Sterilizacija – viena dažniausių ir naudingiausių procedūrų, atliekamų katėms, norint išvengti nepageidaujamo dauginimosi ir hormonų sukelto streso. Dauguma šeimininkų tikisi, kad po operacijos jų augintinė daugiau niekada neruos. Tačiau kartais net ir sterilizuota katė ima miaukti, trintis, rodyti meilumo priepuolius ar net bandyti pabėgti į lauką. Ar tai reiškia, kad ji vis dar rujoja?
Kaip veikia sterilizacija
Sterilizacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu iš katės pašalinamos kiaušidės (o kartais ir gimda). Kiaušidės yra pagrindinis lytinio hormono estrogeno šaltinis. Būtent šie hormonai sukelia rujos ciklą ir visus su juo susijusius elgesio pokyčius: garsų kniaukimą, meilumo protrūkius, trynimąsi į daiktus, bandymus pabėgti į lauką.
Kai kiaušidės pašalinamos, organizme nebegaminami estrogenai, todėl rujos ciklas nutrūksta. Paprastai hormonų lygis sumažėja per 1–3 savaites, ir katė nustoja rodyti visus „rujinius“ požymius.
Šeimininkas dažnai pastebi, kad gyvūnas tampa ramesnis, daugiau miega, nebemiega naktimis ir nebeieško patinų. Tai – natūralus ir pageidaujamas pokytis po sterilizacijos.
Operacija paprastai atliekama bendroje narkozėje, dažniausiai per mažą pjūvį pilvo srityje. Pooperacinis gijimas trunka 7–10 dienų, o katė gana greitai grįžta prie įprasto elgesio. Kai procedūra atlikta tinkamai, ruja turėtų nebesikartoti visą likusį gyvenimą.
Tačiau, kaip ir kiekvienoje biologinėje sistemoje, egzistuoja išimtys. Retais atvejais sterilizuota katė vis tiek gali rodyti rujos požymius, ir tam yra aiškios medicininės priežastys.
Ar sterilizuotos katės vis dar gali rujoti?
Trumpas atsakymas – paprastai ne, tačiau kai kuriais atvejais sterilizuota katė vis tiek gali rodyti rujos požymius. Tai nėra įprasta, bet veterinarinėje praktikoje pasitaiko dėl kelių priežasčių.
Po sėkmingos sterilizacijos kiaušidės pašalinamos visiškai, todėl hormonų gamyba nutrūksta. Vis dėlto, jei operacijos metu nedidelė kiaušidžių dalis lieka organizme, ji gali ir toliau gaminti estrogenus. Net ir keli milimetrai likusio audinio gali pakakti, kad kartais pasireikštų rujos elgesys.
Toks atvejis vadinamas liekamojo kiaušidžių audinio sindromu (angl. ovarian remnant syndrome). Katė elgiasi taip, tarsi būtų rujos metu – miaukia, tryniasi, raitosi ant grindų, pakelia užpakalį, reaguoja į patinus. Šis reiškinys paprastai pasireiškia praėjus keliems mėnesiams ar net metams po sterilizacijos, kai iš likusio audinio vėl pradedami gaminti hormonai.
Kartais klaidingas įspūdis apie rują susidaro ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui:
- kai kurios katės natūraliai išlieka meilios, švelnios ir miaukiančios, net jei tai nesusiję su hormonais;
- kai kurie sveikatos sutrikimai (pvz., šlapimo takų infekcija ar hormonų disbalansas) gali imituoti rujos elgesį;
- taip pat galimas retas atvejis, kai katė buvo kastruota, o ne sterilizuota, t. y. perrišti tik kiaušintakiai, bet nepašalintos kiaušidės.
Tokiais atvejais rujos požymiai atsiranda dėl to, kad estrogenai vis dar cirkuliuoja kraujyje, nors jų šaltinis mažas. Tokia katė gali netgi pritraukti patinus, nors pastoti jau nebegali.
Liekamojo kiaušidžių audinio sindromas
Tai reta, bet veterinarijoje gerai žinoma būklė, kai po sterilizacijos katės organizme lieka nedidelė kiaušidžių audinio dalis, gaminanti hormonus. Šis reiškinys vadinamas liekamojo kiaušidžių audinio sindromu (Ovarian Remnant Syndrome).
Dažniausiai tai įvyksta, kai operacijos metu dėl anatominių ypatumų ar techninių sunkumų nepavyksta visiškai pašalinti kiaušidžių, arba audinys netyčia lieka pilvo ertmėje. Net ir labai mažas fragmentas gali atkurti hormoninį aktyvumą.
Kaip tai pasireiškia?
