Arklio pasaga – vienas seniausių žmogaus išradimų, kuris išliko aktualus iki šių dienų. Nors pasagos dažnai laikomos sėkmės simboliu, jų pagrindinė paskirtis – apsaugoti arklio kanopas nuo susidėvėjimo, traumų ir diskomforto. Šiuolaikinėje arklininkystėje pasagos ne tik saugo, bet ir koreguoja eiseną, padeda gydyti kanopų ligas, o sportiniams arkliams – pagerina sukibimą ir stabilumą.
Vis dėlto ne visi arkliai privalo būti kalami. Kai kurie, ypač laikomi ganyklose ar vaikščiojantys natūraliu gruntu, puikiai gyvena ir be pasagų. Tačiau tiems, kurie dirba ar sportuoja kietame, abrazyviame paviršiuje, pasaga tampa būtina.
Kodėl arkliai kalami: pagrindinės priežastys
Arklio kanopa – tai tvirtas, bet jautrus audinys, kuris natūraliai susidėvi nuo nuolatinio judėjimo. Gamtoje arkliai daugiausia juda minkštu gruntu – žole, smėliu ar žeme, todėl jų kanopos dyla tolygiai ir natūraliai. Tačiau šiuolaikiniai arkliai dažnai dirba ar sportuoja kietuose paviršiuose – asfaltu, akmenimis ar maniežo danga, todėl jų kanopos dėvisi greičiau, nei spėja ataugti.
Pagrindinės priežastys, kodėl arkliai kalami
Arklių kanopoms tenka didelis krūvis, todėl kai kuriais atvejais pasagos tampa svarbia apsaugos ar koregavimo priemone. Jos padeda išsaugoti kanopų sveikatą, pagerinti komfortą ir užtikrinti saugesnį darbą įvairiomis sąlygomis.
1. Kanopų apsauga nuo susidėvėjimo. Pasaga padeda išvengti kanopų įtrūkimų, skilimų ir nelygumų. Be apsaugos, kanopos gali susilpnėti, atsiranda skausmas ar net šlubavimas.
2. Sukibimo pagerinimas. Sportiniuose arklidėse pasagos dažnai turi specialius griovelius ar vinukus, kad arklys neslystų ant šlapios ar slidžios dangos. Tai itin svarbu konkūruose, jojimo varžybose ar darbiniuose ūkiuose.
3. Eisenos ir stovėsenos koregavimas. Kai kurių arklių kanopos auga netaisyklingai arba yra deformuotos. Pasagos padeda ištaisyti eisenos nelygumus, sumažina apkrovą silpnesniems sąnariams ar raumenims.
4. Gydymo tikslai. Veterinarai ir kalviai kartais naudoja specialias ortopedines pasagas, kurios padeda gydyti sužeidimus, kanopų uždegimus ar sąnarių problemas.
5. Darbinių ir sportinių arklių poreikiai. Arkliams, kurie traukia vežimus, dalyvauja varžybose ar dažnai keliauja kietu paviršiumi, pasagos yra ne prabanga, o būtinybė. Jos mažina nuovargį ir padeda išvengti traumų.
Vis dėlto ne visi arkliai turi būti kalami. Kai kurie natūralios eisenos ir laisvai laikomi arkliai puikiai išsiverčia be pasagų, jei jų kanopos yra sveikos, o dirvožemis – minkštas. Tokių gyvūnų kanopos yra natūraliai stiprios ir prisitaikiusios prie aplinkos, todėl juos galima laikyti „basais“ – tai vadinama barefoot (be pasagų) laikymo metodu.
Kaip atliekamas arklio kalimas: žingsnis po žingsnio
Arklio kalimas – tai atsakingas procesas, kurį atlieka profesionalus kalvis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalant pasagą į kanopą gyvūnui turėtų skaudėti, iš tiesų tai neskausminga procedūra, jei ji atliekama teisingai.
Kanopos išorinė dalis – vadinamoji rago sienelė – sudaryta iš keratino (to paties, kaip ir žmogaus nagai), todėl joje nėra nervų galūnių.
