Vasarą daugelis žmonių pastebi didelius geltonai juodus vabzdžius ir neretai klausia – ar tai didelė vapsva, ar širšuolas? Šie vabzdžiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai panašūs, todėl juos dažnai supainioja net ir tie, kurie su vabzdžiais susiduria gana dažnai.
Širšuolas iš tiesų priklauso tai pačiai šeimai kaip ir vapsvos, todėl jų išvaizda turi daug bendrų bruožų. Tačiau širšuolai paprastai yra didesni, masyvesni ir turi šiek tiek kitokias spalvas bei elgesį. Dėl savo dydžio jie dažnai sukelia daugiau baimės, nors daugeliu atvejų nėra agresyvesni už paprastas vapsvas.
Svarbu mokėti atskirti šiuos vabzdžius, nes jų lizdai, elgesys ir reakcija į žmogų gali skirtis. Pavyzdžiui, širšuolai dažniau gyvena medžiuose ar pastatų palėpėse, o įprastos vapsvos neretai kuria lizdus žemėje ar po stogais.
Kas yra širšuolas
Širšuolas yra didžiausia Europoje gyvenanti vapsvų šeimos rūšis. Lietuvoje dažniausiai sutinkamas europinis širšuolas (Vespa crabro), kuris gali būti gerokai didesnis už įprastas vapsvas.
Šie vabzdžiai yra socialūs ir gyvena kolonijomis, kurias sudaro:
- viena motinėlė (karalienė)
- kelios dešimtys ar net šimtai darbininkių
- patinai, kurie atsiranda vėliau sezono metu
Nors širšuolai atrodo gana grėsmingai, jie dažniausiai nepuola žmonių be priežasties. Agresyvesni jie tampa tik tada, kai jaučia pavojų savo lizdui arba yra stipriai provokuojami.
Kur dažniausiai gyvena širšuolai
Širšuolai lizdus dažniausiai kuria:
- medžių drevėse
- palėpėse
- senose pašiūrėse
- pastatų sienų ertmėse
- kartais net paukščių inkiluose
Lizdai paprastai būna pagaminti iš kramtytos medienos ir seilių, todėl atrodo tarsi pilkšvo popieriaus.
Kuo širšuolas skiriasi nuo įprastos vapsvos
Nors širšuolai ir vapsvos yra artimi giminaičiai, jų išvaizda ir elgesys šiek tiek skiriasi. Širšuolai paprastai yra didesni, tamsesni ir skraido lėčiau, o jų galva dažnai turi ryškesnį rusvai oranžinį atspalvį.
Būtent šie skirtumai padeda suprasti, ar matomas vabzdys yra paprasta vapsva, ar širšuolas.
Kaip atpažinti širšuolą
Iš pirmo žvilgsnio širšuolas gali atrodyti kaip tiesiog labai didelė vapsva. Tačiau pažvelgus atidžiau galima pastebėti keletą aiškių skirtumų. Širšuolai paprastai yra didesni, masyvesni ir turi šiek tiek kitokias spalvas bei kūno proporcijas nei įprastos vapsvos.
| Požymis | Širšuolas | Vapsva |
|---|---|---|
| Dydis | Didelis – apie 2,5–3,5 cm | Mažesnė – apie 1–1,5 cm |
| Kūno forma | Storesnis, masyvesnis kūnas | Lieknas, siauresnis kūnas |
| Spalvos | Geltonai ruda arba rusvai oranžinė su juodomis juostomis | Ryškiai geltona ir juoda |
| Galvos spalva | Dažnai oranžinė ar rusva | Geltona su juodais raštais |
| Skrydis | Lėtesnis ir garsesnis | Greitas ir judrus |
| Lizdai | Dažniausiai medžių drevėse, palėpėse ar sienų ertmėse | Po stogais, žemėje ar krūmuose |
| Elgesys | Paprastai ramesnis, puola tik ginant lizdą | Dažnai agresyvesnė prie maisto |
Pagrindinis skirtumas – dydis
Vienas lengviausiai pastebimų skirtumų yra vabzdžio dydis. Širšuolai gali būti beveik dvigubai didesni už įprastas vapsvas, todėl jie atrodo masyvesni ir kelia daugiau baimės.
Spalvos ir kūno forma
Širšuolai dažnai turi rusvai oranžinį atspalvį, o jų kūnas atrodo storesnis. Tuo tarpu įprastos vapsvos paprastai yra ryškiai geltonos su juodomis juostomis ir turi siauresnį kūną.
Skrydžio garsas
Dar vienas požymis – skrydžio garsas. Dėl didesnių sparnų širšuolai dažnai skraido garsiau ir lėčiau, o jų skrydžio garsas gali būti gerokai žemesnis nei vapsvų.
Ar širšuolai pavojingi žmogui
Nors širšuolai atrodo įspūdingai ir kartais net bauginančiai, jie paprastai nėra agresyvūs be priežasties. Daugeliu atvejų šie vabzdžiai stengiasi vengti konflikto su žmonėmis ir puola tik tada, kai jaučia grėsmę savo lizdui.
Širšuolai yra svarbi ekosistemos dalis, nes jie minta įvairiais vabzdžiais, tarp jų ir kenkėjais. Todėl jie netgi gali būti naudingi soduose ar miškuose.
Kada širšuolai gali pulti
Širšuolai dažniausiai puola tik tam tikromis situacijomis:
- kai žmogus priartėja prie jų lizdo
- kai lizdas netyčia sujudinamas ar sugadinamas
- kai vabzdys prispaudžiamas ar stipriai provokuojamas
Jei širšuolas skrenda netoli žmogaus, dažniausiai jis tiesiog tyrinėja aplinką ir neketina pulti.
Ar jų įgėlimas pavojingesnis
Širšuolo įgėlimas paprastai būna skausmingesnis už vapsvos, nes vabzdys yra didesnis ir įleidžia daugiau nuodų. Tačiau daugeliu atvejų jis nėra pavojingas sveikam žmogui.
Pavojus gali kilti:
- žmonėms, alergiškiems vabzdžių nuodams
- jei žmogus patiria daugkartinius įgėlimus
- jei įgeliama į gerklės ar burnos sritį
Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Ką daryti pamačius širšuolą
Išlikite ramūs: staigūs judesiai gali išprovokuoti vabzdį.
Lėtai pasitraukite: jei širšuolas skrenda netoli, geriausia ramiai atsitraukti.
Stebėkite lizdo vietą: jei pastebėjote lizdą prie namų, verta laikytis saugaus atstumo.
Uždenkite saldų maistą: vaisiai ir gėrimai gali pritraukti vabzdžius.
Kreipkitės į specialistus: jei lizdas yra pavojingoje vietoje, jo šalinimą turėtų atlikti profesionalai.
Ko geriau nedaryti
Nemojuokite rankomis: agresyvūs judesiai gali išprovokuoti puolimą.
Nebandykite naikinti lizdo patys: tai gali būti pavojinga, ypač jei kolonija didelė.
Nespauskite vabzdžio: prispaustas širšuolas dažniausiai įgelia.
Nesiartinkite prie lizdo: širšuolai aktyviai gina savo koloniją.
Nepurkškite chemikalų be apsaugos: netinkamai naudojamos priemonės gali sukelti pavojingą situaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip atskirti širšuolą nuo vapsvos?
Ar širšuolai pavojingesni už vapsvas?
Kur dažniausiai gyvena širšuolai?
Ar širšuolai puola žmones be priežasties?
Ką daryti radus širšuolų lizdą prie namų?
