Ar kada nors atrodė, kad jūsų katė verkia? Jos akys sudrėkusios, žvilgsnis liūdnas, o žemas miaukimas primena žmogaus verksmą… Nenuostabu, kad daugelis šeimininkų šią būseną palaiko emociniu verkimu. Tačiau veterinarijos ir elgesio specialistai sako kitaip – katės nesugeba verkti iš liūdesio taip, kaip žmonės.
Katės turi ašarų liaukas, todėl jų akys gali ašaroti fiziologiškai, kai sudirgintos dulkėmis, alergijomis ar infekcijomis. Tačiau emocinį liūdesį, stresą ar skausmą jos išreiškia kitais būdais – elgesiu, balsu ir kūno kalba. Tai subtilūs, bet labai aiškūs signalai, kuriuos įgudęs šeimininkas greitai atpažįsta.
Suprasti, kada katė „verkia“ dėl emocinės priežasties, o kada dėl sveikatos problemos, yra labai svarbu. Tai padeda ne tik pasirūpinti jos savijauta, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms akių ligoms ar stresui.
Ar katės iš tiesų gali verkti?
Trumpas atsakymas – ne taip, kaip žmonės. Katės neturi gebėjimo verkti dėl emocijų – jų ašaros neatsiranda dėl liūdesio, streso ar meilės stokos. Tačiau jos gali ašaroti fiziologiškai, kai akis dirgina išoriniai veiksniai arba kai sutrinka ašarų nutekėjimo sistema.
Žmonių ašaros dažnai turi emocijų prasmę – jos išsiskiria streso, džiaugsmo ar skausmo metu. Katėms ašarų liaukos veikia tik kaip apsauginis mechanizmas, skirtas drėkinti akis ir apsaugoti nuo dulkių bei bakterijų.
Kitaip tariant, jei katės akys drėksta ar rieda ašaros, tai nėra „verkimas“ – tai fiziologinis procesas, signalizuojantis, kad kažkas sudirgino akis.
Veterinarai dažnai pabrėžia, kad žmonės linkę per daug humanizuoti gyvūnus – manydami, kad jų elgesys identiškas žmogaus emocijoms. Katės tikrai jaučia liūdesį, nerimą ar baimę, tačiau šias emocijas išreiškia visai kitais būdais.
Kodėl katės ašaroja
Katės akys, kaip ir žmonių, turi ašarų liaukas, kurios gamina skaidrų skystį, saugantį rageną nuo išsausėjimo, dulkių ir bakterijų. Tačiau kai šis skystis išsiskiria per gausiai arba negali nutekėti natūraliai, susidaro įspūdis, kad katė verkia. Iš tiesų tai dažniausiai – fiziologinis arba medicininis sutrikimas, kurį galima gydyti.
Dažniausios kačių ašarojimo priežastys:
- Alergijos: dulkės, žiedadulkės, kvapų difuzoriai ar valymo priemonės gali sukelti akių dirginimą.
- Infekcijos: virusinės ar bakterinės, pavyzdžiui, kačių herpes virusas (FHV-1) ar chlamidiozė, gali sukelti akių uždegimą ir gleivines išskyras.
- Ašarų kanalų užsikimšimas: kai skystis negali normaliai nutekėti, jis kaupiasi akies kamputyje ir rieda per skruostą.
- Mechaninis dirginimas: svetimkūniai, pavyzdžiui, dulkelė ar smulki blakstiena, taip pat sukelia ašarojimą.
- Veislės ypatumai: plokščiasnukės veislės, tokios kaip persai ar egzotai, turi trumpus ašarų kanalus, todėl jų akys natūraliai labiau ašaroja.
- Aplinkos veiksniai: vėjas, dūmai ar sausas oras gali trumpam sudirginti akis.
Jei katės akys nuolat drėgnos, paraudusios ar išskiria gelsvą skystį, tai nebėra įprastas reiškinys. Tokiais atvejais būtina veterinarinė apžiūra, nes gali būti reikalingas gydymas antibiotikais arba specialūs lašai.
Kaip katės išreiškia liūdesį ir emocijas
Katės yra emocingos būtybės, tačiau jos išgyvena jausmus kitaip nei žmonės. Jos neverkia ašaromis, bet vis tiek geba parodyti liūdesį, nerimą ar stresą. Jų emocijos pasireiškia per elgesį, kūno kalbą ir net balsą.
Liūdna ar nusiminusi katė dažnai tampa ramesnė, mažiau bendrauja ir mieliau slepiasi ramiose vietose. Kai kurios, priešingai, ieško didesnio artumo su žmogumi – dažniau glaudžiasi, murkia ar seka paskui šeimininką. Apetito praradimas, vangumas ar nenoras žaisti taip pat rodo emocinį diskomfortą.
Kartais liūdesys pasireiškia tyla – katė tiesiog mažiau miaukia, žiūri į tolį arba nebereaguoja į kasdienius dirgiklius. Kitos atveju, ji gali tapti neįprastai balsinga, tarsi bandydama „papasakoti“, kad jaučiasi blogai.
