Balandžių mityba dažnai atrodo paprasta, tačiau iš tikrųjų ji yra kur kas sudėtingesnė ir labiau subalansuota, nei daugelis įsivaizduoja. Netinkamas šėrimas – viena dažniausių balandžių sveikatos problemų priežasčių, ypač miestuose ar laikant paukščius nelaisvėje. Todėl suprasti, ką balandžiai valgo natūraliai ir kuo juos reikėtų (ar nereikėtų) šerti, yra labai svarbu tiek augintojams, tiek žmonėms, kurie balandžius maitina lauke.
Balandžiai yra grūdėdžiai paukščiai, tačiau jų racionas neapsiriboja vien tik grūdais. Jis priklauso nuo aplinkos, metų laiko, paukščio amžiaus, fiziologinės būklės ir net laikymo tikslo – ar tai laukinis karvelis mieste, ar pašto, sportinis ar dekoratyvinis balandis.
Ką balandžiai valgo gamtoje?
Natūralioje aplinkoje balandžių mityba yra gana paprasta, bet kartu ir gerai pritaikyta jų virškinimo sistemai. Balandžiai yra sėklomis ir grūdais mintantys paukščiai, turintys stiprų raumeninį skrandį (raumeninę skilvį), kuris leidžia efektyviai smulkinti kietą augalinį maistą.
Pagrindinis maistas laukinėje gamtoje
Laukiniai balandžiai ir karveliai daugiausia minta įvairių augalų sėklomis. Jie renkasi tas, kurias lengva rasti ant žemės arba augalų paviršiuje. Natūraliose buveinėse tai gali būti pievos, laukai, miškų pakraščiai ar dirbamos žemės plotai.
Dažniausiai jų racione vyrauja:
- laukinių žolių sėklos,
- javų grūdai (kviečiai, miežiai, avižos),
- rapsų, kanapių, linų sėklos,
- ankštinių augalų sėklos.
Šis maistas suteikia balandžiams reikalingos energijos ir leidžia palaikyti pastovų kūno svorį.
Papildomi mitybos elementai
Nors balandžiai laikomi grūdėdžiais, jų mityba nėra visiškai vienoda visus metus. Tam tikrais laikotarpiais, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, jie gali papildomai lesinti smulkias uogas, daigus ar jaunus augalų ūglius. Tai padeda papildyti vitaminų atsargas.
Be to, balandžiai praryja smulkius akmenėlius ar smėlį. Tai nėra maistas, tačiau būtina virškinimo dalis – akmenėliai padeda skilvyje susmulkinti grūdus.
Kaip mityba keičiasi miestuose?
Miestuose gyvenantys balandžiai dažnai prisitaiko prie žmogaus veiklos. Jų racione atsiranda daugiau atsitiktinio maisto – grūdų likučių, duonos gabalėlių, maisto atliekų. Nors tai leidžia išgyventi, tokia mityba nėra pilnavertė ir ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų.
Dėl šios priežasties laukinių miesto balandžių mityba dažnai būna mažiau subalansuota nei jų laukinių giminaičių kaimo ar natūraliose teritorijose.
Kuo skiriasi laukinių ir naminių balandžių mityba?
Nors tiek laukiniai karveliai, tiek naminiai balandžiai priklauso tai pačiai paukščių grupei, jų mityba praktikoje skiriasi gana ryškiai. Šiuos skirtumus lemia ne biologija, o gyvenimo sąlygos, žmogaus įtaka ir mitybos kontrolė.
Laukinių balandžių mitybos ypatumai
Laukiniai balandžiai maitinasi tuo, ką randa aplinkoje. Jų racionas priklauso nuo sezono, vietovės ir žmogaus veiklos intensyvumo. Gamtoje ar kaimo vietovėse jų mityba dažniausiai būna artimesnė natūraliai – sudaryta iš sėklų, grūdų ir augalinių likučių.
Miestuose situacija keičiasi. Čia balandžiai dažnai lesina:
- duonos gaminius,
- miltinius kepinius,
- žmonių paliktas maisto atliekas.
