Sterilizacija – tai viena dažniausiai atliekamų veterinarinių procedūrų katėms. Ji padeda išvengti nepageidaujamo prieauglio, sumažina klajonių ir agresijos riziką, o taip pat apsaugo nuo daugelio reprodukcinės sistemos ligų. Tačiau po sterilizacijos katės organizme įvyksta tam tikrų hormoninių pokyčių, kurie gali turėti įtakos medžiagų apykaitai, svoriui ar elgesiui.
Svarbu suprasti, kad sterilizacija pati savaime ligų nesukelia, tačiau dėl pasikeitusio hormonų balanso kai kurios būklės tampa dažnesnės. Pavyzdžiui, lėtėjanti medžiagų apykaita gali skatinti svorio augimą, o mažesnis aktyvumas – šlapimo takų ar sąnarių problemas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios ligos dažniausiai pasireiškia sterilizuotoms katėms, kodėl jos atsiranda ir kaip jų išvengti. Pateiksime praktinius veterinarinius patarimus, tinkamos mitybos rekomendacijas bei aiškias gaires, kada reikia kreiptis į gydytoją.
Kaip keičiasi katės organizmas po sterilizacijos
Po sterilizacijos katės organizmas patiria natūralius fiziologinius pokyčius, susijusius su hormonų balanso pasikeitimu. Kai pašalinamos kiaušidės (o kartais ir gimda), sumažėja estrogenų gamyba – tai veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir visą medžiagų apykaitą, elgesį bei energijos poreikį.
Metabolizmo lėtėjimas. Sumažėjus hormonų, kurie reguliuoja energijos sunaudojimą, katės metabolizmas sulėtėja maždaug 20–30 %. Tai reiškia, kad po sterilizacijos jai reikia mažiau kalorijų, tačiau apetitas dažnai išlieka toks pat arba net padidėja. Jei mityba nepakoreguojama, ilgainiui atsiranda antsvoris.
Elgesio pokyčiai. Dauguma kačių tampa ramesnės, mažiau linkusios klajoti ar rodyti teritorinį elgesį. Jos daugiau laiko praleidžia namuose, miega ilgiau ir rečiau rodo agresiją. Tai teigiamas pokytis, tačiau sumažėjęs aktyvumas taip pat gali turėti įtakos svoriui ir raumenų tonusui.
Šlapimo sistemos jautrumas. Sterilizuotos katės, ypač patelės, linkusios į šlapimo takų sutrikimus, nes mažesnis aktyvumas ir netinkama mityba lemia mažesnį skysčių suvartojimą. Šlapimas tampa koncentruotesnis, todėl gali formuotis kristalai ar akmenys.
Hormoniniai ir odos pokyčiai. Kai kurioms katėms po sterilizacijos gali keistis kailio struktūra – jis tampa minkštesnis, storesnis, kartais susidaro linkimas pūkuotis. Nors tai nėra liga, tačiau tai – dažnas šalutinis hormonų pusiausvyros rezultatas.
Apskritai, po sterilizacijos katės gyvena ilgiau ir rečiau serga gimdos, kiaušidžių ar pieno liaukų ligomis, tačiau svarbu stebėti jų mitybą, svorį ir šlapinimosi įpročius, kad būtų išvengta antrinių problemų.
Dažniausios sterilizuotų kačių ligos
Sterilizacija padeda išvengti daugelio rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau kartu keičia katės hormoninę sistemą ir medžiagų apykaitą. Dėl to kai kurie susirgimai pasitaiko dažniau nei nesterilizuotoms katėms. Toliau pateiktoje lentelėje matysite dažniausias ligas, jų požymius ir ką galima daryti namuose ar su veterinaro pagalba.
Dauguma šių sutrikimų lengvai suvaldomi, jei katės gyvenimo būdas ir mityba yra pritaikyti po sterilizacijos.
Tinkama priežiūra leidžia sterilizuotoms katėms gyventi ilgiau, sveikiau ir patogiau.
Kaip užkirsti kelią šioms ligoms
Sterilizuotų kačių sveikata priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: tinkamos mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo ir reguliarės sveikatos priežiūros. Žemiau pateikiamas praktinis vadovas, padėsiantis atskirti, ką galima padaryti namuose ir kada būtina veterinaro pagalba.
Ką galima daryti namuose
Kontroliuokite svorį: pasirinkite specialų pašarą sterilizuotoms katėms, kuris turi mažiau riebalų ir kalorijų, bet išlaiko maistinę vertę.
Užtikrinkite fizinį aktyvumą: skatinkite žaidimus kasdien – net 15 minučių aktyvumo padeda palaikyti normalų svorį ir sveikus sąnarius.
Stebėkite šlapinimosi įpročius: bet kokie pokyčiai (kraujas šlapime, dažnas ėjimas į dėžutę) gali būti pirmasis šlapimo takų ligų požymis.