1. Kanopos paruošimas
Kalvis pradeda nuo kruopštaus kanopos įvertinimo: patikrina formą, ilgį, pažeidimus ir eisenos ypatybes. Tuomet senoji pasaga (jei ji buvo) nuimama, o kanopos kraštas apipjaustomas ir išlyginamas specialiu peiliu bei dilde. Tikslas – sukurti lygų paviršių, prie kurio tvirtai priglus nauja pasaga.
2. Pasagos pritaikymas
Kiekviena pasaga parenkama individualiai pagal kanopos dydį, formą ir paskirtį – darbui, sportui ar terapijai.
Kalvis, naudodamas žnyples ir plaktuką, suformuoja pasagą taip, kad ji idealiai atitiktų kanopos kontūrą.
Kai kuriais atvejais pasaga trumpam įkaitinama (iki 700–800 °C), kad prisitaikytų prie formos. Kaitinimas atliekamas atsargiai – karšta pasaga trumpam priglaudžiama prie kanopos paviršiaus, tačiau tai nesukelia skausmo, nes raginis sluoksnis nejautrus karščiui.
3. Kalimas (pasagos pritvirtinimas)
Pasaga tvirtinama specialiais kalvystės vinimis, kurios įkalamos per pasagos skylutes į kanopos rago sluoksnį ir išvedamos per kraštą. Svarbiausia – vinys neturi paliesti jautrios vidinės kanopos dalies. Patyręs kalvis tai atlieka itin tiksliai, todėl arklys nejaučia skausmo, tik lengvą spaudimą. Vinys sulenkiamos ir užtvirtinamos, kad pasaga laikytųsi stabiliai.
4. Galutinis formavimas ir patikrinimas
Baigęs kalimą, kalvis apdoroja kanopos kraštus dilde, kad neliktų aštrių briaunų, o pasaga priglustų idealiai.
Tuomet arklys paleidžiamas žengti kelis žingsnius – tikrinama, ar jis juda tolygiai ir ar pasaga nesukelia diskomforto.
5. Kalimo dažnumas
Vidutiniškai arklio pasagos keičiamos kas 6–8 savaites, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo, paviršiaus tipo ir kanopos augimo greičio. Sportiniams arklidžių gyvūnams tai daroma dažniau, o lengvo krūvio ar laisvai laikomiems arkliams – rečiau.
Ar arklio kalimas skauda? Mitai ir tiesa apie pasagas
Vienas dažniausių klausimų, kurį kelia gyvūnų mylėtojai ar pradedantieji raiteliai – ar arklio kalimas jam neskauda? Iš pirmo žvilgsnio procedūra gali atrodyti drastiška, tačiau iš tiesų, kai ją atlieka patyręs kalvis, arklys nejaučia jokio skausmo.
Kodėl kalimas neskausmingas
Arklio kanopos sudarytos iš kelių sluoksnių. Išorinis sluoksnis – rago sienelė – sudarytas iš keratino, to paties baltymo, kuris sudaro žmogaus nagus. Kai pasaga tvirtinama, vinys įkalamos būtent į šį nejautrų sluoksnį, kuriame nėra nervų ar kraujagyslių. Todėl, jei kalvis pataiko į tinkamą vietą, arklys jaučia tik lengvą spaudimą, bet ne skausmą.
Be to, daugelis arklių per kalimą stovi visiškai ramiai – jie įpranta prie procedūros ir dažnai net atsipalaiduoja, jei jaučia pasitikėjimą žmogumi.
Kada gali atsirasti diskomfortas
Skausmas ar diskomfortas gali pasireikšti tik tada, kai:
- vinis netyčia įkala per giliai ir pažeidžia jautrų sluoksnį;
- pasaga neteisingai priglunda prie kanopos;
- kanopa uždegusi ar jau turi pažeidimų.
Tokiais atvejais arklys gali šlubuoti ar rodyti nerimą. Todėl kalimas visuomet turi būti atliekamas tik sveikai kanopai ir tik profesionalaus kalvio.