Nors toks maistas suteikia trumpalaikės energijos, jis neatitinka balandžių mitybos poreikių. Dėl to miesto balandžiams dažniau pasitaiko virškinimo sutrikimų, nutukimo, plunksnų kokybės pablogėjimo ir silpnesnio imuniteto.
Naminių balandžių mitybos kontrolė
Naminiai balandžiai – pašto, sportiniai ar dekoratyviniai – šeriami sąmoningai sudarytu racionu. Jų mityba planuojama atsižvelgiant į:
- paukščio amžių,
- fizinį krūvį,
- veisimosi laikotarpį,
- plunksnų keitimąsi.
Tokiems balandžiams dažniausiai duodami subalansuoti grūdų mišiniai, papildyti mineralais ir vitaminais. Tai leidžia palaikyti gerą kūno kondiciją, stiprią imuninę sistemą ir ilgesnę gyvenimo trukmę.
Kodėl šie skirtumai svarbūs?
Mitybos skirtumai tiesiogiai veikia paukščio sveikatą. Laukiniai balandžiai išgyvena prisitaikydami, tačiau jų gyvenimo trukmė dažnai trumpesnė. Naminiai balandžiai, gavę tinkamą maistą, gyvena ilgiau, yra aktyvesni ir atsparesni ligoms.
Todėl žmonėms, kurie nori padėti miesto balandžiams, svarbu suprasti, kad ne visas „žmonių maistas“ jiems tinka, net jei paukščiai jį noriai lesa.
Koks balandžių maistas laikomas tinkamu ir subalansuotu?
Subalansuota balandžių mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų sveikatą, ilgaamžiškumą ir gerą fizinę būklę. Nors balandžiai yra grūdėdžiai paukščiai, vien tik vienos rūšies grūdų jiems nepakanka – reikalingas įvairus, gerai apgalvotas racionas.
Grūdų mišiniai – raciono pagrindas
Pagrindą sudaro kelių rūšių grūdų mišiniai, nes kiekviena kultūra suteikia skirtingų maistinių medžiagų. Praktikoje balandininkai renkasi mišinius, kuriuose derinami energiją suteikiantys ir lengviau virškinami grūdai. Tokia įvairovė padeda palaikyti stabilų kūno svorį ir gerą virškinimą.
Svarbu, kad grūdai būtų:
- švarūs, be pelėsio,
- neapdoroti druska ar prieskoniais,
- laikomi sausai, kad neprarastų maistinės vertės.
Baltymai ir energija
Baltymų poreikis ypač padidėja jauniklių auginimo, perėjimo ir plunksnų keitimo metu. Tokiais laikotarpiais racionas papildomas ankštinių augalų sėklomis, kurios suteikia daugiau statybinių medžiagų organizmui.
Energijos poreikis didesnis sportiniams ir pašto balandžiams, todėl jų racione dažniau naudojami riebesni grūdai. Tačiau per didelis energijos kiekis neaktyviems paukščiams gali lemti nutukimą, todėl svarbi pusiausvyra.
Mineralai ir papildai
Net ir geriausias grūdų mišinys neaprūpina visais reikalingais mineralais. Balandžiams būtini:
- kalcis kaulams ir kiaušinių lukštui,
- fosforas,
- mikroelementai.
Dėl šios priežasties balandžiams nuolat paliekami mineraliniai papildai – žvyras, smulkinti kriauklių fragmentai ar specialūs mineraliniai mišiniai. Jie svarbūs ne tik mitybai, bet ir mechaniniam virškinimui.
Vanduo – dažnai pamirštas, bet būtinas
Šviežias vanduo balandžiams turi būti prieinamas nuolat. Be vandens sutrinka virškinimas, sumažėja apetitas ir bendras aktyvumas. Karštuoju metų laiku vanduo turi būti keičiamas ypač dažnai, kad neatsirastų bakterijų.
Kokio maisto balandžiams duoti NEGALIMA?
Nors balandžiai atrodo prisitaikę lesinti beveik bet ką, dalis žmonių siūlomo maisto jiems yra žalinga ar net pavojinga. Tai ypač aktualu miestuose, kur paukščiai dažnai šeriami iš gerų norų, bet netinkamais produktais. Net ir trumpalaikis neteisingas šėrimas gali turėti neigiamų pasekmių balandžių sveikatai.
