Vandens, smėlio, jūros ir briedžio blusa: ar tai tikros blusos?

Žodis „blusa“ vartojamas ne tik kalbant apie gerai žinomus kraujasiurbius parazitus. Gamtoje egzistuoja nemažai gyvūnų, kurių pavadinimuose taip pat vartojamas šis žodis, nors jie priklauso visai kitoms gyvūnų grupėms. Dėl to dažnai kyla klausimų, ar vandens blusa, smėlio blusos, jūros blusos ir briedžio blusa iš tiesų yra blusos.

Iš tikrųjų dauguma šių organizmų nėra artimi tikrosioms blusoms. Vieni yra smulkūs vėžiagyviai, kiti – vabzdžiai ar net visai kitų būrių atstovai, tačiau dėl panašios išvaizdos, judėjimo ar gyvenimo būdo jų pavadinimuose prigijo žodis „blusa“.

Kas yra tikrosios blusos?

Tikrosios blusos – tai smulkūs besparniai vabzdžiai, mintantys žinduolių ir paukščių krauju. Jų kūnas suplokštėjęs iš šonų, o stiprios užpakalinės kojos leidžia atlikti įspūdingus šuolius.

Dažniausiai žmonės susiduria su:

• kačių blusomis;
• šunų blusomis;
• žmogaus blusomis;
• graužikų blusomis.

Šios blusos yra parazitai, galintys sukelti niežėjimą, alergines reakcijas ir platinti kai kurias ligas.

Vandens blusa – ar ji iš tiesų yra blusa?

Nors pavadinimas gali suklaidinti, vandens blusa nėra tikroji blusa. Tai smulkus gėlavandenis vėžiagyvis, priklausantis šakotaūsių vėžiagyvių grupei.

Vandens blusos gyvena ežeruose, tvenkiniuose ir kituose gėlo vandens telkiniuose, kur minta dumbliais, bakterijomis ir organinėmis dalelėmis. Jos yra svarbi daugelio žuvų mitybos grandinės dalis.

Dažnai klausimas kyla ir dėl termino vandens blusa kitaip. Mokslinėje literatūroje šie organizmai dažniausiai vadinami dafnijomis (Daphnia). Būtent dafnijos yra geriausiai žinomos vandens blusos, plačiai naudojamos moksliniuose tyrimuose bei akvariumininkystėje kaip gyvas pašaras žuvims.

Smėlio blusos – ar jos gyvena paplūdimiuose?

Smėlio blusos – tai pavadinimas, vartojamas keliems skirtingiems gyvūnams. Kai kuriuose pasaulio regionuose taip vadinami smulkūs vėžiagyviai, gyvenantys pajūrio smėlyje, o tropiniuose kraštuose šis pavadinimas kartais vartojamas ir parazitinei blusai Tunga penetrans apibūdinti.

Svarbu žinoti, kad Europos paplūdimiuose aptinkamos smėlio blusos dažniausiai nėra pavojingos žmonėms. Jos minta organinėmis liekanomis ir padeda palaikyti švarią pakrantės ekosistemą.

Visai kitokia situacija tropiniuose regionuose, kur kai kurios rūšys gali įsiskverbti į odą ir sukelti sveikatos problemų.

Jūros blusos – kas tai?

Jūros blusos taip pat nėra tikrosios blusos. Šis pavadinimas dažniausiai vartojamas smulkiems jūriniams vėžiagyviams, kurie gyvena pakrantėse, dumbliuose ar tarp išmestų jūros augalų.

Šie gyvūnai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje – jie skaido negyvas organines medžiagas ir tampa maistu žuvims bei pakrančių paukščiams.

Nors kartais žmonės pajunta lengvą kutenimą ar dilgčiojimą braidydami jūroje, dauguma jūros blusos vadinamų organizmų žmonių nekandžioja ir nėra pavojingi.

Kas yra briedžio blusa?

Nepaisant pavadinimo, briedžio blusa taip pat nėra tikroji blusa. Iš tikrųjų tai yra kraujasiurbė musė, dar vadinama elnine muse arba briedine musine (Lipoptena cervi).

Suaugę vabzdžiai turi sparnus, tačiau suradę tinkamą šeimininką – dažniausiai briedį, elnią ar stirną – juos numeta ir visą likusį gyvenimą praleidžia gyvūno kailyje, maitindamiesi krauju.

Kartais briedžio blusa nutūpia ir ant žmogaus, ypač vaikštant miškuose vasaros pabaigoje ar rudenį. Nors ji gali įkąsti, žmonių organizme negyvena ir nesidaugina.

Skirtingų „blusų“ palyginimas

Ar šios „blusos“ gali įkąsti žmogui?

Ne visi gyvūnai, kurių pavadinime yra žodis „blusa“, kandžioja žmones. Pavyzdžiui, vandens blusos ir dauguma jūros blusomis vadinamų vėžiagyvių žmonėms yra visiškai nepavojingi.

Briedžio blusa gali įkąsti žmogui, tačiau tai dažniausiai nutinka atsitiktinai, kai vabzdys ieško tinkamo šeimininko. Įkandimas gali būti nemalonus ir sukelti niežėjimą, tačiau žmogus šiam vabzdžiui nėra nuolatinis šeimininkas.

Didžiausią pavojų kelia tikrosios blusos bei kai kurios tropikuose gyvenančios smėlio blusos, kurios gali sukelti odos pažeidimus ir kitas sveikatos problemas.

