Katės – švelnūs, protingi ir savarankiški gyvūnai, kurie daugelio namuose laikomi šeimos nariais. Tačiau nors jos atrodo švarios ir prižiūrėtos, kai kurios kačių ligos gali būti pavojingos ir žmogui.
Tokios ligos vadinamos zoonozėmis – tai infekcijos, kurios gali persiduoti tarp gyvūnų ir žmonių.
Zoonozės dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su gyvūnu, jo seilėmis, kailiu ar išmatomis, taip pat per įdrėskimus, įkandimus ar užterštą aplinką.
Svarbiausia – ne panikuoti: daugumos šių ligų galima lengvai išvengti, jei katė reguliariai lankosi pas veterinarą, yra skiepyta, nukirminta ir švariai laikoma.
Tinkamai prižiūrima katė – tai sveikas, mažai rizikos keliantis šeimos narys, tačiau atsakingas požiūris ir žinojimas, kokios infekcijos egzistuoja, padeda apsaugoti tiek gyvūną, tiek žmones.
Kas yra zoonozės
Zoonozės – tai ligos, kurios gali būti perduodamos iš gyvūnų žmonėms. Šiuos susirgimus sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai.
Katės, kaip ir kiti naminiai gyvūnai, gali būti kai kurių infekcijų nešiotojos net be jokių simptomų, todėl šeimininkas ne visuomet pastebi pavojų.
Zoonozės nėra dažnos, tačiau kai kurios jų gali būti itin rimtos, ypač vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.
Pavyzdžiui, toksoplazmozė, grybelinė infekcija (mikrosporija) ar katės įdrėskimo liga (Bartonella henselae) – tai dažniausi atvejai, kai infekcija perduodama žmogui.
Tačiau dauguma šių ligų lengvai kontroliuojamos ir išvengiamos, jei laikomasi higienos bei profilaktikos priemonių.
Dažniausios ligos, kurias žmogui gali perduoti katė
Nors dauguma kačių atrodo visiškai sveikos, kai kurios gali nešioti ligas, kurios pavojingos ir žmogui. Dalis infekcijų perduodama tik per įkandimus ar įdrėskimus, kitos – per kontaktą su išmatomis ar kailiu.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrintos svarbiausios zoonozės, jų poveikis žmogui ir prevencijos būdai.
Visos šios ligos retai kelia grėsmę žmogui, jei laikomasi bazinių higienos taisyklių.
Dauguma infekcijų pasireiškia tik susilpnėjus imunitetui arba esant glaudžiam, nuolatiniam kontaktui su neskiepyta, nedehelmintizuota kate.
Ką galima daryti namuose
Laikykitės higienos: po kontakto su kate ar jos kraiku visada kruopščiai nusiplaukite rankas, ypač prieš valgį ar maisto ruošimą.
Reguliariai nukirminkite katę: veterinaras parinks tinkamus preparatus kas 3–6 mėnesius, atsižvelgdamas į katės gyvenimo būdą.
Naudokite pirštines keičiant kraiką: ypač jei esate nėščia ar turite silpnesnę imuninę sistemą.
Laikykite švarą namuose: dezinfekuokite kraiko dėžę, žaislus ir vietas, kur katė miega ar valgo.
Pasirūpinkite skiepais: pasiutligės ir kitų infekcinių ligų vakcinos saugo tiek katę, tiek jos šeimininkus.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Pastebėjote odos bėrimus ar plaukų slinkimą katės kailio vietose: tai gali būti grybelinės infekcijos požymis.
Katė dažnai vemia, viduriuoja ar netenka svorio: galimas parazitų ar bakterinės infekcijos atvejis.
Jūs ar šeimos narys patyrėte įdrėskimų ar įkandimų: būtina žaizdą nuplauti, dezinfekuoti ir pranešti gydytojui.
Katė turi kontaktą su benamiais gyvūnais: padidėja rizika parnešti infekcijas, todėl verta atlikti profilaktinį patikrinimą.
Jei katė atrodo apatiška, praranda apetitą ar keičiasi jos elgesys: tai gali būti infekcijos pradžia – reikalinga veterinarinė konsultacija.
