Briedinė erkė ir skraidančios erkės: ar erkės gali skraidyti?

Vos tik prasideda šiltasis metų laikas, žmonės vis dažniau susiduria su įvairiais kraujasiurbiais vabzdžiais ir parazitais. Miškuose ar jų pakraščiuose neretai galima išgirsti pasakojimų apie „skraidančias erkes“, kurios neva puola žmones iš oro. Toks pavadinimas skamba grėsmingai, tačiau ar iš tiesų erkės gali skraidyti?

Trumpas atsakymas – ne. Įprastos erkės, kurios platina Laimo ligą ar erkinį encefalitą, neturi sparnų ir skraidyti negali. Vis dėlto daugelis žmonių su erkėmis supainioja visai kitą parazitą – briedinę erkę, dar vadinamą elnine muse arba briedine utėle.

Briedinė erkė iš tiesų turi sparnus ir gali skristi, todėl pirmasis įspūdis dažnai būna klaidinantis. Ji aktyviai ieško šeimininko, nusileidžia ant žmogaus ar gyvūno, o radusi tinkamą vietą nusimeta sparnus ir toliau gyvena kailyje arba tarp plaukų. Dėl tokio elgesio daugelis žmonių mano, kad juos užpuolė skraidanti erkė, nors iš tikrųjų tai visiškai kitoks parazitas.

Ar erkės gali skraidyti?

Nors internete ir socialiniuose tinkluose dažnai vartojamas terminas „skraidanti erkė“, biologiniu požiūriu jis nėra tikslus. Tikrosios erkės neturi sparnų, todėl skraidyti negali. Jos priklauso voragyviams, o ne vabzdžiams, todėl jų sandara visiškai kitokia nei musių ar uodų.

Įprastos erkės ant žmogaus ar gyvūno nepatenka skrisdamos. Jos laukia žolėje, krūmuose ar žemuose augaluose, o pro šalį einant žmogui ar gyvūnui tiesiog įsikabina į drabužius, kailį ar odą. Šis būdas vadinamas pasyviu šeimininko laukimu.

Visai kitaip elgiasi briedinė erkė. Tai kraujasiurbis vabzdys, kuris turi sparnus ir gali aktyviai skristi ieškodamas šeimininko. Dažniausiai jis orientuojasi į stambius laukinius gyvūnus, tokius kaip briedžiai, elniai ar stirnos, tačiau neretai nutupia ir ant žmonių ar šunų. Būtent dėl šios priežasties atsirado mitas apie skraidančias erkes.

Patekęs ant šeimininko, šis vabzdys dažniausiai nusimeta sparnus ir pradeda ieškoti tinkamos vietos maitintis. Dėl to žmogui gali atrodyti, kad ant kūno atsirado erkė, nors iš tikrųjų tai visai kita rūšis.

Didžiausia painiava kyla todėl, kad tiek įprastos erkės, tiek briedinės erkės minta krauju ir dažniausiai aptinkamos miškuose. Tačiau jų išvaizda, gyvenimo ciklas ir elgesys labai skiriasi. Todėl išgirdus apie „skraidančias erkes“ verta prisiminti, kad kalbama ne apie įprastas erkes, o apie briedines erkes – sparnuotus kraujasiurbius vabzdžius, kurie tik savo gyvenimo būdu primena erkes.

Kas yra briedinė erkė?

Briedinė erkė (Lipoptena cervi) – tai ne erkė, o kraujasiurbis vabzdys, priklausantis musių šeimai. Lietuvoje ji dar vadinama elnine muse, briedine utėle arba tiesiog skraidančia erke. Pastarasis pavadinimas yra plačiausiai paplitęs tarp žmonių, nors biologiniu požiūriu nėra tikslus.

Šie vabzdžiai natūraliai gyvena miškuose, kur jų pagrindiniai šeimininkai yra briedžiai, elniai, stirnos ir kiti stambūs laukiniai žinduoliai. Tačiau ieškodamos maisto briedinės erkės kartais nutupia ir ant žmonių, šunų ar arklių, ypač jei šie vaikšto miško takais ar tankesnėse pamiškėse.

