypač prieblandoje.
Skirtingai nei tikrosios žiurkės, pacas turi trumpą, beveik nepastebimą uodegą. Jo kūno proporcijos labiau primena mažą kapibarą nei tipinę žiurkę.
Paco ir kitų graužikų dydžio palyginimas
| Gyvūnas | Kūno ilgis | Svoris | Uodegos ilgis | Paplitimas |
|---|---|---|---|---|
| Pacas (Cuniculus paca) | 60–80 cm | 6–12 kg | Labai trumpa | Centrinė ir Pietų Amerika |
| Rudoji žiurkė (Rattus norvegicus) | 20–28 cm | 0,3–0,5 kg | 18–23 cm | Visame pasaulyje |
| Kapibara (Hydrochoerus hydrochaeris) | 100–130 cm | 35–65 kg | Beveik nėra | Pietų Amerika |
Nors pacas dažnai pristatomas kaip „didžiausia žiurkė pasaulyje“, iš tikrųjų jis yra vienas didžiausių žiurkėmis vadinamų graužikų, tačiau nepralenkia kapibaros, kuri laikoma didžiausiu gyvu graužiku planetoje.
Buveinė ir gyvenimo būdas
Pacas (Cuniculus paca) gyvena atogrąžų ir subtropikų miškuose Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Dažniausiai aptinkamas tankiuose drėgnuose miškuose, netoli upių, ežerų ar pelkių. Vandens artumas jam labai svarbus – tai viena pagrindinių saugumo strategijų.
Ryšys su vandeniu
Pacai yra puikūs plaukikai. Pajutę pavojų, jie dažnai šoka į vandenį ir gali panerti ar pasislėpti pakrantės augalijoje. Šis gebėjimas padeda išvengti plėšrūnų, tokių kaip jaguarai, pumos ar dideli gyvatės.
Būtent dėl šios savybės pacai dažniausiai renkasi teritorijas su nuolatiniu vandens šaltiniu.
Naktinis aktyvumas
Pacas yra naktinis gyvūnas. Dieną jis slepiasi urvuose ar tankioje augmenijoje, o maitintis išeina sutemus. Toks aktyvumo ritmas sumažina susidūrimo su plėšrūnais riziką.
Urvus pacai dažnai kasa patys arba pasinaudoja natūraliomis ertmėmis šlaituose. Įėjimai paprastai būna keli, kad prireikus būtų galima greitai pasitraukti.
Elgsena ir teritorija
Pacai dažniausiai gyvena pavieniui arba poromis. Jie yra teritoriniai gyvūnai ir gali ginti savo gyvenamą plotą nuo kitų tos pačios rūšies individų.
Bendravimas vyksta garsiniais signalais ir kūno poza. Įdomu tai, kad pacai turi specialias skruostų ertmes, kurios gali sustiprinti skleidžiamą garsą – tai padeda komunikacijai tankiame miške.
Skirtingai nei miesto žiurkės, pacai nėra prisitaikę gyventi urbanizuotoje aplinkoje. Jie yra laukiniai miško gyvūnai, kurių ekologiniai poreikiai labai specifiniai.
Mityba ir ekologinė reikšmė
Pacas yra žolėdis graužikas, kurio mityba daugiausia sudaryta iš vaisių, sėklų ir augalinės kilmės medžiagos. Tropiniuose miškuose jis atlieka svarbų vaidmenį kaip sėklų platintojas ir ekosistemos pusiausvyros palaikytojas.
Kuo minta pacas?
Paco racione dominuoja:
- prinokę nukritę vaisiai,
- kietos sėklos,
- riešutai,
- kartais švelnūs ūgliai ar šaknys.
Stiprūs kandžiai leidžia jam graužti net labai kietus vaisių kevalus. Tai suteikia konkurencinį pranašumą prieš kitus gyvūnus, kurie negali pasiekti tokių maisto šaltinių.
Pacai dažnai maitinasi ant žemės nukritusiais vaisiais, taip „sutvarkydami“ miško paklotę.
Sėklų platinimas
Pacai prisideda prie miškų atsinaujinimo. Jie:
- perneša sėklas į kitą vietą,
- užkasa dalį maisto atsargų,
- ne visas atsargas vėliau suranda.
Tokiu būdu dalis sėklų sudygsta ir prisideda prie augalų plitimo. Šis procesas ypač svarbus tropinių miškų biologinei įvairovei.
Vaidmuo ekosistemoje
Pacas yra svarbi maisto grandinės dalis. Jis:
- reguliuoja augalų plitimą,
- tarnauja kaip grobis stambiems plėšrūnams,
- palaiko ekologinę pusiausvyrą.
Kai kuriose Pietų Amerikos vietovėse pacas laikomas vienu pagrindinių medžiojamų laukinių gyvūnų dėl mėsos, todėl jo populiacija gali būti spaudžiama žmogaus veiklos.
Ekologiniu požiūriu pacas nėra „milžiniška žiurkė“, kelianti pavojų – tai natūrali ir svarbi tropikų miško dalis.