Po kelių mėnesių ar metų nuo sterilizacijos katė vėl pradeda elgtis taip, tarsi rujotų: miaukia, tryniasi, rodo nugarą, pakelia uodegą, ieško dėmesio. Kartais pastebimas patinų susidomėjimas, nors fiziologiškai katė jau nebegali pastoti.
Elgesio pokyčiai dažniausiai pasireiškia periodiškai, atitinkant natūralų hormoninį ciklą. Kai kurioms katėms tai nutinka kelis kartus per metus, o kitoms – vos kartą.
Kaip nustatoma diagnozė?
Veterinaras gali atlikti kelis tyrimus:
- kraujo testą estrogeno ar progesterono kiekiui nustatyti;
- ultragarsinį tyrimą, kad surastų likusį aktyvų kiaušidės audinį;
- kai kuriais atvejais – diagnostinę laparotomiją (pilvo ertmės apžiūrą).
Jei patvirtinama, kad audinys iš tiesų likęs, sprendimas paprastai būna chirurginis – pakartotinė operacija, kurios metu likęs audinys pašalinamas visiškai. Po to rujos požymiai išnyksta visam laikui.
Ką galima daryti namuose ir kada būtina kreiptis į veterinarą
Ką galima daryti namuose
Stebėkite elgesį po operacijos: pirmomis savaitėmis gali būti šiek tiek neramumo ar emocinių pokyčių, kol hormonų lygis stabilizuojasi.
Užtikrinkite ramybę: venkite garsų, svečių ir aktyvios veiklos – katei reikia saugios aplinkos, kad atsistatytų po sterilizacijos.
Laikykitės pastovios rutinos: maitinkite tuo pačiu metu, sudarykite ramią dienotvarkę, tai padeda išlaikyti emocinį stabilumą.
Stebėkite, ar nėra skausmo ar patinimų: pooperacinėje srityje neturėtų būti paraudimo, karščio ar išskyrų.
Pasikeitus elgesiui, fiksuokite detales: užsirašykite, kada ir kaip katė rodo rujos požymius – tai padės veterinarui greičiau nustatyti priežastį.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė rodo rujos požymius po kelių mėnesių nuo sterilizacijos: tai gali reikšti likusį kiaušidžių audinį ar hormoninį sutrikimą.
Pastebimas patinimas ar kraujavimas pjūvio vietoje: gali būti infekcijos požymis, reikalaujantis skubios apžiūros.
Elgesys staiga pasikeičia: katė tampa pernelyg meili, miaukia, raitosi ant grindų ar reaguoja į patinus.
Po sterilizacijos nepraeina apetito stoka ar vangumas: tai gali būti komplikacijos požymis.
Rujos elgesys kartojasi periodiškai: veterinaras gali rekomenduoti kraujo tyrimus ar ultragarsą, kad patvirtintų liekamojo kiaušidžių audinio buvimą.
Kodėl sterilizuota katė vis tiek rodo rujos požymius
Fiziologiniai pokyčiai po sterilizacijos
Sterilizacija ne tik sustabdo rujos ciklą, bet ir pakeičia visą katės organizmo hormoninę pusiausvyrą. Pašalinus kiaušides, sumažėja estrogeno kiekis kraujyje, todėl organizmas persitvarko į „ramybės režimą“. Daugumai kačių šie pokyčiai būna teigiami – jos tampa ramesnės, stabilios, nebejaučia hormoninio streso.
Tačiau kartu su hormonų sumažėjimu sulėtėja medžiagų apykaita. Katės pradeda deginti mažiau energijos, nors apetitas dažnai išlieka toks pat arba net padidėja. Dėl to jos gali priaugti svorio, ypač jei gauna tiek pat maisto kaip iki operacijos. Tai natūralus procesas, tačiau reikalaujantis šeimininko dėmesio.
Veterinarai rekomenduoja po sterilizacijos pereiti prie specialaus pašaro sterilizuotoms katėms – jame mažiau kalorijų, bet išlaikytas baltymų ir mineralų balansas. Toks maistas padeda išlaikyti raumenų tonusą, palaikyti šlapimo sistemos sveikatą ir sumažinti nutukimo bei diabeto riziką.
Be to, svarbu skatinti saikingą fizinį aktyvumą. Nors katė po operacijos tampa ramesnė, žaidimai, lipimas ant baldų ar švelnūs judesiai palaiko sąnarių lankstumą ir padeda išvengti antsvorio. Net 10–15 minučių aktyvaus žaidimo per dieną turi didelę reikšmę.
Dažniausiai užduodami klausimai apie sterilizuotas kates ir rują
Ar sterilizuota katė gali vėl rujoti?
Ar tai pavojinga katei?
Kaip sužinoti, ar operacija atlikta tinkamai?
Kiek laiko po sterilizacijos hormonai išnyksta iš organizmo?
Ką daryti, jei sterilizuota katė vis tiek rujoja?
