Gulbės yra vieni geriausiai pažįstamų Lietuvos vandens paukščių, tačiau jų gyvenimo būdas daugeliui vis dar kelia klausimų. Kur gulbės suka lizdus, kaip augina jauniklius, ar kasmet grįžta į tas pačias vietas ir ar visos gulbės rudenį išskrenda į šiltesnius kraštus?
Nors gulbės dažnai siejamos su ramiais ežerais ir upėmis, jų migracija priklauso nuo rūšies, oro sąlygų ir maisto prieinamumo. Vienos gulbės kasmet įveikia tūkstančius kilometrų, o kitos vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.
Kur gulbės suka lizdus?
Gulbės lizdus stato netoli vandens telkinių – ežerų, tvenkinių, upių, pelkių ar ramių įlankų. Svarbiausia sąlyga – saugi vieta, kurioje būtų kuo mažiau trikdžių ir lengva pasiekti maistą.
Lizdas dažniausiai įrengiamas:
- nendrynuose;
- salelėse;
- seklumose;
- vandens augalijos apsuptyje;
- ant nedidelių pakilimų prie vandens.
Didelį lizdą gulbės stato iš nendrių, žolių, šakelių ir kitų augalinių medžiagų. Kasmet jis gali būti papildomas, todėl senesni lizdai kartais pasiekia daugiau kaip metro skersmenį.
Kada gulbės peri?
Lietuvoje gulbės perėti pradeda ankstyvą pavasarį. Dažniausiai lizdai pradedami sukti kovo pabaigoje arba balandžio mėnesį, kai vandens telkiniai išsilaisvina iš ledo.
Patelė paprastai padeda nuo 4 iki 8 kiaušinių, kuriuos peri apie 35–40 dienų. Tuo metu patinas saugo lizdą ir aplinkinę teritoriją nuo kitų paukščių ar plėšrūnų.
Išsiritę gulbiukai vos po kelių dienų jau gali plaukioti kartu su tėvais, nors dar ilgą laiką lieka jų prižiūrimi.
Gulbių perėjimo etapai
| Etapas | Laikotarpis |
|---|---|
| Lizdo sukimas | Kovas–balandis |
| Kiaušinių dėjimas | Balandis–gegužė |
| Perėjimas | 35–40 dienų |
| Jauniklių auginimas | Vasara |
Ar gulbės kasmet grįžta į tą pačią vietą?
Dauguma gulbių pasižymi stipriu prisirišimu prie perėjimo teritorijos. Jei ankstesniais metais vieta buvo saugi ir joje sėkmingai užauginti jaunikliai, pora dažnai sugrįžta į tą patį vandens telkinį.
Ne visada naudojamas tas pats lizdas, tačiau naujasis dažnai statomas visai šalia ankstesnio. Dėl šios priežasties kai kuriuose ežeruose ar tvenkiniuose gulbių poros peri daugelį metų iš eilės.
Ar gulbės skrenda į pietus?
Ne visos gulbės rudenį palieka Lietuvą. Ar jos migruos, daugiausia priklauso nuo oro sąlygų ir vandens telkinių būklės.
Jeigu žiema švelni, o ežeruose ar upėse lieka neužšalusių vietų, dalis gulbių gali likti žiemoti Lietuvoje. Tačiau stipresni šalčiai ir maisto trūkumas paskatina jas migruoti į šiltesnius Europos regionus.
Dažniausios žiemojimo vietos yra:
- Lenkija;
- Vokietija;
- Nyderlandai;
- Danija;
- Baltijos jūros pakrantės;
- Vakarų Europa.
Migracijos metu gulbės gali įveikti šimtus ar net tūkstančius kilometrų, priklausomai nuo oro sąlygų ir pasirinkto maršruto.
Kaip gulbės ruošiasi migracijai?
Prieš migraciją gulbės intensyviau maitinasi, kad sukauptų pakankamai energijos ilgesniam skrydžiui. Rudenį jos dažniau telkiasi didesnėmis grupėmis, ypač atviresniuose vandens telkiniuose, kur lengviau rasti maisto ir saugiau ilsėtis.
Jaunikliai dažniausiai migruoja kartu su tėvais. Taip jie mokosi maršrutų, sustojimo vietų ir saugaus elgesio kelionės metu.
Gulbės skrenda stipriais sparnų mostais, dažnai laikydamosi grupėmis. Skrisdamos jos gali įveikti didelius atstumus, tačiau dažnai sustoja pailsėti vandens telkiniuose ar pakrančių zonose.
Kodėl kai kurios gulbės lieka žiemoti Lietuvoje?
