Šimtakojai: ką daryti radus namuose ir ar jie pavojingi?

Pamatyti greitai per grindis bėgantį šimtakojį namuose daugeliui žmonių nėra maloni patirtis. Dėl daugybės kojų, greitų judesių ir neįprastos išvaizdos šie nariuotakojai dažnai sukelia baimę ar pasibjaurėjimą. Vis dėlto daugeliu atvejų šimtakojai nėra tokie pavojingi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šimtakojai priklauso šimtakojų klasei (Chilopoda) ir yra aktyvūs plėšrūnai. Jie minta įvairiais smulkiais vabzdžiais bei kitais bestuburiais, todėl natūraliai padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas. Būtent dėl šios priežasties kai kurie specialistai juos netgi vadina savotiškais „nemokamais namų dezinfektoriais“.

Nors pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 3 000 šimtakojų rūšių, Lietuvoje aptinkamos rūšys žmogui paprastai nekelia rimto pavojaus. Vis dėlto jų pasirodymas namuose gali signalizuoti apie padidėjusią drėgmę, slėptuvių gausą ar kitų vabzdžių buvimą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie šimtakojai dažniausiai pasitaiko namuose, ar jie gali įkąsti žmogui, kokią naudą ir žalą gali sukelti bei ką daryti juos radus savo būste.

Kokie šimtakojai dažniausiai aptinkami namuose?

Namuose aptinkami šimtakojai dažniausiai nėra atsitiktiniai svečiai. Jie ieško vietų, kuriose pakanka drėgmės, slėptuvių ir maisto. Dažniausiai tai būna rūsiai, vonios kambariai, sandėliukai, garažai ar kitos mažiau vėdinamos patalpos.

Lietuvoje žmonės neretai painioja šimtakojus su tūkstantakojais, nors tai skirtingos gyvūnų grupės. Šimtakojai yra aktyvūs plėšrūnai, o dauguma tūkstantakojų daugiausia minta pūvančia augaline medžiaga.

Naminis šimtakojis

Viena dažniausiai pasaulyje namuose sutinkamų rūšių yra naminis šimtakojis (Scutigera coleoptrata). Jis pasižymi ilgu kūnu ir labai ilgomis kojomis, todėl daugeliui žmonių atrodo gana bauginančiai.

Ši rūšis aktyviai medžioja:

• vorus;
• tarakonus;
• skruzdėles;
• kandžių lervas;
• sidabrines žuveles;
• kitus smulkius vabzdžius.

Naminiai šimtakojai dažniausiai vengia žmonių ir stengiasi kuo greičiau pasislėpti.

Dirvožemio šimtakojai

Kartais į namus užklysta ir įvairūs dirvožemyje gyvenantys šimtakojai. Jie dažniausiai patenka per plyšius, rūsius arba kartu su vazoniniais augalais.

Šie gyvūnai dažniausiai būna mažesni, lėtesni ir rečiau pastebimi nei naminiai šimtakojai.

Kodėl šimtakojai atsiranda namuose?

Šimtakojai retai apsigyvena ten, kur nėra maisto.

Jeigu jų pasirodo dažniau, tai gali reikšti, kad būste yra padidėjusi kitų vabzdžių populiacija. Kadangi jie minta vabzdžiais, jų atsiradimas dažnai yra pasekmė, o ne pagrindinė problema.

Didžiausią trauką šimtakojams paprastai kelia:

• drėgnos patalpos;
• tamsūs kampai;
• plyšiai sienose;
• gausus vabzdžių kiekis;
• netvarkingos sandėliavimo vietos.

Dažniausiai namuose aptinkami šimtakojai

Nors jų išvaizda gali atrodyti grėsminga, dauguma namuose aptinkamų šimtakojų tiesiog ieško maisto ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Jų buvimas dažnai signalizuoja ne apie pavojų žmogui, o apie aplinką, kuri palanki įvairiems smulkiems vabzdžiams.

Ar šimtakojai pavojingi žmogui ir ar gali įkąsti?