Duona ir kepiniai – dažniausia klaida
Duona yra bene dažniausiai balandžiams duodamas, bet vienas netinkamiausių maisto produktų. Balta duona, bandelės, batonai ar sausainiai suteikia daug tuščių kalorijų, bet beveik jokios maistinės vertės. Reguliarus šėrimas duona gali sukelti:
- virškinimo sutrikimus,
- nutukimą,
- vitaminų ir mineralų trūkumą,
- kepenų problemas.
Ypač pavojingi pelėsio pažeisti kepiniai – jie gali būti toksiški.
Sūrus, riebus ir prieskoniais pagardintas maistas
Balandžių organizmas nepritaikytas druskai ir riebalams, todėl žmonių maisto likučiai jiems netinka. Sūdyti produktai, keptas maistas, mėsos gaminiai ar traškučiai gali sutrikdyti inkstų veiklą ir vandens balansą.
Prieskoniai, ypač aštrūs, dirgina virškinamąjį traktą ir gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.
Pieno produktai ir saldumynai
Balandžiai, kaip ir dauguma paukščių, netoleruoja laktozės. Pienas, sūriai ar kiti pieno produktai gali sukelti viduriavimą ir žarnyno disbalansą.
Saldumynai, cukrus, šokoladas ar saldūs kepiniai balandžiams visiškai netinka. Tokie produktai apkrauna organizmą, bet neduoda jokios naudos.
Supelijęs ar sugedęs maistas
Net jei maistas atrodo „tik šiek tiek pasenęs“, balandžiams jis gali būti pavojingas. Pelėsiai ir bakterijos gali sukelti apsinuodijimą ar grybelines infekcijas, kurios paukščiams dažnai baigiasi mirtimi.
Kodėl svarbu to vengti?
Netinkamas maistas trumpam numalšina alkį, bet ilgainiui silpnina imuninę sistemą, trumpina gyvenimo trukmę ir didina ligų plitimą balandžių populiacijoje. Todėl, jei jau norima balandžius šerti, geriau rinktis mažiau, bet tinkamą maistą.
Kuo galima šerti balandžius
Įvairių rūšių grūdais: kviečiais, miežiais, avižomis, kukurūzais, soromis. Grūdai yra pagrindinis ir natūraliausias balandžių maistas.
Specialiais balandžių grūdų mišiniais: jie subalansuoti pagal baltymų, energijos ir mineralų poreikį, ypač tinkami naminiams ir sportiniams balandžiams.
Ankštinių augalų sėklomis: žirniais ar pupomis (saikingai), ypač per perėjimo ar jauniklių auginimo laikotarpį.
Mineraliniais papildais: žvyru, smulkintomis kriauklėmis ar specialiais mineraliniais mišiniais, būtinais virškinimui ir kaulų stiprumui.
Šviežiu vandeniu: nuolat prieinamu, švariu ir reguliariai keičiamu, ypač šiltuoju metų laiku.
Kuo balandžių šerti negalima
Duona ir kepiniais: balta duona, bandelės ar batonai nesuteikia reikalingų maistinių medžiagų ir gali sukelti virškinimo sutrikimus.
Sūriu ir riebiu maistu: žmonių maisto likučiai, mėsos gaminiai, keptas ar prieskoniais pagardintas maistas balandžiams yra žalingas.
Pieno produktais: balandžiai netoleruoja laktozės, todėl pienas, sūriai ar varškė gali sukelti viduriavimą.
Saldumynais: cukrus, šokoladas ir saldūs kepiniai apkrauna organizmą ir neturi jokios naudos.
Supelijusiu ar sugedusiu maistu: net ir nedidelis pelėsis gali būti toksiškas ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima balandžius šerti duona?
Koks maistas balandžiams yra tinkamiausias?
Ar balandžiams reikia vandens, jei jie lesa drėgną maistą?
Ar galima šerti laukinius miesto balandžius grūdais?
Ar balandžiams reikia vitaminų papildų?