Kada būtina kreiptis į gydytoją žmogui
Nors dauguma kontaktų su katėmis yra visiškai saugūs, tam tikrais atvejais rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kai kurios infekcijos iš pradžių atrodo nekaltos – nedidelis įdrėskimas ar įkandimas – tačiau vėliau gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
Pavojus žmogui padidėja, jei katė yra neskiepyta, serganti ar benamė, taip pat jei pats žmogus turi susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., nėščiosios, vaikai, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantys asmenys).
⚠️ Kada žmogui būtina kreiptis į gydytoją:
- Jei įkando ar įdrėskė katė, ypač jei ji benamė arba nepažįstama.
- Jei žaizda paraudo, patino ar išskiria pūlius – tai gali būti bakterinės infekcijos požymis.
- Jei po kontakto su kate pasireiškia karščiavimas, nuovargis ar padidėję limfmazgiai.
- Jei nėščia moteris įtaria kontaktą su užsikrėtusia ar sergančia kate.
- Jei atsiranda odos bėrimai ar niežulys po sąlyčio su gyvūnu – tai gali būti grybelinė infekcija.
- Jei katė įkando taip, kad pažeidė odą ar atsirado kraujavimas – būtina dezinfekcija ir gydytojo apžiūra.
Net jei žaizda atrodo nedidelė, geriau pasitikrinti – gydytojas įvertins riziką ir, prireikus, paskirs profilaktinį gydymą ar skiepus nuo pasiutligės.
Ar nėščios moterys turėtų bijoti kačių?
Turbūt kiekviena būsima mama bent kartą yra girdėjusi įspėjimą: „Nesiliesk prie katės – gali užsikrėsti toksoplazmoze!“
Tačiau tiesa yra kur kas ramesnė: katės ir nėštumas puikiai suderinami, jei laikomasi pagrindinių higienos taisyklių.
Kas yra toksoplazmozė
Toksoplazmozė – tai parazitinė liga, kurią sukelia Toxoplasma gondii. Šis mikroorganizmas dauginasi tik kačių organizme, o žmogui ar kitiems gyvūnams gali būti perduodamas per išmatas ar užterštą maistą.
Liga dažniausiai praeina lengvai ir net nepastebimai, tačiau nėštumo metu ji gali būti pavojinga vaisiui, ypač jei moteris užsikrečia pirmą kartą.
Kaip iš tikrųjų galima užsikrėsti
Nėščiosios dažniausiai neužsikrečia nuo pačių kačių, o nuo:
- nepakankamai termiškai apdorotos mėsos (pvz., žalių faršo patiekalų ar vytintos mėsos),
- blogai nuplautų vaisių ar daržovių,
- sodo ar žemės darbų be pirštinių, jei ten buvo kačių išmatų.
Katės, ypač namuose gyvenančios ir negaudančios graužikų, labai retai būna infekuotos. Be to, net jei katė kažkada turėjo kontaktą su parazitu, ji išskiria kiaušinėlius tik kelias dienas gyvenime – todėl nuolatinės rizikos nėra.
Kaip apsisaugoti nėštumo metu
Tinkamai prižiūrint augintinę, rizika užsikrėsti praktiškai neegzistuoja.
Svarbu tik:
- valyti kraiko dėžę su pirštinėmis ir po to kruopščiai plauti rankas;
- keisti kraiką kasdien, nes parazitas tampa užkrečiamas tik po 24 valandų;
- nešerti katės žalia mėsa;
- vengti kontakto su benamėmis katėmis ir nepažįstamais gyvūnais;
- reguliariai lankytis pas veterinarą.
Daugelis gydytojų ir veterinarų sutaria: nereikia atiduoti katės dėl nėštumo. Kur kas svarbiau pasirūpinti tinkama priežiūra ir profilaktika. Katė – ne rizikos šaltinis, o švelnus emocinis palaikymas, kuris nėštumo metu dažnai net padeda sumažinti stresą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima užsikrėsti nuo sveikos katės?
Ar galima miegoti su kate?
Kaip dažnai reikia nukirminti katę?
Ar galima glostyti benames kates?
Ar katės vakcinos saugo ir žmogų?
