Erkės gyvenimo ciklas: lerva, nimfa, dauginimasis, įsisiurbimas ir aktyvumas

Erkės yra vieni geriausiai prisitaikiusių krauju mintančių parazitų pasaulyje. Nors dauguma žmonių jas pastebi tik įsisiurbusias į odą, jų gyvenimo ciklas yra gerokai sudėtingesnis ir apima kelias vystymosi stadijas. Kiekviename etape erkės ieško šeimininko, maitinasi krauju ir toliau vystosi.

Norint geriau suprasti, kaip apsisaugoti nuo šių voragyvių, verta žinoti, kokios yra erkių vystymosi stadijos, kaip dauginasi erkės, kiek gyvena erkės ir kada jos būna aktyviausios.

Kaip vyksta erkių gyvenimo ciklas?

Daugumos Lietuvoje gyvenančių erkių gyvenimo ciklą sudaro keturios pagrindinės vystymosi stadijos:

• kiaušinėlis;
• lerva;
• nimfa;
• suaugusi erkė.

Kad pereitų iš vienos stadijos į kitą, erkė turi bent kartą pasimaitinti krauju. Dėl šios priežasties per visą savo gyvenimą ji ieško kelių skirtingų šeimininkų – tai gali būti smulkūs graužikai, paukščiai, laukiniai gyvūnai, naminiai augintiniai ar žmonės.

Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, visas gyvenimo ciklas gali trukti nuo dvejų iki ketverių metų.

Erkės lerva

Pirmoji aktyvi gyvenimo stadija yra erkės lerva. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva yra vos apie pusės milimetro dydžio, todėl ją pastebėti labai sunku.

Skirtingai nei vėlesnėse stadijose, erkės lerva turi tik šešias kojas. Ji ieško pirmojo šeimininko, prisisiurbia kraujo ir tik tuomet neriasi į kitą vystymosi stadiją.

Dažniausiai lervos minta smulkių graužikų, paukščių ar kitų nedidelių gyvūnų krauju.

Erkės nimfa

Po pirmojo maitinimosi erkės lerva virsta nimfa. Erkės nimfa jau turi aštuonias kojas ir savo išvaizda primena suaugusią erkę, tik yra gerokai mažesnė.

Būtent erkė nimfa dažnai laikoma viena pavojingiausių vystymosi stadijų. Ji yra labai maža, todėl žmogus jos gali nepastebėti, tačiau nimfa erkė jau gali platinti ligų sukėlėjus, jei jais užsikrėtė ankstesnio maitinimosi metu.

Dėl nedidelio dydžio nimfos dažnai aptinkamos tik tada, kai būna prisisiurbusios.

Erkių vystymosi stadijos

Kaip dauginasi erkės?

Dauginimasis prasideda tuomet, kai suaugęs patinas suranda patelę. Po apvaisinimo patelė prisisiurbia didelį kiekį kraujo, kuris būtinas kiaušinėlių vystymuisi.

Vėliau ji nukrenta nuo šeimininko ir drėgnoje aplinkoje padeda nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Padėjusi kiaušinėlius patelė žūsta, o po kurio laiko iš jų išsirita naujos erkės lervos.

Taip prasideda naujas erkių gyvenimo ciklas.

Kiek gyvena erkės?

Vienas dažniausių klausimų – kiek gyvena erkės. Nors žmogui atrodo, kad erkė gyvena tik vieną sezoną, iš tikrųjų jos gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė.

Priklausomai nuo rūšies, klimato ir maisto prieinamumo, erkės gali gyventi nuo dvejų iki ketverių metų. Didžiąją šio laiko dalį jos praleidžia laukdamos tinkamo šeimininko. Maitinimasis krauju vyksta tik kelis kartus per visą gyvenimą, tačiau būtent jis leidžia pereiti į kitą vystymosi stadiją.

Jeigu aplinkos sąlygos nepalankios, erkės gali ilgą laiką išgyventi beveik nesimaitindamos.

Kaip vyksta erkės įsisiurbimas?

Radusi tinkamą šeimininką erkė ne iš karto pradeda maitintis. Pirmiausia ji ieško plonesnės odos vietos, kur lengviau įsisiurbti.

Įsisiurbusi erkė specialiu burnos aparatu tvirtai prisikabina prie odos ir išskiria medžiagas, kurios sumažina skausmą bei padeda nepastebimai maitintis. Dėl to daugelis žmonių nejaučia paties įsisiurbimo momento.

Dažniausiai erkės renkasi:

• pažastis;
• kirkšnis;
• kaklą;
• pakinklius;
• vietą už ausų;
• plaukuotą galvos dalį.

Per kiek laiko erkė prisisiurbia kraujo?

Dažnai klausiama, per kiek laiko erkė prisisiurbia kraujo. Tikslus laikas priklauso nuo erkės vystymosi stadijos ir rūšies, tačiau pats maitinimosi procesas gali trukti nuo kelių parų iki maždaug savaitės.

Pirmosiomis valandomis erkė prisitvirtina prie odos ir pradeda siurbti nedidelį kiekį kraujo. Vėliau jos kūnas palaipsniui didėja, kol tampa visiškai prisisiurbęs.

Jeigu kyla klausimas, per kiek laiko įsisiurbė erkė, tiksliai nustatyti tai vien pagal išvaizdą dažniausiai neįmanoma. Apytiksliai spręsti galima tik pagal erkės dydį ir prisisiurbimo laipsnį.

