Džiungarijos žiurkėnas: kaip prižiūrėti, savybės, ligos, gyvenimo trukmė ir kiti patarimai

Džiungarijos žiurkėnas – vienas mažiausių ir mieliausių graužikų, kurie dažnai tampa pirmuoju augintiniu vaikų šeimose. Šis mažylis, vos 8–10 cm ilgio, žavi savo švelniu kailiuku, žvitriomis akytėmis ir nepaprastai aktyviu būdu. Daugelis mano, kad žiurkėnai yra vienodi, tačiau Džiungarijos atstovai išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir charakteriu – jie yra draugiški, smalsūs ir linkę greitai priprasti prie žmogaus balso bei kvapo.
Veterinarai juos mėgsta vadinti „mažais stebėtojais“, nes šie gyvūnai itin jautrūs aplinkos pokyčiams – tiek garsui, tiek šviesai, tiek kvapams.

Džiungarijos žiurkėno charakteristika ir išvaizda

Džiungarijos žiurkėnai kilę iš Vakarų Sibiro stepinių regionų, kur jie gyvena sausose vietovėse ir slepiasi smėlio urveliuose. Gamtoje šie žiurkėnai praleidžia daug laiko ieškodami sėklų, džiovintų žolių ir šaknų, o namuose jie greitai prisitaiko prie žmogaus siūlomo maisto.
Jų kailis būna pilkai rusvas su tamsia juostele nugaroje, o žiemą jis neretai pašviesėja – tai natūrali reakcija į trumpėjančią dienos šviesą. Žiurkėno pėdutės plačios, uodega trumpa, o akys – juodos, blizgančios, visuomet budrios.

Šie gyvūnai pasižymi ramiu ir smalsiu charakteriu. Jie mėgsta tyrinėti aplinką, tačiau taip pat vertina ramybę – per dažnas trikdymas gali sukelti stresą. Džiungarijos žiurkėnas nėra linkęs kandžiotis, todėl tinkamai pripratinus, jį galima imti ant rankų.

Šie žiurkėnai mėgsta švarą ir patys rūpinasi savo kailiu – dažnai laižosi, valo snukutį ir nagučius. Tačiau per dažnas narvelio valymas, ypač jei pašalinamas visas kraikas, gali juos sutrikdyti, nes dingsta pažįstami kvapai.

Kaip prižiūrėti Džiungarijos žiurkėną namuose

Džiungarijos žiurkėnas – ne tik žavus, bet ir gana nereiklus gyvūnas, todėl puikiai tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems, norintiems mažo ir ramaus augintinio. Tačiau, kad jis gyventų sveikai ir ilgai, būtina užtikrinti jam tinkamas sąlygas: švarą, subalansuotą mitybą, pakankamai erdvės ir kasdienę priežiūrą.

Narvelis ir aplinka

Nors žiurkėnas mažas, jam reikia pakankamai vietos judėti. Rekomenduojamas narvelis – mažiausiai 60 × 40 cm dydžio, su horizontaliomis grotelėmis, kad galėtų laipioti. Narvelio dugne būtinas storas sluoksnis natūralaus kraiko – pavyzdžiui, popierinio ar pjuvenų be kvapiklių. Džiungarijos žiurkėnai mėgsta rausti urvelius, todėl storas kraiko sluoksnis padės jiems jaustis saugiai.

Narvelį reikėtų statyti ramioje vietoje, atokiau nuo saulės spindulių ir triukšmo. Staigūs garsai ar vibracijos kelia stresą, o per didelis šviesos kiekis gali sutrikdyti miego ritmą – žiurkėnai aktyvūs naktį, todėl dieną jiems svarbi tyla ir prieblanda.

Temperatūra ir švara

Optimali temperatūra – 20–24 °C. Skersvėjai žiurkėnui labai pavojingi, todėl narvelio negalima laikyti prie langų ar radiatorių. Kartą per savaitę būtina išvalyti kraiką, nuplauti gertuvę ir dubenėlį. Tačiau nedera per dažnai keisti viso kraiko – palikite šiek tiek seno, kad liktų pažįstamas kvapas.