Kai emocinis stresas tęsiasi ilgiau, jis gali paveikti ir katės sveikatą – pasireiškia virškinimo ar šlapimo takų problemos, silpnėja imunitetas. Dėl to svarbu laiku pastebėti elgesio pokyčius ir suteikti katei daugiau ramybės bei švelnumo.
Skirtumai tarp emocinio ir fizinio „verkimo“
Katės dažnai atrodo taip, lyg jos verktų – tačiau šis reiškinys gali būti tiek emocinis signalas, tiek fiziologinė reakcija.
Nors liūdnas katės žvilgsnis gali atrodyti kaip „verkimas“, tikrasis emocinis skausmas dažniausiai slepiasi už elgesio pokyčių.
Jei akys nuolat drėksta ar atsiranda išskyrų – tai signalas, kad reikalinga veterinarinė apžiūra.
Ką daryti, jei katė dažnai ašaroja
Jei jūsų katės akys nuolat drėksta, kaupiasi ašaros ar susidaro tamsūs dryžiai po akimis – tai ženklas, kad reikia imtis veiksmų. Dažnas ašarojimas nėra normalus, net jei katė atrodo linksma ir valgo įprastai. Tokia būklė gali reikšti akių dirginimą, infekciją arba alerginę reakciją.
Pirmiausia svarbu atskirti, ar tai trumpalaikis dirginimas, ar ilgalaikė problema. Jeigu ašarojimas pasireiškia po vėjo, dulkių ar valymo priemonių naudojimo – jis gali praeiti savaime. Tačiau jei simptomai tęsiasi kelias dienas ar atsiranda išskyrų, būtina pasikonsultuoti su veterinaru.
Kaip galite padėti katei namuose:
Palaikykite akių higieną – švelniai nuvalykite ašaras drėgnu, minkštu vatos diskelio gabalėliu (naudokite virintą arba distiliuotą vandenį).
Venkite kvapnių žvakių, smilkalų ar aerozolių, kurie gali dirginti akis.
Užtikrinkite, kad katės aplinka būtų švari ir be dulkių.
Jei katė priklauso plokščiasnukėms veislėms, pavyzdžiui, persų ar britų trumpaplaukių, ašarojimas gali būti dažnesnis dėl anatominių ypatumų, todėl kasdienė akių priežiūra tampa būtina.
Ką galima daryti namuose ir kada būtina kreiptis į veterinarą
Nors kai kurie kačių ašarojimo atvejai praeina savaime, visada svarbu neignoruoti šio simptomo, ypač jei jis tęsiasi ilgiau nei kelias dienas. Katės akys yra labai jautrios, todėl net nedidelis uždegimas gali greitai komplikuotis.
Ką galima daryti namuose
Valykite akis švelniai ir reguliariai: naudokite sterilų vatos diskelį, sudrėkintą virintu ar specialiu akių skysčiu.
Stebėkite aplinkos švarą: dulkių, žiedadulkių ar dūmų perteklius gali dirginti akis.
Naudokite drėkintuvą: sausas oras, ypač žiemą, gali skatinti ašarojimą.
Laikykitės higienos: dažniau keiskite paklotą ir venkite parfumuotų valiklių.
Skatinkite poilsį: jei ašarojimas kyla dėl nuovargio ar streso, ramybė padės atsistatyti.
Stebėkite kitus simptomus: apetito praradimas, vangumas ar akių trynimas gali rodyti rimtesnę priežastį.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Ašarojimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas: tai gali būti infekcijos ar alergijos požymis.
Atsiranda gelsvos ar žalios išskyros: tai signalas apie bakterinį uždegimą.
Akys paraudusios ar patinusios: galimas konjunktyvitas arba akių pažeidimas.
Katė dažnai trina akis ar slepiasi nuo šviesos: gali būti skausmas ar jautrumas šviesai.
Pastebimas regėjimo sutrikimas ar elgesio pokytis: būtina skubi veterinaro konsultacija.
Tinkama akių priežiūra namuose dažnai padeda išvengti rimtesnių ligų, tačiau bet koks užsitęsęs ar pasikartojantis ašarojimas yra signalas, kad reikia profesionalios apžiūros.
Kačių emocijos – tikros, net jei be ašarų
Katės tikrai jaučia meilę, stresą, baimę ir liūdesį, net jei šių emocijų neišreiškia taip, kaip žmonės. Jos nebūtinai verkia, bet jų kūnas ir elgesys kalba garsiau nei bet kokios ašaros.
Akių drėgmė dažniausiai yra fiziologinė reakcija, tačiau kai katė slepiasi, mažiau valgo, nebemurkia ar praranda susidomėjimą aplinka – tai ženklai, kad jai reikia daugiau jūsų dėmesio ir švelnumo.
Kartais užtenka ramios dienos, šiltos vietos ir žmogaus rankos, kad katės „liūdesys“ išnyktų. Tačiau jei įtariate, kad problema yra medicininė – veterinaro konsultacija visada yra geriausias sprendimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar katės gali verkti iš liūdesio?
Kodėl mano katės akys nuolat drėgnos?
Ar katės jaučia liūdesį kaip žmonės?
Kaip padėti katei, jei ji atrodo liūdna?
Ar normalu, jei mano katė miaukia ir atrodo tarsi verktų?