Vienas dažniausių klausimų žmonėms pirmą kartą pamačius šimtakojį namuose – ar jis pavojingas. Nors šimtakojai yra plėšrūs gyvūnai ir turi nuodų liaukas, dauguma Lietuvoje bei Europoje aptinkamų rūšių žmogui nekelia rimtos grėsmės.

Šimtakojai medžioja naudodami specialias priekines galūnes, vadinamas žandakojėmis. Jomis jie suleidžia nuodus savo grobiui – vabzdžiams, vorams ir kitiems smulkiems bestuburiams. Tačiau žmogus nėra jų grobis, todėl šimtakojai žmonių nepuola ir paprastai stengiasi kuo greičiau pasislėpti.

Ar šimtakojis gali įkąsti?

Taip, teoriškai šimtakojis gali įkąsti arba tiksliau – sužnybti žandakojėmis, jeigu jaučiasi prispaustas, gaudomas ar kitaip ginasi.

Vis dėlto namuose aptinkamos rūšys tai daro labai retai. Daugeliu atvejų žmogus gali metų metus gyventi tame pačiame būste su šimtakojais ir nė karto nepatirti jokio kontakto.

Jeigu įkandimas įvyksta, dažniausiai jaučiamas:

• trumpalaikis skausmas;
• paraudimas;
• nedidelis patinimas;
• lengvas deginimo pojūtis.

Simptomai paprastai praeina per kelias valandas arba kelias dienas.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors rimtos komplikacijos yra labai retos, jautresniems žmonėms gali pasireikšti stipresnė alerginė reakcija.

Į gydytoją verta kreiptis, jeigu po įkandimo atsiranda:

• stiprus tinimas;
• kvėpavimo sutrikimai;
• galvos svaigimas;
• išplitęs bėrimas;
• stiprus skausmas, kuris nemažėja.

Tokios reakcijos pasitaiko retai, tačiau kaip ir po bet kurio vabzdžio ar nariuotakojo įkandimo, jų visiškai atmesti negalima.

Ar pasaulyje yra pavojingų šimtakojų?

Taip. Tropiniuose regionuose gyvenančios milžiniškosios skolopendros (Scolopendra) gali užaugti iki 20–30 centimetrų ilgio ir pasižymi gerokai stipresniais nuodais.

Jų įkandimas būna labai skausmingas ir gali sukelti stiprų tinimą, karščiavimą ar kitus nemalonius simptomus. Vis dėlto tokios rūšys Lietuvoje natūraliai negyvena.

Šimtakojų pavojingumo palyginimas

Daugumai žmonių namuose aptinkami šimtakojai yra labiau nemalonūs nei pavojingi. Jie vengia kontakto su žmogumi, neplatina ligų ir retai sukelia sveikatos problemų. Kur kas dažniau jie tyliai medžioja kitus vabzdžius ir lieka nepastebėti.

Ką daryti radus šimtakojį namuose ir kaip jų atsikratyti?

Radus šimtakojį namuose pirmiausia verta nepanikuoti. Nors jų išvaizda daugeliui žmonių atrodo nemaloni, dažniausiai jie nekelia tiesioginės grėsmės nei žmonėms, nei naminiams gyvūnams.

Pavienis šimtakojis dažnai reiškia tik tai, kad gyvūnas atsitiktinai pateko į būstą arba ieško vietos, kurioje būtų daugiau drėgmės ir maisto. Tačiau jeigu šimtakojai pastebimi reguliariai, verta ieškoti priežasties, kodėl jiems jūsų namai atrodo tinkami gyventi.

Ar reikia naikinti šimtakojį?

Biologiniu požiūriu šimtakojai gali būti net naudingi. Jie aktyviai medžioja įvairius kenkėjus, todėl padeda mažinti:

• vorų;
• sidabrinių žuvelių;
• kandžių lervų;
• tarakonų;
• skruzdėlių;
• kitų smulkių vabzdžių kiekį.

Dėl šios priežasties kai kurie specialistai rekomenduoja pavienius šimtakojus tiesiog sugauti ir išnešti į lauką.

Kaip saugiai pašalinti šimtakojį?