Bendravimas ir rankinimas

Džiungarijos žiurkėnai greitai pripranta prie žmogaus, jei su jais elgiamasi kantriai. Iš pradžių leiskite jam jus uostyti per narvelio groteles, o vėliau – pasiūlykite skanėstą iš rankos. Venkite staigių judesių ir garsų – šie gyvūnai labai jautrūs ir gali gąsdintis.
Svarbiausia – niekada nepaimkite žiurkėno iš viršaus, nes tai jam primena plėšrūno ataką. Geriausia rankas laikyti žemai ir leisti jam pačiam į jas įlipti.

Tinkamai prižiūrimas Džiungarijos žiurkėnas gyvena ilgiau, išlieka aktyvus ir linksmas. Švarus narvelis, kokybiškas maistas ir rami aplinka – tai pagrindiniai gero gyvenimo raktai šiam mažam gyvūnui.

Mityba: ką valgo Džiungarijos žiurkėnas?

Tinkama mityba yra esminė Džiungarijos žiurkėno sveikatos dalis. Nors šis mažylis atrodo nepretenzingas, iš tiesų jo virškinimo sistema gana jautri. Maistas turi būti subalansuotas, įvairus ir natūralus, kad gyvūnas gautų visas būtinas maistines medžiagas.

Kas sudaro subalansuotą racioną

Pagrindinę mitybą turėtų sudaryti specialūs grūdų mišiniai, pritaikyti būtent žiurkėnams. Tokie mišiniai dažnai turi kviečių, avižų, kukurūzų, saulėgrąžų sėklų ir džiovintų daržovių.
Be šių pagrindinių ingredientų, žiurkėnui galima duoti ir šviežių produktų:

• mažą gabalėlį morkos, obuolio ar agurko,
• truputį virtių kruopų (avižinių ar sorų),
• nedidelį lašelį varškės ar natūralaus jogurto – kaip baltymų šaltinį.

Tačiau švieži produktai turi būti duodami saikingai – vienas mažas gabalėlis per dieną, kad išvengtumėte viduriavimo ar nutukimo.

Vanduo ir skanėstai

Šviežias vanduo visada turi būti prieinamas – geriausia naudoti pakabinamą gertuvėlę su rutuliniu antgaliu, nes dubenėlis greitai prisipildo kraiko.
Skanėstus, tokius kaip riešutus, saulėgrąžas ar džiovintus vaisius, reikėtų duoti tik retkarčiais, nes jie labai kaloringi. Žiurkėnai linkę kaupti maistą savo „sandėliukuose“, todėl verta tikrinti, kad pasenęs maistas nesupūtų.

Tinkamas ir netinkamas maistas Džiungarijos žiurkėnui

Patarimai dėl mitybos

Kad žiurkėnas išliktų sveikas, maistas turi būti įvairus, bet ne perteklinis. Geriau duoti mažiau, bet kasdien šviežio. Jei pastebite, kad augintinis ima tukti, verta mažinti grūdų kiekį ir didinti daržovių dalį.
Veterinarai pabrėžia – naują produktą įveskite palaipsniui, kad gyvūno virškinimo sistema spėtų prisitaikyti.

Dažniausios Džiungarijos žiurkėnų ligos ir priežiūros patarimai

Džiungarijos žiurkėnai dažniausiai laikomi ištvermingais, tačiau jų mažas organizmas reaguoja jautriai į net menkiausius pokyčius. Prasta mityba, drėgnas narvelis ar stresas gali greitai sutrikdyti sveikatą. Kadangi šie graužikai gyvena vos porą metų, bet kokia liga progresuoja greitai – todėl labai svarbu kasdien stebėti jų elgesį, apetitą ir kailio būklę.

