Senstant katėms, jų organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali paveikti sveikatą ir elgesį. Šiame straipsnyje veterinaro akimis aptarsime dažniausias senų kačių ligas, jų požymius, gydymo principus ir priežiūros ypatumus. Sužinosite, kaip laiku atpažinti pirmuosius simptomus ir kokių priemonių imtis, kad jūsų vyresnė katė išliktų sveika, rami ir laiminga.
Kaip kinta katės sveikata senstant
Kaip ir žmonės, katės bėgant metams neišvengia natūralių kūno pokyčių.
Veterinarinėje praktikoje katė senjorė laikoma nuo 7–8 metų amžiaus, o vyresnioji katė – nuo 10 metų ir daugiau. Šiuo laikotarpiu organizmas lėtina medžiagų apykaitą, mažėja raumenų masė, kinta kailio struktūra, o vidaus organai tampa jautresni.
Nors iš pirmo žvilgsnio senstanti katė gali atrodyti sveika ir guvi, vidiniai fiziologiniai procesai jau vyksta:
- silpnėja inkstų ir kepenų veikla;
- mažėja širdies darbo efektyvumas;
- nusilpsta imunitetas;
- kinta hormonų balansas;
- prastėja dantys ir dantenos.
Šie pokyčiai lemia, kad senų kačių priežiūra turi būti orientuota į profilaktiką, subalansuotą mitybą ir reguliarius sveikatos patikrinimus. Net menkiausi elgesio ar mitybos pokyčiai – tokie kaip apetito sumažėjimas, mieguistumas ar svorio kaita – gali būti pirmieji signalai apie rimtesnes ligas.
Be fizinių pokyčių, senstant keičiasi ir katės elgesys: ji tampa ramesnė, daugiau miega, mažiau žaidžia, o kai kurios – priešingai – tampa jautresnės ar net irzlesnės. Tai normalu, tačiau kartu gali signalizuoti apie skausmą, diskomfortą ar neurologinius sutrikimus.
Rūpestingas šeimininkas turėtų prisiminti, kad brandus amžius nėra liga. Tai tiesiog naujas katės gyvenimo etapas, reikalaujantis daugiau dėmesio, švelnumo ir tinkamos priežiūros.
Senų kačių dažniausios ligos
Senstant organizmui, katės tampa jautresnės įvairioms ligoms, ypač toms, kurios progresuoja lėtai ir ilgai nepasireiškia akivaizdžiais simptomais. Žemiau pateikiamos dažniausios veterinarų diagnozuojamos būklės, su kuriomis susiduria katės senjorės.
Inkstų nepakankamumas
Lėtinis inkstų nepakankamumas – tai viena dažniausių vyresnių kačių diagnozių. Inkstai nebesugeba tinkamai filtruoti kraujo, todėl organizme kaupiasi toksinai. Liga prasideda nepastebimai: katė ima daugiau gerti, dažniau šlapintis, praranda apetitą, mažėja jos svoris. Kai kuriais atvejais pasikeičia ir kailio kokybė – jis tampa šiurkštesnis, mažiau blizga.
Diagnozė nustatoma atlikus kraujo ir šlapimo tyrimus, o gydymas priklauso nuo stadijos. Paprastai rekomenduojama speciali inkstams tausojanti dieta, pakankamas skysčių kiekis ir medikamentai, padedantys palaikyti inkstų veiklą. Ankstyvas nustatymas ir mitybos korekcija gali reikšmingai pailginti katės gyvenimo trukmę.
Dantų ir dantenų ligos
Dantų apnašos, akmenys ir uždegimai (gingivitas, periodontitas) labai dažni vyresnio amžiaus katėms.
Pirmieji požymiai: nemalonus burnos kvapas, sunkumas kramtant, seilėtekis, kraujavimas ar dantenų paraudimas.
Negydomos dantų ligos sukelia skausmą, apetito praradimą ir bakterijų patekimą į kraują, kas gali paveikti širdį, kepenis ir inkstus.
Gydymas – profesionalus dantų valymas veterinarijos klinikoje, o prevencijai naudingi:
- specialūs dantų priežiūros skanėstai ar pastos,
- sausasis maistas, mažinantis apnašų kaupimąsi.
Skydliaukės hiperfunkcija (hipertirozė)
Ši liga pasireiškia, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Katė, atrodo, energinga ir valgo daug, tačiau jos svoris krinta. Neramumas, dažnas miaukimas naktį, padažnėjęs pulsas ir net vėmimas – tipiški hipertirozės simptomai.
Kraujo tyrimas padeda patvirtinti diagnozę. Gydymui taikomi vaistai, mažinantys hormonų aktyvumą, o kai kuriais atvejais – chirurginė intervencija ar radioaktyvaus jodo terapija. Laiku pradėtas gydymas leidžia katei vėl jaustis normaliai ir gyventi be didesnio diskomforto.
Sąnarių skausmai ir artritas
Sąnarių ligos senoms katėms nėra retenybė. Jos pasireiškia vangumu, nenoru šokinėti ar lipti ant aukštų paviršių, kai kuriais atvejais – dirglumu. Šie simptomai dažnai rodo artritą arba senas, su amžiumi atsiradusias kremzlių pažaidas.
Veterinarai taiko kompleksinį gydymą: skausmą malšinančius preparatus, specialius papildus su gliukozaminu bei omega-3 rūgštimis. Šeimininko pareiga – pasirūpinti, kad katei nereikėtų lipti, šokinėti ar stengtis dėl bazinių poreikių: guolis, kraiko dėžė ir maistas turi būti lengvai pasiekiami.