Kaip atrodo briedinė erkė?

Suaugusi briedinė erkė yra maždaug 5–7 mm ilgio. Jos kūnas plokščias, rusvos spalvos, o pirmą kartą pamačius ji gali priminti nedidelę musę arba erkę.

Pagrindinis skirtumas – sparnai. Kol ieško šeimininko, briedinė erkė turi gerai išsivysčiusius sparnus ir aktyviai skraido. Vos nusileidusi ant tinkamo gyvūno ar žmogaus, ji sparnus nusimeta ir daugiau jų nebeatsiaugina.

Būtent todėl daugelis žmonių stebisi – atrodo, kad ant jų nutūpė skraidantis vabzdys, tačiau po kelių sekundžių plaukuose ar ant drabužių lieka kažkas labai panašaus į erkę.

Kodėl briedinės erkės puola žmones?

Žmogus nėra pagrindinis briedinės erkės šeimininkas. Dažniausiai ji supainioja žmogų su stambiu žinduoliu ir nusileidžia ant jo ieškodama vietos maitintis.

Didžiausias jų aktyvumas paprastai būna nuo vasaros pabaigos iki rudens vidurio. Šiuo laikotarpiu miškuose jų gali būti labai daug, todėl pasivaikščiojimo metu ant drabužių ar plaukų kartais nutupia net kelios dešimtys vabzdžių.

Nusileidusios jos labai greitai ropoja, todėl dažnai pasislepia:

• plaukuose;
• už kaklo;
• po apykakle;
• drabužių klostėse.

Dėl šios priežasties jas ne visada lengva pastebėti iš karto.

Ar briedinė erkė įsisiurbia kaip paprasta erkė?

Ne. Tai vienas didžiausių skirtumų tarp briedinės erkės ir paprastos erkės.

Įprasta erkė stipriai įsisiurbia į odą ir gali joje išbūti kelias dienas. Tuo tarpu briedinė erkė turi duriamąjį burnos aparatą, kuriuo siurbia kraują, tačiau ji neprisitvirtina taip tvirtai kaip erkė.

Dažniausiai žmogus pajunta, kad vabzdys ropoja plaukuose arba ant odos, o jo įkandimas gali būti vos juntamas. Kai kuriems žmonėms po įkandimo lieka paraudimas ar niežtinti dėmė, kuri išnyksta per kelias dienas, tačiau jautresniems asmenims odos reakcija gali išlikti gerokai ilgiau.

Nors briedinė erkė daugeliui žmonių sukelia nemalonių pojūčių ir gali stipriai išgąsdinti, jos elgesys ir biologija gerokai skiriasi nuo tikrųjų erkių. Būtent dėl šių skirtumų svarbu žinoti, su kokiu parazitu susidūrėte, nes nuo to priklauso ir galimos rizikos bei apsaugos priemonės.

Ar briedinė erkė pavojinga žmonėms ir gyvūnams?

Nors briedinė erkė dažnai sukelia nemažai baimės, daugeliu atvejų ji nėra tokia pavojinga kaip įprastos erkės. Didžiausias nepatogumas – jos įkandimai, nemalonus ropojimo pojūtis ir odos reakcijos. Vis dėlto tai nereiškia, kad į šį vabzdį galima visiškai nekreipti dėmesio.

Patekusi ant žmogaus, briedinė erkė dažniausiai pradeda ieškoti tinkamos vietos maitintis. Dažniausiai ji ropoja galvos odoje, plaukuose, kaklo srityje ar po drabužiais. Kadangi ji juda gana greitai, daugelis žmonių pirmiausia pajunta kažką ropojant, o tik vėliau pamato patį vabzdį.

Kokius simptomus gali sukelti įkandimas?

Žmonių reakcija į briedinės erkės įkandimą gali būti labai skirtinga. Vieni beveik nieko nepajunta, o kitiems atsiranda gana ryški odos reakcija.