Jeigu nenorite, kad šimtakojis liktų namuose, paprasčiausias sprendimas – uždengti jį stikline ar indeliu ir po apačia pakišti kartono lapą.

Tokiu būdu gyvūną galima saugiai išnešti į lauką jo nesužeidžiant.

Kadangi šimtakojai juda labai greitai, gaudyti rankomis nerekomenduojama.

Kaip sumažinti šimtakojų atsiradimo tikimybę?

Kadangi šimtakojai dažniausiai ieško drėgnų vietų ir maisto, efektyviausias būdas kovoti su jais yra pašalinti sąlygas, kurios juos traukia.

Svarbu reguliariai vėdinti patalpas, taisyti vandens nutekėjimus ir mažinti drėgmės lygį rūsiuose ar vonios kambariuose. Taip pat naudinga užsandarinti plyšius prie langų, durų ir grindjuosčių.

Jeigu namuose sumažėja kitų vabzdžių, paprastai sumažėja ir šimtakojų.

Ar verta naudoti insekticidus?

Dažniausiai ne.

Jeigu problema nėra didelė, cheminės priemonės dažnai būna perteklinis sprendimas. Be to, jos naikina ne tik šimtakojus, bet ir kitus naudingus organizmus.

Kur kas veiksmingiau pašalinti priežastis, dėl kurių šimtakojai apskritai atsiranda būste.

Veiksmingiausi būdai sumažinti šimtakojų skaičių

Jeigu šimtakojai namuose pasirodo tik retkarčiais, dažniausiai tai nėra problema, reikalaujanti specialių priemonių. Tačiau dažnas jų pasirodymas gali būti ženklas, kad būste yra per daug drėgmės arba susikaupė kitų vabzdžių, kurie šimtakojams tarnauja kaip maistas.

Įdomūs faktai apie šimtakojus

Šimtakojai Žemėje gyvena jau daugiau kaip 400 milijonų metų. Tai reiškia, kad jų protėviai planetoje atsirado gerokai anksčiau nei dinozaurai. Per šį laiką jie tapo itin efektyviais plėšrūnais, gebančiais prisitaikyti prie įvairiausių aplinkos sąlygų.

Nors pavadinimas „šimtakojis“ leidžia manyti, kad visi jie turi lygiai 100 kojų, iš tikrųjų taip nėra. Priklausomai nuo rūšies, kojų skaičius gali svyruoti nuo keliolikos iki daugiau nei 300.

Dauguma šimtakojų yra naktiniai gyvūnai. Dieną jie slepiasi po akmenimis, medžių žieve, lapais ar įvairiuose plyšiuose, o aktyviausi tampa sutemus.

Kai kurios tropinės rūšys gali užaugti iki 30 centimetrų ilgio. Tokie milžiniški šimtakojai sugeba sumedžioti ne tik vabzdžius, bet ir driežus, mažus graužikus ar net paukščių jauniklius.

Dar vienas įdomus faktas – šimtakojai yra labai greiti. Naminis šimtakojis laikomas vienu greičiausių sausumos bestuburių, todėl sugauti jį plikomis rankomis dažnai būna sudėtinga.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar šimtakojai pavojingi žmogui?

Dauguma Lietuvoje aptinkamų šimtakojų žmogui nekelia rimto pavojaus. Jie vengia kontakto su žmonėmis ir retai įkanda.

Kodėl namuose atsiranda šimtakojų?

Juos dažniausiai traukia drėgmė, tamsios slėptuvės ir kiti vabzdžiai, kurie tarnauja kaip maistas.

Ar šimtakojai naikina kitus vabzdžius?

Taip. Jie aktyviai medžioja vorus, skruzdėles, sidabrines žuveles, kandžių lervas ir kitus smulkius bestuburius.

Ar reikia naikinti šimtakojį radus namuose?

Nebūtinai. Pavienį individą galima sugauti ir išnešti į lauką. Dažniausiai tai efektyviausias sprendimas.

Ar šimtakojai rodo, kad namuose yra drėgmės problemų?

Dažnai taip. Jų pasirodymas gali signalizuoti apie padidėjusį drėgnumą arba kitų vabzdžių gausą patalpose.