Kaip atrodo įsisiurbus erkė?

Neprisisiurbusi erkė yra maža, plokščia ir tamsios spalvos. Maitinimosi metu jos pilvelis palaipsniui didėja ir tampa pilkšvas arba rusvas.

Todėl atsakant į klausimą, kaip atrodo įsisiurbus erkė, galima išskirti kelis požymius:

• kūnas tampa gerokai didesnis;
• pilvelis išsipučia;
• spalva pašviesėja;
• galva lieka įsmigusi odoje;
• erkė tampa panaši į mažą pupelę.

Kuo ilgiau erkė maitinasi, tuo labiau padidėja jos kūnas.

Kada prasideda erkių sezonas?

Daugelis žmonių mano, kad erkės aktyvios tik vasarą, tačiau iš tikrųjų erkių sezonas dažnai prasideda gerokai anksčiau. Vos tik oro temperatūra pakyla iki maždaug 5–7 °C, erkės tampa aktyvios ir pradeda ieškoti šeimininkų.

Lietuvoje pirmosios erkės dažniausiai pasirodo ankstyvą pavasarį, o jų aktyvumas išlieka iki vėlyvo rudens. Šiltais metais jos gali būti aktyvios net žiemos mėnesiais, jei ilgiau laikosi teigiama temperatūra.

Didžiausias erkių aktyvumas paprastai stebimas:

• balandžio–birželio mėnesiais;
• rugsėjo–spalio mėnesiais.

Būtent šiais laikotarpiais rekomenduojama būti ypač atsargiems lankantis miškuose, pievose ar aukštoje žolėje.

Erkės žiemą – ar jos išnyksta?

Dažnas klausimas – ar erkės žiemą žūsta. Atsakymas – ne.

Atšalus orams erkės tampa mažiau aktyvios ir slepiasi miško paklotėje, po lapais, samanose ar dirvožemio paviršiuje. Ten jos laukia palankesnių oro sąlygų.

Jeigu žiemą pasitaiko ilgesnis atšilimas, kai temperatūra pakyla virš 5 °C, erkės gali trumpam suaktyvėti ir ieškoti šeimininkų. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais, kai žiemos tampa švelnesnės, susidūrimo su erkėmis rizika išlieka beveik visus metus.

Ar erkės šokinėja?

Vienas populiariausių mitų – kad erkės šokinėja nuo medžių arba aukštai pašoka ant praeinančių žmonių.

Iš tikrųjų erkės šokinėti negali. Jos taip pat neturi sparnų ir neskraido. Dažniausiai jos laukia ant žolės stiebų, žemų krūmų ar kitų augalų ir užsikabina ant praeinančio gyvūno ar žmogaus.

Todėl didžiausia tikimybė susidurti su erkėmis yra einant per aukštą žolę, krūmynus ar miško paklotę.

Ar erkės skęsta vandenyje?

Neretai manoma, kad erkę galima pašalinti tiesiog ją panardinus į vandenį. Tačiau atsakymas į klausimą ar erkės skęsta vandenyje nėra toks paprastas.

Erkės gali gana ilgai išgyventi drėgnoje aplinkoje ir kurį laiką išbūti po vandeniu. Todėl vien vanduo jų greitai nesunaikina.

Jeigu erkė jau yra įsisiurbusi, jos nereikėtų bandyti šalinti vandeniu, aliejumi ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Saugiausia ją kuo greičiau ištraukti specialiu įrankiu arba smailiu pincetu.

Kas valgo erkes?

Nors erkės pačios yra parazitai, gamtoje jos taip pat turi natūralių priešų.

Erkėmis gali maitintis:

• vištos;
• kalakutai;
• fazanai;
• ežiai;
• driežai;
• kai kurios vorų rūšys;
• skruzdėlės;
• įvairūs vabzdžiai.

Vis dėlto natūralių priešų poveikio nepakanka erkių populiacijai reikšmingai sumažinti. Didžiausią įtaką jų gausumui turi klimatas, drėgmė, laukinių gyvūnų gausa ir tinkamos buveinės.

Dažniausiai užduodami klausimai apie erkių gyvenimo ciklą

Kiek gyvena erkės?

Priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų, erkės dažniausiai gyvena nuo dvejų iki ketverių metų. Didžiąją gyvenimo dalį jos praleidžia laukdamos tinkamo šeimininko.

Kas yra erkės nimfa?

Erkės nimfa – tai vystymosi stadija tarp lervos ir suaugusios erkės. Ji jau turi aštuonias kojas, yra labai maža ir gali platinti ligų sukėlėjus.

Per kiek laiko erkė prisisiurbia kraujo?

Erkė pradeda maitintis netrukus po įsisiurbimo, o visas maitinimosi procesas dažniausiai trunka nuo kelių parų iki maždaug savaitės.

Ar erkės aktyvios žiemą?

Taip, tačiau tik tada, kai oro temperatūra pakyla virš maždaug 5–7 °C. Šaltuoju metų laiku erkės dažniausiai slepiasi miško paklotėje ir tampa mažiau aktyvios.

Ar erkės šokinėja arba krenta iš medžių?

Ne. Erkės nešokinėja ir neskraido. Jos laukia ant žolės ar žemų augalų ir užsikabina ant pro šalį praeinančių žmonių ar gyvūnų.