Dažniausiai pasitaiko:

• paraudimas įkandimo vietoje;
• niežėjimas;
• nedidelis patinimas;
• skausminga ar jautri oda.

Kai kuriems žmonėms niežulys gali išlikti kelias dienas ar net kelias savaites. Jei žmogus jautresnis vabzdžių įkandimams, odos reakcija gali būti stipresnė nei įprastai.

Ar briedinė erkė platina ligas?

Vienas dažniausių klausimų – ar briedinė erkė platina tas pačias ligas kaip paprasta erkė.

Šiuo metu nėra įrodymų, kad briedinės erkės žmonėms perduotų erkinį encefalitą ar Laimo ligą taip, kaip tai daro įprastos erkės. Dėl šios priežasties jos nelaikomos tokiu reikšmingu šių ligų platintoju.

Vis dėlto, kaip ir po bet kurio vabzdžio įkandimo, svarbu stebėti savo savijautą. Jei įkandimo vieta labai ištinsta, pradeda pūliuoti, atsiranda karščiavimas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar briedinės erkės pavojingos šunims?

Briedinės erkės gali nutūpti ir ant šunų, ypač jei šie dažnai vedžiojami miškuose. Tankiame kailyje jos gali kurį laiką slėptis, todėl po pasivaikščiojimo verta kruopščiai apžiūrėti augintinį.

Daugeliu atvejų šunims jos sukelia tik trumpalaikį diskomfortą – niežėjimą ar odos sudirginimą. Tačiau jautresni gyvūnai gali dažniau kasytis ar laižyti įkandimo vietą, todėl kartais atsiranda nedideli odos pažeidimai.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors rimtos komplikacijos pasitaiko retai, į gydytoją ar veterinarijos gydytoją verta kreiptis, jei po įkandimo atsiranda neįprastų simptomų arba odos reakcija nuolat stiprėja.

Taip pat nereikėtų ignoruoti situacijų, kai po pasivaikščiojimo miške ant drabužių ar plaukų randama daug briedinių erkių. Tai ženklas, kad lankėtės vietovėje, kur jų populiacija yra didelė, todėl ateityje verta pasirūpinti tinkama apsauga ir po kiekvieno apsilankymo gamtoje atidžiai apžiūrėti save bei augintinius.

Kaip apsisaugoti nuo briedinių erkių?

Kadangi briedinės erkės aktyviai skraido ieškodamos šeimininko, visiškai išvengti kontakto su jomis ne visada įmanoma. Vis dėlto tinkamai pasirinkta apranga ir keli paprasti įpročiai gali gerokai sumažinti tikimybę, kad šie vabzdžiai nutūps ant jūsų ar augintinio.

Didžiausia tikimybė sutikti briedines erkes yra miškingose vietovėse, ypač ten, kur gyvena daug briedžių, elnių ar stirnų. Aktyviausios jos paprastai būna nuo vasaros pabaigos iki rudens vidurio, todėl šiuo laikotarpiu miške verta būti ypač atidiems.

Rinkitės tinkamą aprangą

Einant į mišką rekomenduojama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgomis klešnėmis. Nors briedinė erkė gali nutūpti ant bet kurios kūno vietos, uždari drabužiai apsunkina jai galimybę pasiekti odą.

Taip pat naudinga dėvėti kepurę arba gobtuvą, nes šie vabzdžiai labai dažnai nusileidžia ant galvos ir greitai pasislepia plaukuose. Šviesesni drabužiai leidžia lengviau pastebėti ant jų nutūpusius vabzdžius.

Naudokite repelentus

Nors repelentai negarantuoja visiškos apsaugos, jie gali sumažinti vabzdžių aktyvumą ir tikimybę, kad šie nusileis ant žmogaus. Renkantis priemonę verta įsitikinti, kad ji skirta apsaugai nuo kraujasiurbių vabzdžių ir naudojama pagal gamintojo instrukciją.