Dažniausiai pasitaikančios sveikatos problemos

1. Odos ir kailio problemos.
Dažniausiai žiurkėno oda tampa sausa ar atsiranda plikų dėmių dėl alergijos kraikui arba nešvaros narvelyje. Taip pat gali pasireikšti niežėjimas ar žaizdelės, kurias sukelia parazitai. Pirmiausia reikėtų pakeisti kraiką į bekvapį ir užtikrinti švarą. Jei problemos nesitraukia, būtina kreiptis į veterinarą.

2. Nutukimas.
Tai viena dažniausių naminių žiurkėnų bėdų. Dažniausiai nutukimą sukelia riebus maistas (riešutai, saulėgrąžos) ir mažas judrumas. Profilaktikai būtina leisti žiurkėnui kasdien pasimankštinti narvelyje ar bėgimo rate.

3. Dantų peraugimas.
Žiurkėnų dantys nuolat auga, todėl jie privalo turėti ką graužti – medinius pagaliukus ar specialius mineralinius akmenėlius. Jei dantys perauga, gyvūnas negali tinkamai kramtyti ir gali nustoti valgyti.

4. Peršalimas ir kvėpavimo takų infekcijos.
Net silpnas skersvėjis ar drėgmė gali sukelti slogą, čiaudulį ar dusulį. Tokiu atveju narvelį reikia perkelti į šiltą, sausą vietą ir vengti temperatūros svyravimų. Jei būklė blogėja – būtina veterinaro apžiūra.

5. Virškinimo sutrikimai.
Dažniausiai pasireiškia viduriavimu, kuris atsiranda nuo per didelio vaisių ar šviežio maisto kiekio. Tokiais atvejais reikia grįžti prie sauso pašaro ir visada palikti šviežio vandens.

Kada galima padėti namuose ir kada reikalingas veterinaras

Tinkamai prižiūrimas Džiungarijos žiurkėnas serga retai ir džiaugiasi ilgu gyvenimu. Didžiausias jo sveikatos garantas – švari aplinka, subalansuotas maistas ir dėmesys kasdieniams įpročiams. Net mažas pokytis elgesyje gali būti ženklas, kad metas pasikonsultuoti su veterinaru.

Džiungarijos žiurkėno gyvenimo trukmė ir elgesys

Džiungarijos žiurkėnas – trumpaamžis, tačiau be galo aktyvus gyvūnėlis. Nors jo gyvenimo trukmė svyruoja vos nuo 1,5 iki 3 metų, šis laikotarpis kupinas energijos, smalsumo ir mielų įpročių. Tinkamai prižiūrimas žiurkėnas ne tik išgyvena ilgiau, bet ir išlieka judrus iki pat senatvės.

Gyvenimo trukmė ir kas ją lemia

Vidutiniškai Džiungarijos žiurkėnai gyvena apie 2–2,5 metų, tačiau kai kurie sulaukia net trejų metų. Didžiausią įtaką jų ilgaamžiškumui turi:

• Mityba – subalansuotas pašaras be per daug riebalų.
• Aplinka – stabilus mikroklimatas be drėgmės ir skersvėjų.
• Judėjimas – kasdienė veikla, bėgimo ratas, žaislai ir erdvė tyrinėti.
• Streso nebuvimas – ramus šeimininko balsas, rutina ir švelnus elgesys.

Senstant žiurkėnai tampa mažiau aktyvūs, daugiau miega ir rečiau graužia. Kailis pamažu praranda blizgesį, tačiau, jei gyvūnas toliau valgo, geria ir juda, tai – normalūs senėjimo požymiai.

Elgesys ir įpročiai

Džiungarijos žiurkėnai – naktiniai gyvūnai, todėl didžiąją dienos dalį miega, o vakare ima judėti, graužti ir suktis rate. Jie mėgsta tvarką – dažnai maistą kaupia tam tikrame narvelio kampe, o miegui pasirenka visai kitą vietą.
Nors šie žiurkėnai atrodo draugiški, jie nėra socialūs – geriausia juos laikyti po vieną, nes ypač patinai linkę peštis dėl teritorijos.

