Bičių lizdo plėtimas yra vienas svarbiausių sprendimų bitininkystėje, tiesiogiai veikiančių šeimos stiprumą, produktyvumą ir spietimo riziką. Nors pats lizdo plėtimo veiksmas techniniu požiūriu gali atrodyti paprastas, netinkamai parinktas laikas ar būdas gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai lizdas plečiamas per anksti arba, priešingai, per vėlai, o tai neigiamai atsiliepia visos šeimos raidai.
Bičių lizdas – tai ne tik fizinė erdvė koriams. Tai mikroklimatas, kuriame palaikoma optimali temperatūra perams, vyksta maisto kaupimas ir auginama nauja bičių karta. Jei lizdas per ankštas, bitės neturi vietos perams ir nektarui, o šeima pradeda ruoštis spietimui. Jei lizdas per didelis per anksti, bitėms tampa sunku palaikyti šilumą, perai vystosi prasčiau, o šeima gali nusilpti.
Kas laikoma bičių lizdo plėtimu
Bičių lizdo plėtimas – tai procesas, kurio metu bitininkas suteikia šeimai daugiau erdvės perams auginti ir maistui kaupti, pridedant naujus korius, rėmelius ar korpusus. Svarbu suprasti, kad lizdo plėtimas nėra vien tik fizinis avilio padidinimas – tai sąmoningas veiksmas, paremtas bičių biologijos ir šeimos būklės vertinimu.
Praktiškai lizdo plėtimas gali būti atliekamas keliais būdais, priklausomai nuo naudojamo avilio tipo. Klasikiniuose rėminiuose aviliuose dažniausiai pridedami papildomi rėmeliai su vaškuolėmis ar iš dalies užstatytais koriais. Korpusuose dirbančioje bitininkystėje lizdas plečiamas dedant papildomą korpusą virš arba po esamo lizdo. Abiem atvejais tikslas tas pats – sudaryti sąlygas šeimai augti nepatiriant erdvės stygiaus.
Svarbu pabrėžti, kad lizdas plečiamas ne pagal kalendorių, o pagal bičių poreikius. Net ir tuo pačiu laikotarpiu skirtingos šeimos gali būti visiškai skirtingos būklės: viena jau pilnai išsiplėtusi ir aktyviai augina perus, kita – dar tik stiprėja. Todėl mechaninis lizdo plėtimas, neįvertinus realios situacijos avilyje, dažnai tampa klaida.
Lizdo plėtimas taip pat tiesiogiai veikia avilio mikroklimatą. Kiekvienas papildomas rėmelis ar korpusas keičia šilumos pasiskirstymą, drėgmės balansą ir bičių darbo organizavimą. Dėl to plėtimas visada turi būti laipsniškas ir apgalvotas, kad bitės spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Pagrindiniai požymiai, kad bičių lizdą jau laikas plėsti
Norint sėkmingai plėsti bičių lizdą, svarbiausia mokėti laiku atpažinti signalus, kuriuos rodo pati bičių šeima. Bitės labai aiškiai reaguoja į erdvės trūkumą, tačiau šie požymiai dažnai lieka nepastebėti arba neteisingai interpretuojami, ypač mažiau patyrusių bitininkų.
Vienas patikimiausių ženklų – aktyvus perų plitimas. Jei didžioji dalis rėmelių lizde jau užimta perais, o motinėlė neturi laisvų akučių dėti kiaušinėlius, tai aiškus signalas, kad erdvės nepakanka. Tokiu atveju šeimos augimas sulėtėja, nors potencialas plėstis dar nėra išnaudotas.
Kitas svarbus požymis – intensyvus bičių judėjimas ir „spūstys“ lizde. Kai bitės pradeda kauptis prie rėmelių viršaus ar avilio lakos, tai dažnai rodo, kad šeima jaučia ankštumą. Šis elgesys ypač būdingas stiprioms šeimoms šiltomis pavasario dienomis.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į nektaro ir žiedadulkių kaupimą. Jei bitės pradeda užpildyti perams skirtas akutes medumi ar žiedadulkėmis, tai rodo, kad jos nebeturi pakankamai vietos maistui atskirai nuo perų zonos. Tokia situacija didina spietimo riziką, nes natūraliai slopina motinėlės dėjimą.
Dar vienas signalas – motinėlės elgesio pokyčiai. Jei ji juda mažiau, deda kiaušinėlius netolygiai arba pastebimai sumažėja perų plotas be aiškios priežasties, verta patikrinti, ar lizdas nėra per ankštas. Dažnai tai nėra motinėlės problema, o tiesiog erdvės stoka.
Šių požymių ignoravimas dažnai baigiasi tuo, kad šeima pradeda ruoštis spietimui. Todėl lizdo plėtimas laiku yra viena svarbiausių aktyvios bitininkystės priemonių, leidžiančių nukreipti šeimos energiją į augimą ir produktyvų darbą.
Kada geriausias laikas plėsti bičių lizdus
Tinkamas laikas bičių lizdo plėtimui yra kritinis veiksnys, nuo kurio priklauso, ar šeima sustiprės, ar, priešingai, patirs stresą. Nors dažniausiai kalbama apie pavasarinį lizdo plėtimą, iš tikrųjų sprendimas visada turi būti grindžiamas šeimos būkle ir aplinkos sąlygomis, o ne vien kalendorine data.