Jei į mišką vykstate su šunimi, jam reikėtų naudoti veterinarijos gydytojo rekomenduotas apsaugos priemones nuo išorinių parazitų. Nors jos nėra sukurtos specialiai briedinėms erkėms, gali padėti sumažinti kitų kraujasiurbių vabzdžių ir parazitų keliamą riziką.

Po pasivaikščiojimo apžiūrėkite save ir augintinius

Grįžus iš miško verta iš karto apžiūrėti drabužius, plaukus ir atviras kūno vietas. Kadangi briedinės erkės dažnai ropoja gana greitai, jas lengviau pašalinti dar prieš joms pradedant maitintis.

Taip pat reikėtų apžiūrėti ir augintinius, ypač jei jie turi tankų kailį. Daugiausia dėmesio verta skirti galvai, kaklui, ausims ir nugaros sričiai, nes būtent ten šie vabzdžiai dažniausiai slepiasi.

Ką daryti radus briedinę erkę?

Jei briedinė erkė nutūpė ant drabužių, ją galima tiesiog nuimti ir sunaikinti. Jei ji ropoja plaukuose ar ant odos, svarbu nepanikuoti – ji nėra įsisiurbusi taip, kaip įprasta erkė.

Radus vabzdį, jį galima atsargiai pašalinti ranka arba pincetu. Po to rekomenduojama apžiūrėti odą ir artimiausias kelias dienas stebėti įkandimo vietą. Jei atsiranda stiprus patinimas, ilgai trunkantis niežėjimas ar kiti neįprasti simptomai, verta kreiptis į gydytoją.

Nors briedinės erkės daugeliui žmonių sukelia nemalonių emocijų, tinkama apranga, repelentai ir įprotis po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėti save bei augintinius leidžia gerokai sumažinti tikimybę susidurti su šiais įkyriais vabzdžiais. Kuo geriau pažįstame jų elgesį, tuo lengviau apsisaugoti ir ramiai mėgautis laiku gamtoje.

Ką galima daryti ir kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų briedinės erkės įkandimas nesukelia rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pakanka pašalinti vabzdį, nuplauti įkandimo vietą ir kelias dienas stebėti odos būklę. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali pasireikšti stipresnė alerginė reakcija arba įkandimo vieta gali uždegti, todėl svarbu žinoti, kada pakanka savipagalbos, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar erkės iš tikrųjų gali skraidyti?

Ne. Tikrosios erkės neturi sparnų ir skraidyti negali. Žmonių vadinamos „skraidančios erkės“ iš tikrųjų yra briedinės erkės – kraujasiurbiai vabzdžiai, turintys sparnus ir galintys aktyviai skristi ieškodami šeimininko.

Ar briedinė erkė platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą?

Šiuo metu nėra įrodymų, kad briedinės erkės žmonėms perduotų Laimo ligą ar erkinį encefalitą taip, kaip tai daro paprastosios erkės. Vis dėlto jų įkandimai gali sukelti odos sudirginimą, niežėjimą ar alerginę reakciją.

Kodėl briedinė erkė nusileidžia ant žmogaus?

Briedinės erkės pagrindiniai šeimininkai yra briedžiai, elniai ir kiti laukiniai žinduoliai. Žmogų jos dažniausiai supainioja su tinkamu šeimininku, todėl nutupia ant drabužių ar plaukų ir pradeda ieškoti vietos maitintis.

Ar briedinės erkės pavojingos šunims?

Taip, jos gali nutūpti ir ant šunų, ypač po pasivaikščiojimų miške. Dažniausiai jos sukelia tik trumpalaikį niežėjimą ar odos sudirginimą, tačiau po kiekvieno apsilankymo gamtoje rekomenduojama kruopščiai apžiūrėti augintinio kailį.

Kada briedinės erkės būna aktyviausios?

Didžiausias jų aktyvumas paprastai stebimas nuo vasaros pabaigos iki rudens vidurio. Šiuo laikotarpiu vaikštant miškuose ar jų pakraščiuose tikimybė susidurti su briedinėmis erkėmis yra didžiausia.