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau pastebimos žiemojančios gulbės. Tam įtakos turi švelnesnės žiemos, neužšąlantys vandens telkiniai ir žmonių veiklos sukurti maisto šaltiniai.
Jeigu vanduo neužšąla, gulbės gali pasiekti vandens augalus ir išgyventi be migracijos. Miestuose ar parkuose jos taip pat pripranta prie žmonių, todėl kartais lieka tose pačiose vietose visą žiemą.
Vis dėlto žiemojančioms gulbėms gali kilti pavojų, jei staiga užšąla vanduo arba sumažėja maisto. Tokiais atvejais paukščiai gali nusilpti, todėl svarbu jų netrikdyti ir, jei reikia, kreiptis į gyvūnų globos specialistus.
Kodėl gulbės migruoja arba lieka žiemoti?
| Situacija | Gulbių elgesys |
|---|---|
| Vandens telkiniai užšąla | Dažniau migruoja į šiltesnes vietas |
| Lieka atviro vandens | Gali žiemoti vietoje |
| Trūksta maisto | Ieško kitų maitinimosi teritorijų |
| Žiema švelni | Dalis paukščių lieka Lietuvoje |
Ar galima liesti gulbių lizdą?
Gulbių lizdo liesti negalima. Perėjimo metu šie paukščiai būna ypač jautrūs trikdymui ir aktyviai gina savo teritoriją. Priartėjęs žmogus gali sukelti stresą, dėl kurio paukščiai trumpam palieka lizdą arba tampa agresyvūs.
Taip pat nereikėtų bandyti apžiūrėti kiaušinių ar fotografuoti lizdo iš arti. Net trumpas trikdymas gali padidinti riziką, kad lizdą pastebės plėšrūnai.
Geriausia gulbes stebėti iš tolo, naudojant žiūronus arba fotoaparato priartinimą. Taip paukščiai netrukdomi gali saugiai perėti ir auginti jauniklius.
Kaip atrodo gulbių jaunikliai?
Gulbių jaunikliai, dar vadinami gulbiukais, išsirita padengti minkštais pilkšvais arba rusvais pūkais. Jie labai greitai pradeda plaukioti, tačiau pirmosiomis savaitėmis visiškai priklauso nuo tėvų apsaugos.
Tėvai juos vedžioja po vandens telkinį, saugo nuo plėšrūnų ir moko ieškoti maisto. Jaunikliai minta smulkiais vandens augalais, bestuburiais ir kitomis lengvai pasiekiamomis maisto dalimis.
Baltą suaugusių gulbių plunksnų spalvą jaunikliai įgauna tik palaipsniui, augdami ir keisdami plunksnas.
Kas kelia didžiausią pavojų gulbių lizdams?
Nors suaugusios gulbės yra dideli ir stiprūs paukščiai, jų lizdai ir jaunikliai gamtoje susiduria su įvairiais pavojais. Didžiausia rizika kyla ankstyvuoju perėjimo laikotarpiu, kai kiaušiniai ir išsiritę gulbiukai dar negali apsiginti.
Gulbių lizdams grėsmę gali kelti:
- lapės;
- usūriniai šunys;
- audinės;
- krankliai ir varnos;
- benamiai šunys;
- žmogaus trikdymas.
Dėl šios priežasties gulbės dažniausiai renkasi sunkiau pasiekiamas vietas – tankius nendrynus, salas ar seklumas, kur plėšrūnams sunkiau prieiti.
Įdomus faktas
Gulbių poros dažnai išlieka kartu daugelį metų, o kai kurios – visą gyvenimą. Jei perėjimo vieta būna sėkminga, ta pati pora neretai kasmet sugrįžta į tą patį vandens telkinį ir lizdą stato visai netoli ankstesnės vietos.
Kodėl svarbu netrikdyti migruojančių gulbių?
Migracijos metu gulbės išeikvoja daug energijos, todėl sustojimo vietose joms būtinas poilsis ir galimybė ramiai maitintis. Dažnas trikdymas, triukšmas ar bandymai priartėti gali priversti paukščius pakilti anksčiau laiko ir bereikalingai eikvoti jėgas.
Ypač svarbu netrikdyti gulbių rudenį ir pavasarį, kai jos ilsisi pakeliui į perėjimo arba žiemojimo vietas. Ramios vandens telkinių pakrantės ir saugios poilsio vietos yra viena svarbiausių sėkmingos migracijos sąlygų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie gulbių lizdus ir migraciją
Kur gulbės suka lizdus?
Ar visos gulbės skrenda į pietus?
Kiek laiko gulbės peri kiaušinius?
Ar galima liesti gulbių lizdą?
Ar gulbės kasmet grįžta į tą pačią vietą?