Pavasaris – pagrindinis lizdo plėtimo laikotarpis
Dažniausiai bičių lizdai pradedami plėsti pavasarį, kai šeima po žiemos aktyviai atsinaujina. Šiuo metu motinėlė sparčiai didina kiaušinėlių dėjimą, auga perų plotai, o bičių skaičius kas savaitę ryškiai didėja. Jei šio augimo metu lizdas lieka per ankštas, šeima labai greitai pasiekia ribą, po kurios ima formuotis spietimo nuotaikos.
Tačiau pavasarinis plėtimas turi būti atsargus ir laipsniškas. Per anksti pridėjus per daug tuščios erdvės, bitėms tampa sunku palaikyti reikiamą temperatūrą perams, ypač naktimis ar vėsesnėmis dienomis. Todėl pirmieji plėtimo žingsniai dažniausiai atliekami tada, kai bitės jau stabiliai dengia didžiąją dalį esamų rėmelių.
Plėtimas aktyvaus augimo ir medunešio metu
Kai šeima pasiekia stiprią augimo fazę ir artėja pagrindinis medunešis, lizdo plėtimas tampa būtinas norint išnaudoti šeimos potencialą. Šiuo laikotarpiu bitės turi turėti pakankamai vietos tiek perams, tiek nektarui kaupti. Jei erdvė ribota, net ir labai stipri šeima nesurinks maksimalaus medaus kiekio.
Svarbu, kad plėtimas šiuo metu būtų atliekamas iš anksto, nelaukiant, kol avilys taps akivaizdžiai perpildytas. Patyrę bitininkai dažnai plėčia lizdą „žingsniu priekyje“, numatydami, kaip šeima vystysis artimiausiomis savaitėmis.
Kada lizdo plėsti nereikėtų
Ne kiekvienas laikotarpis tinkamas lizdo plėtimui. Jei šeima silpna, perų nedaug, o orai nestabilūs, plėtimas gali pakenkti labiau nei padėti. Taip pat nerekomenduojama plėsti lizdo vėlyvą rudenį, kai šeima jau ruošiasi žiemojimui. Tuo metu bičių tikslas – susitelkti, o ne plėstis.
Svarbu suprasti, kad geriausias laikas plėsti bičių lizdą – tai momentas, kai šeima yra pasirengusi augti, o aplinkos sąlygos leidžia palaikyti stabilų avilio mikroklimatą.
Kodėl per ankstyvas ar pavėluotas lizdo plėtimas yra pavojingas
Nors lizdo plėtimas yra būtinas stiprios bičių šeimos vystymuisi, neteisingai parinktas laikas gali sukelti rimtų problemų. Tiek per ankstyvas, tiek per vėlyvas plėtimas trikdo natūralius bičių biologinius procesus ir gali neigiamai paveikti šeimos būklę.
Per anksti išplėtus lizdą, bitėms tenka palaikyti didesnę erdvę, nei jos pajėgia efektyviai šildyti. Tai ypač pavojinga pavasarį, kai naktinės temperatūros dar žemos. Dėl to perai vystosi lėčiau, dalis jų gali žūti, o šeima praranda energiją bandydama palaikyti tinkamą mikroklimatą. Ilgainiui tai gali lemti šeimos nusilpimą ir vėlesnį augimo atsilikimą.
Kita rizika – per didelis erdvės suteikimas silpnai šeimai. Jei šeima dar neturi pakankamai bičių, plėtimas sukuria „tuščią“ avilį, kuriame bitės negali efektyviai dirbti. Tokiu atveju vietoj stiprėjimo šeima gali stagnuoti arba net silpnėti.
Ne mažiau pavojingas ir pavėluotas lizdo plėtimas. Kai šeima per ilgai laikoma ankštoje erdvėje, bitės pradeda jausti diskomfortą, o motinėlės kiaušinėlių dėjimas ribojamas. Tuo metu natūraliai didėja spietimo rizika, nes spietimas bičių biologijoje yra būdas spręsti erdvės trūkumą.
Be to, pavėluotas plėtimas dažnai reiškia prarastas galimybes medunešio metu. Net jei vėliau lizdas išplečiamas, šeima jau gali būti praradusi dalį savo produktyvumo, nes per trumpą laiką neįmanoma atstatyti prarasto augimo tempo.
Todėl lizdo plėtimas visada turi būti subalansuotas veiksmas, paremtas šeimos stiprumo, oro sąlygų ir artimiausio sezono perspektyvų įvertinimu. Tai vienas iš tų sprendimų bitininkystėje, kur „per daug“ ir „per mažai“ gali būti vienodai žalinga.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar bičių lizdus reikia plėsti kiekvieną pavasarį?
Koks dažniausias požymis, kad lizdas per ankštas?
Ar galima plėsti lizdą esant vėsiems orams?
Ar lizdo plėtimas padeda išvengti spietimo?
Kas nutinka, jei lizdas neplečiamas visai?