Diabetas
Cukrinis diabetas dažniausiai išsivysto nutukusioms arba mažai judančioms katėms. Organizmas nebegali tinkamai reguliuoti insulino, todėl kraujyje padidėja cukraus kiekis. Katė pradeda daug gerti, dažnai šlapinasi, o kartu netenka svorio.
Diagnozei patvirtinti atliekamas gliukozės tyrimas. Gydymas apima mitybos koregavimą ir, prireikus, insulino injekcijas. Tinkamai prižiūrimos katės, sergančios diabetu, gali gyventi ilgus ir kokybiškus metus, jei šeimininkas laikosi veterinaro rekomendacijų.
Vėžiniai susirgimai
Vyresniame amžiuje padidėja navikinių ligų rizika. Dažniausiai diagnozuojama limfoma, pieno liaukų navikai, odos arba burnos augliai. Įtarimą turėtų kelti po oda atsiradę gumbeliai, svorio mažėjimas ar sumažėjęs aktyvumas.
Nors žodis „vėžys“ gąsdina, daugelis atvejų gali būti kontroliuojami – chirurginiu būdu, medikamentais ar chemoterapija. Svarbiausia – ankstyvas atpažinimas ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai. Net ir pažengusiose stadijose veterinaras gali padėti išsaugoti katės komfortą bei gyvenimo kokybę.
Ligos prevencija ir profilaktinė priežiūra
Prevencija – tai geriausia dovana, kurią galima suteikti senstančiai katei. Dauguma senų kačių ligų vystosi pamažu, todėl ankstyvas nustatymas yra raktas į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Reguliarios veterinarinės apžiūros turėtų tapti kasmetine (o geriausia – kas pusmetine) rutina. Tokie tyrimai kaip kraujo ir šlapimo analizė, dantų patikra bei vidaus organų echoskopija leidžia aptikti ligas dar prieš pasireiškiant ryškiems simptomams.
Svarbus vaidmuo tenka ir mitybai. Vyresnės katės medžiagų apykaita lėtėja, todėl joms reikia lengviau virškinamo, aukštos kokybės baltymų turinčio pašaro su ribotu fosforo kiekiu. Specialūs „senjorų“ pašarai padeda išlaikyti sveiką kūno svorį, mažina inkstų ir kepenų apkrovą bei stiprina imunitetą. Geriama vandens kiekis turi būti nuolat stebimas – tai itin svarbu, norint apsaugoti inkstus nuo dehidratacijos.
Aplinkos komfortas taip pat daro didelę įtaką vyresnių kačių sveikatai. Katė turi turėti šiltą, minkštą vietą poilsiui, toliau nuo skersvėjų ar triukšmo. Jei sąnariai skauda, verta pasirūpinti, kad nereikėtų šokinėti ar lipti – laipteliai prie guolio ar maisto dubenėlio dažnai tampa puiki pagalba. Švarus kraiko dėžės paviršius ir patogi jos padėtis mažina stresą bei galimą šlapimo takų dirginimą.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į elgesio pokyčius. Vyresnės katės gali tapti jautresnės garsams, dažniau slėptis ar net miaukti be priežasties. Tai gali būti ne tik elgesio, bet ir sveikatos sutrikimų požymis. Šeimininko užduotis – stebėti, bet ne bausti: švelni priežiūra, rami rutina ir šiek tiek daugiau dėmesio dažnai padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Ką galima daryti namuose ir kada būtina kreiptis į veterinarą
Ką galima daryti namuose
Užtikrinkite patogią aplinką: senos katės mėgsta šilumą, todėl pasirūpinkite minkštu guoliu, apsaugotu nuo skersvėjų ir triukšmo.
Laikykitės pastovios rutinos: maitinimo, žaidimų ir poilsio laikas turėtų būti panašus kasdien – tai mažina stresą ir nerimą.
Stebėkite mitybą: rinkitės specialų pašarą vyresnėms katėms, turintį mažiau fosforo ir daugiau lengvai virškinamų baltymų.
Skatinkite judėjimą: trumpi žaidimai ar švelnūs tempimo pratimai padeda palaikyti sąnarių lankstumą ir kraujotaką.
Skirkite dėmesio emocinei sveikatai: senjorės dažnai tampa jautresnės, todėl svarbu jas glostyti, kalbinti ramiu balsu ir nesukelti staigaus streso.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Staigus svorio kritimas arba apetito praradimas: tai gali būti inkstų, skydliaukės ar kepenų ligų požymiai.
Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis: neretai signalizuoja apie diabetą ar inkstų sutrikimus.
Vėmimas, viduriavimas ar kraujo pėdsakai išmatose: ypač pavojinga senoms katėms, nes jos greitai netenka skysčių.
Skausmo požymiai ar sunkus judėjimas: gali rodyti artritą ar kitas sąnarių problemas, kurias būtina gydyti.
Pastebimi gumbeliai po oda ar burnoje: būtinas tyrimas, nes tai gali būti navikinių ligų pradžia.
Dažniausios senų kačių ligos ir jų požymiai
Dažniausiai užduodami klausimai apie senų kačių ligas
Kada katė laikoma sena?
Ar senos katės vis dar gali gyventi ilgai?
Kodėl sena katė pradėjo daug gerti vandens?
Kaip prižiūrėti seną katę, kad ji išliktų aktyvi?
Ar verta seną katę sterilizuoti arba kastruoti?