Kiekvienas žiurkėnas turi savo charakterį: vieni mėgsta būti glostomi, kiti renkasi stebėti iš tolo. Švelniai pripratinus, jie gali net užmigti šeimininko delne – tačiau tai pasiekiama tik per laiką ir pasitikėjimą.

Džiungarijos žiurkėno elgesio ypatybės

Gyvūno elgesio stebėjimas – geriausias būdas suprasti jo savijautą. Jei žiurkėnas staiga tampa apatiškas, slepiasi ar atsisako maisto, tai gali būti pirmas signalas, kad jam kažkas negerai. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru, net jei simptomai atrodo menki.

Atsiliepimai iš šeimininkų

„Mūsų Džiungarijos žiurkėnas vardu Pipiras – tikras šeimos narys. Jį auginame jau dvejus metus, ir per tą laiką jis nė karto nesirgo. Kasdien jam skiriame laiko žaidimams ir stebime, kaip jis linksmai sukasi savo rate.“
— Austėja, Vilnius

„Niekada nemaniau, kad toks mažas gyvūnėlis gali tiek pralinksminti! Mūsų žiurkėnė Luna mėgsta ramybę, bet vakare išlenda, ir galima žiūrėti į ją valandų valandas. Prižiūrėti ją paprasta – svarbiausia švara ir šviežias vanduo.“
— Dainius, Klaipėda

„Turėjome du Džiungarijos žiurkėnus – pirmasis gyveno dvejus metus, antrasis jau sulaukė trejų! Manau, jų ilgaamžiškumą lemia ramybė. Stengiamės nekelti triukšmo ir nejudinti narvelio.“
— Erika, Panevėžys

„Labai rekomenduoju šią rūšį šeimoms su vaikais. Jie draugiški, nesikandžioja, o vaikai išmoksta atsakomybės. Mūsų sūnus pats valo narvelį ir maitina žiurkėną, tai tapo mūsų šeimos rutina.“
— Rimantas, Kaunas

Dažniausiai užduodami klausimai apie Džiungarijos žiurkėnus

Kiek laiko gyvena Džiungarijos žiurkėnas?

Džiungarijos žiurkėnai paprastai gyvena nuo 1,5 iki 3 metų, priklausomai nuo mitybos, aplinkos sąlygų ir priežiūros kokybės. Subalansuota mityba ir rami aplinka padeda jiems išgyventi ilgiau.

Ar Džiungarijos žiurkėnai gali gyventi poromis?

Nors jie atrodo draugiški, Džiungarijos žiurkėnai yra teritoriniai. Patinai ypač dažnai pešasi, todėl geriausia juos laikyti po vieną. Patelės kartais gali gyventi kartu, jei užaugintos iš mažens, tačiau visada reikia stebėti jų elgesį.

Kaip pripratinti žiurkėną prie rankos?

Pradėkite kalbėdami ramiu balsu ir siūlydami skanėstus per narvelio groteles. Vėliau galite įdėti delną į narvelį ir leisti gyvūnui jį apuostyti. Po kelių dienų žiurkėnas pats pradės įlipti į ranką, kai pajus pasitikėjimą.

Koks kraikas tinkamiausias Džiungarijos žiurkėnui?

Geriausia rinktis bekvapį popierinį arba natūralų pjuvenų kraiką be dulkių. Reikėtų vengti kvapnių ar spalvotų kraikų, nes jų cheminės medžiagos gali dirginti kvėpavimo takus ir odą.

Kaip sužinoti, ar žiurkėnas serga?

Ligos požymiai – vangumas, apetito stoka, čiaudulys, kailio slinkimas ar keistas kvapas. Jei pastebite tokius simptomus, nedelskite – net viena diena gali būti lemiama. Nedelsdami kreipkitės į veterinarą.