Mitai apie pasagas
Mitas 1: Pasaga „auga“ kartu su kanopa.
Ne. Kanopa auga, bet pasaga lieka tokio pat dydžio – todėl ją reikia reguliariai keisti kas kelias savaites.
Mitas 2: Kiekvienas arklys turi būti kalamas.
Netiesa. Daug arklių puikiai gyvena be pasagų, ypač jei juda natūraliu paviršiumi. Kalimas reikalingas tik tada, kai kanopos dėvisi per greitai arba reikia koreguoti eiseną.
Mitas 3: Karštas kalimas kenkia gyvūnui.
Kai pasaga įkaitinama, ji trumpam priglaudžiama prie kanopos, kad idealiai prisitaikytų prie formos. Kadangi raginis sluoksnis nejautrus karščiui, arklys nejaučia jokio skausmo.
Ar yra alternatyvų pasagoms?
Taip. Pastaraisiais metais populiarėja „barefoot“ (be pasagų) metodas – arkliai laikomi be pasagų, o kanopos reguliariai tvarkomos ir stiprinamos natūraliu būdu. Taip pat naudojamos guminės ar plastikinės pasagos, kurios tvirtinamos klijais – jos amortizuoja smūgius ir tinka jautrioms kanopoms.
Kaip pasirinkti tinkamą pasagą ir prižiūrėti arklio kanopas
Tinkamos pasagos parinkimas – tai ne tik estetikos ar tradicijos klausimas. Kiekviena pasaga turi konkrečią paskirtį, priklausomai nuo arklio veiklos, kanopų būklės ir paviršiaus, kuriuo jis juda. Neteisingai parinkta pasaga gali sukelti diskomfortą, eisenos sutrikimus ar net ilgalaikes sveikatos problemas. Todėl visada svarbu pasitarti su patyrusiu kalviu arba veterinaru.
Pasagų rūšys ir jų paskirtis
Klasikinės metalinės pasagos – dažniausiai naudojamos visame pasaulyje. Jos tvirtos, patikimos, tinkamos darbui ir sportui.
Aliuminio pasagos – lengvesnės, dažniausiai naudojamos sportiniams žirgams (pvz., konkūruose, lenktynėse). Jos sumažina svorį, bet dėvisi greičiau.
Plastikinės arba guminės pasagos – švelnesnės, sugeria smūgius ir tinka jautrioms kanopoms ar terapiniams arkliams. Dažnai klijuojamos, todėl nereikia kalimo vinimis.
Ortopedinės pasagos – specialiai pritaikytos gydymui. Jos padeda koreguoti kanopų formą, mažina skausmą ar apkrovą sergantiems gyvūnams.
Kaip prižiūrėti kanopas tarp kalimų
Kada kreiptis į specialistą
Kreiptis į kalvį ar veterinarą reikia tuomet, kai arklys ima šlubuoti arba vengia remtis koja, o jo eisena tampa nelygi ir neįprasta. Tai dažnai rodo, kad pasaga pasislinko, kanopa netaisyklingai auga arba atsirado skausmingas spaudimas.
Jeigu pastebimi įtrūkimai ar išlinkimai kanopos sienelėje, gali būti, kad kanopa pernelyg išsausėjusi arba kalimas atliktas netiksliai. Tokiais atvejais būtina sudrėkinti kanopas ir kreiptis į kalvį dėl korekcijos. Neįprasta šiluma ar patinimas aplink kanopą gali reikšti uždegimą, abscesą ar traumą – tai signalas, kad reikia nedelsiant kviesti veterinarą.
Kuo greičiau nustatoma problema, tuo lengviau ją išgydyti. Kanopa yra tarsi arklio pamatas – jei ji silpna, kenčia visas kūnas. Reguliari apžiūra ir greita reakcija padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar arklio kalimas jam skauda?
Kaip dažnai reikia keisti pasagas?
Ar visi arkliai turi būti kalami?
Kas nutinka, jei pasaga atsikabina?
Kokios yra alternatyvos pasagoms?