Valykite dantis: naudokite specialius kramtalus ar dantų pastas katėms – taip išvengsite apnašų ir uždegimų.
Duokite pakankamai vandens: skatinkite gerti – naudokite fontanelį, pasiūlykite drėgno pašaro, ypač jei katė linkusi į šlapimo takų problemas.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė staiga priauga arba netenka svorio: tai gali būti hormonų disbalanso, diabeto ar inkstų problemų ženklas.
Pastebite dažną šlapinimąsi ar kraują šlapime: gali būti šlapimo takų infekcija ar akmenys.
Katė tampa apatiška, mažiau ėda ar vengia žaidimų: tai gali rodyti skausmą, sąnarių ar vidaus organų ligas.
Atsiranda blogas kvapas iš burnos ar apnašos ant dantų: dantenų ligos dažnos po sterilizacijos dėl lėtesnio metabolizmo.
Pastebite kailio, odos ar elgesio pokyčius: gali būti mitybos trūkumo ar hormoninių svyravimų požymis – reikalinga apžiūra.
Net jei sterilizacija sumažina daugelio ligų riziką, reguliarus stebėjimas ir profilaktinė priežiūra yra geriausias būdas išsaugoti katės sveikatą.
Sterilizuota katė gali gyventi 15–20 metų ar ilgiau, jei jos svoris, mityba ir sveikata yra tinkamai prižiūrimi.
Mitybos ir priežiūros ypatumai po sterilizacijos
Po sterilizacijos katės organizmo poreikiai pasikeičia — sumažėja energijos sąnaudos, tačiau apetitas dažnai išlieka toks pat. Dėl to svarbu pritaikyti mitybą ir gyvenimo būdą taip, kad būtų išvengta antsvorio, šlapimo takų ligų bei virškinimo sutrikimų.
Mityba po sterilizacijos.
Sterilizuotoms katėms reikia mažiau kalorijų, todėl reikėtų rinktis specialiai joms sukurtus pašarus su pažymėjimu „Sterilised“. Tokie produktai turi subalansuotą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, padeda palaikyti sotumo jausmą ir neleidžia kauptis riebalams. Geriausia, kai pašaro sudėtyje yra aukštos kokybės gyvulinių baltymų, L-karnitino ir mažiau magnio — tai padeda išvengti šlapimo takų problemų.
Maitinkite pagal amžių ir svorį — daugumai suaugusių sterilizuotų kačių pakanka duoti 2–3 nedideles porcijas per dieną, stebint kūno formą ir svorio pokyčius. Jeigu pastebite, kad katė storėja, sumažinkite porcijas arba pereikite prie liesesnio pašaro.
Skysčių vartojimas.
Sterilizuotos katės dažnai geria mažiau vandens, o tai didina šlapimo takų ligų riziką. Vanduo visada turi būti šviežias ir prieinamas keliose vietose. Vandens fontanėlis ar drėgnas pašaras (konservai, troškiniai) padeda išlaikyti pakankamą skysčių kiekį.
Fizinis aktyvumas.
Kadangi po sterilizacijos katės tampa ramesnės, joms būtina skatinti judėjimą. Kiekvieną dieną skirkite bent 15–20 minučių žaidimams — plunksnelės, kamuoliukai, interaktyvūs žaislai padeda išlaikyti raumenų tonusą ir sudeginti perteklines kalorijas.
Reguliari priežiūra.
Sterilizuotos katės turėtų būti tikrinamos veterinaro bent kartą per metus. Profilaktinė apžiūra leidžia anksti pastebėti dantų, inkstų ar svorio problemas. Taip pat verta stebėti dantų būklę, kailį, šlapinimosi dažnį ir bendrą aktyvumą — šie rodikliai daug pasako apie bendrą sveikatos būklę.
Subalansuota mityba, pakankamas judėjimas ir dėmesys smulkmenoms užtikrina, kad katė po sterilizacijos gyventų visavertį, sveiką ir ilgą gyvenimą.
Dažniausių ligų prevencinė lentelė
Toliau pateikta lentelė padės greitai įvertinti, kokie simptomai gali rodyti sveikatos pokyčius po sterilizacijos, ir kaip į juos reaguoti.
Ji pritaikyta mobiliems įrenginiams, turi apvalintus kampus ir išlaiko tavo svetainės dizaino stilių.
Ši lentelė padeda greitai pastebėti pirmuosius pokyčius ir imtis veiksmų dar prieš atsirandant rimtoms problemoms. Reguliarus stebėjimas ir tinkamas pašaras po sterilizacijos yra geriausia ligų profilaktika.
Dažniausiai užduodami klausimai apie sterilizuotų kačių ligas
Ar sterilizuotos katės vis tiek gali susirgti?
Kodėl katė storėja po sterilizacijos?
Ar sterilizuotos katės dažniau serga šlapimo takų ligomis?
Kiek kartų per metus reikėtų tikrinti sterilizuotą katę?
Ar sterilizacija gali sukelti elgesio pokyčius?