Ar pacas pavojingas žmogui?
Nepaisant įspūdingo dydžio ir stiprių dantų, pacas (Cuniculus paca) nėra agresyvus gyvūnas. Tai laukinis, atsargus graužikas, kuris pirmiausia stengiasi išvengti kontakto su žmogumi.
Elgsena sutikus žmogų
Gamtoje pacai paprastai:
- sustingsta ir pasikliauja maskuojančia spalva,
- tyliai pasišalina į tankią augmeniją,
- pabėga link vandens telkinio.
Kadangi jie yra naktiniai gyvūnai, susidūrimai su žmonėmis nėra dažni. Dauguma pastebėjimų vyksta kaimo vietovėse ar atogrąžų regionuose.
Ar pacas gali įkąsti?
Pacas turi stiprius kandžius, pritaikytus kietiems vaisiams ir sėkloms graužti. Jei gyvūnas būtų sugautas ar tiesiogiai provokuojamas, teoriškai jis galėtų įkąsti ir sukelti rimtą mechaninę žaizdą.
Tačiau natūraliomis sąlygomis pacai žmogaus nepuola. Rizika atsiranda tik tada, kai gyvūnas jaučiasi įspraustas į kampą arba yra bandyta jį sugauti.
Dažniausi mitai
Viena iš dažniausių klaidingų nuomonių – kad pacas yra pavojinga „milžiniška žiurkė“. Iš tikrųjų jis nėra susijęs su miesto žiurkėmis ir nėra žinomas kaip ligų platintojas tokiu mastu, kaip sinantropinės Rattus rūšys.
Taip pat kartais manoma, kad pacas gali būti agresyvus dėl savo dydžio. Praktikoje jis yra drovus ir vengiantis konfliktų gyvūnas.
Svarbu suvokti, kad pacas yra laukinis atogrąžų miškų gyventojas, o ne žmogaus aplinkoje prisitaikęs graužikas.
Ar pacai laikomi kaip augintiniai?
Pacas (Cuniculus paca) yra laukinis atogrąžų miškų graužikas, todėl jis nėra domestikuotas ir nepriskiriamas įprastiems naminiams augintiniams. Nors kai kuriose Pietų Amerikos vietovėse pacai gali būti laikomi pusiau prijaukinti, tai išimtiniai atvejai, dažniausiai susiję su vietinėmis tradicijomis, o ne su atsakinga augintinių veisimo praktika.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Daugelyje šalių egzotinių gyvūnų laikymas yra reglamentuojamas. Pacas gali būti įtrauktas į rūšių, kurioms reikalingi specialūs leidimai, sąrašus. Be to, svarbu įvertinti etinę pusę – laukinių gyvūnų laikymas gali skatinti nelegalią prekybą ir kelti grėsmę natūralioms populiacijoms.
Prieš svarstant tokio gyvūno įsigijimą būtina pasitikrinti galiojančius teisės aktus ir įsitikinti, kad gyvūnas kilęs iš legalių šaltinių.
Elgesio ir laikymo ypatumai
Pacai yra naktiniai, teritoriniai ir gana drovūs gyvūnai. Nelaisvėje jie gali patirti stiprų stresą, jei aplinka neatitinka natūralių poreikių. Jiems būtina didelė erdvė, galimybė slėptis, taip pat prieiga prie vandens, nes natūralioje aplinkoje jie dažnai naudojasi vandens telkiniais kaip apsauga.
Skirtingai nei naminės žiurkės ar jūrų kiaulytės, pacai nėra selekcionuoti gyventi šalia žmogaus. Net ir pripratęs individas išlieka laukinio elgesio savybių turintis gyvūnas.
Praktiniai iššūkiai
Pacui reikalinga:
- erdvi, saugi ir pabėgimui atspari teritorija,
- šiltesnis klimatas arba specialiai pritaikytos patalpos,
- veterinarijos gydytojas, turintis patirties su egzotiniais graužikais.
Be to, jų gyvenimo trukmė gali siekti 10–15 metų, todėl tai ilgalaikis įsipareigojimas. Netinkamos sąlygos gali lemti elgesio sutrikimus, savęs žalojimą ar sveikatos problemas.
Kada pacas nėra tinkamas pasirinkimas
Pacas netinka žmonėms, kurie ieško nedidelio, lengvai prižiūrimo graužiko. Tai taip pat nėra tinkamas pasirinkimas laikymui bute ar mažoje uždaroje erdvėje. Dėl specifinių poreikių ši rūšis reikalauja didelių resursų ir specializuotų žinių.
Apibendrinant, pacas yra įspūdingas ir įdomus laukinis gyvūnas, tačiau jo laikymas kaip augintinio dažniausiai nėra nei praktiškas, nei rekomenduojamas sprendimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pacas tikrai yra didžiausia žiurkė pasaulyje?
Kiek sveria suaugęs pacas?
Ar pacas pavojingas žmogui?
Kur gyvena pacai?
Ar pacą galima laikyti kaip augintinį?