Kodėl tiek daug skirtingų gyvūnų vadinami blusomis?

Žodis „blusa“ daugelio gyvūnų pavadinimuose atsirado dėl jų išvaizdos arba judėjimo būdo. Kai kurie smulkūs vėžiagyviai juda šuoliukais ir primena tikrąsias blusas, o kiti gyvena panašiose vietose ar minta panašiu būdu.

Tačiau biologiniu požiūriu šie gyvūnai dažnai yra visiškai nesusiję. Vieni priklauso vėžiagyviams, kiti – dvisparniams vabzdžiams, o tikrosios blusos sudaro atskirą vabzdžių grupę.

Todėl išgirdus pavadinimus „vandens blusa“, „jūros blusa“, „smėlio blusa“ ar „briedžio blusa“, verta prisiminti, kad jie nebūtinai reiškia tą patį gyvūną ar tokį patį pavojų žmogui.

Ar Lietuvoje aptinkamos visos šios „blusos“?

Ne. Lietuvoje galima aptikti vandens blusas, briedžio blusas ir įvairius smulkius pakrančių vėžiagyvius, kurie kartais vadinami jūros blusomis. Tuo tarpu tropinės smėlio blusos, galinčios įsiskverbti į žmogaus odą, mūsų šalyje natūraliai negyvena.

Dėl šios priežasties keliaujant į tropinius kraštus verta pasidomėti vietiniais parazitais, tačiau Lietuvoje didžiausia tikimybė susidurti su įprastomis kačių ar šunų blusomis bei briedžio blusa.

Kodėl svarbu atskirti tikrąsias blusas nuo kitų panašiai vadinamų gyvūnų?

Nors jų pavadinimai panašūs, šie organizmai labai skiriasi savo sandara, gyvenimo būdu ir poveikiu žmogui. Vandens blusos yra naudingi gėlavandenių ekosistemų gyventojai, jūros blusos padeda skaidyti organines medžiagas, o briedžio blusa yra kraujasiurbė musė.

Tikrosios blusos yra parazitiniai vabzdžiai, galintys gyventi ant naminių gyvūnų ir sukelti įvairių sveikatos problemų. Todėl žinant, su kokiu organizmu susidurta, lengviau įvertinti galimą pavojų ir pasirinkti tinkamus apsaugos ar kontrolės būdus.

Ar šios „blusos“ atlieka svarbų vaidmenį gamtoje?

Nors žodis „blusa“ daugeliui asocijuojasi su nemaloniais parazitais, ne visi taip vadinami gyvūnai yra kenkėjai. Priešingai – vandens blusos, jūros blusos ir kai kurie kiti panašiai vadinami organizmai yra svarbi natūralių ekosistemų dalis.

Vandens blusos minta dumbliais ir mikroorganizmais, todėl padeda palaikyti vandens telkinių biologinę pusiausvyrą. Jos taip pat yra vienas svarbiausių maisto šaltinių daugybei žuvų rūšių, varliagyvių ir kitų vandens gyvūnų.

Jūros blusos bei pakrančių smulkūs vėžiagyviai skaido negyvas organines liekanas – dumblius, augalų dalis ir kitą biologinę medžiagą. Taip jie prisideda prie natūralaus pakrančių valymosi proceso ir tampa maistu paukščiams bei žuvims.

Net briedžio blusa, nors ir laikoma nemaloniu kraujasiurbiu, yra natūrali miško ekosistemų dalis. Ji daugiausia parazituoja laukinius kanopinius gyvūnus ir dalyvauja sudėtinguose gamtos tarpusavio ryšiuose.

Todėl svarbu prisiminti, kad tikrosios blusos, kurios gyvena ant naminių gyvūnų ir žmonių, sudaro tik nedidelę dalį visų organizmų, kurių pavadinime vartojamas žodis „blusa“. Dauguma kitų yra svarbūs gamtos gyventojai, atliekantys reikšmingą vaidmenį įvairiose ekosistemose.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vandens, smėlio, jūros ir briedžio blusas

Ar vandens blusa yra tikroji blusa?

Ne. Vandens blusa yra smulkus gėlavandenis vėžiagyvis, dar vadinamas dafnija. Ji nėra parazitas ir žmonių ar gyvūnų nekandžioja.

Ar smėlio blusos pavojingos?

Tai priklauso nuo rūšies. Europoje smėlio blusomis dažniausiai vadinami nepavojingi pakrančių vėžiagyviai, o kai kuriuose tropiniuose kraštuose šiuo pavadinimu vadinamos parazitinės blusos gali sukelti sveikatos problemų.

Ar briedžio blusa iš tikrųjų yra blusa?

Ne. Briedžio blusa yra kraujasiurbė musė. Ji gali nutūpti ant žmogaus ir įkąsti, tačiau ant žmonių negyvena ir nesidaugina.

Ar jūros blusos kandžioja žmones?

Dauguma jūros blusomis vadinamų organizmų žmonių nekandžioja. Tai smulkūs jūriniai vėžiagyviai, kurie minta organinėmis liekanomis ir yra svarbi pakrančių ekosistemų dalis.

Kodėl tiek daug skirtingų gyvūnų vadinami blusomis?

Šis pavadinimas dažnai atsirado dėl panašios išvaizdos, mažo dydžio ar šuoliukais primenančio judėjimo. Tačiau dauguma jų nėra artimai susiję su tikrosiomis blusomis.