Kaip auklėti ir bausti kates

Katės – nepriklausomi, jautrūs ir itin stebintys gyvūnai. Jų elgesį lemia ne užsispyrimas ar „charakteris“, o instinktai ir aplinkos veiksniai. Kai katė elgiasi „blogai“, ji dažniausiai bando kažką pasakyti – kad jaučia stresą, nuobodulį, baimę arba teritorinį nepasitenkinimą.

Prieš pradedant auklėjimą ar elgesio korekciją, visada svarbu išsiaiškinti priežastį, o ne bausti už pasekmes.
Bausmės be supratimo gali sunaikinti pasitikėjimą tarp žmogaus ir katės, o tai vėliau apsunkina bet kokį mokymą.

Ar kates galima auklėti?

Daugelis žmonių mano, kad katės – visiškai nepriklausomos ir nepaklūsta jokiai logikai. Iš tiesų, jas auk­lėti įmanoma, tik tai reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės nei su šunimis. Katės neseka žmogaus nurodymų dėl paklusnumo – jos mokosi per patirtį ir asociacijas. Tai reiškia, kad jos prisimena ne tiek žodžius, kiek jausmus, kuriuos patyrė tam tikroje situacijoje.

Tinkamai dresuojant katę, svarbiausia sukurti pozityvią patirtį. Kai gyvūnas už gerą elgesį gauna dėmesio, švelnų pagyrimą ar mažą skanėstą, jis supranta, kad toks elgesys yra naudingas. Priešingai, jei katė gąsdinama ar baudžiama, ji išmoksta ne paklusnumo, o baimės. Ilgainiui tokia patirtis gali sugriauti pasitikėjimą žmogumi, o tai dar labiau sustiprins nepageidaujamą elgesį.

Katės iš prigimties yra smalsios, todėl jų mokymas dažniausiai grindžiamas žaidimu. Per žaidimą jos išmoksta reaguoti į vardą, naudotis draskykle ar net suprasti paprastus žodinius signalus. Svarbu tik, kad mokymas būtų trumpas, ramus ir nuoseklus – geriau kelis kartus per dieną po kelias minutes, nei ilgos, įtemptos sesijos.

Dar viena klaida, kurią daro šeimininkai – nenuoseklumas. Jei kartais leidžiama lipti ant valgomojo stalo, o kartais už tai baudžiama, katė negali suprasti, kas iš jos tikimasi. Gyvūnai pasitiki tais, kurie elgiasi stabiliai – todėl aiškios, visada vienodos taisyklės yra sėkmingo auklėjimo pagrindas.

Katės gali išmokti daugiau, nei daugelis įsivaizduoja. Jos geba ne tik laikytis tam tikrų elgesio normų, bet ir prisitaikyti prie žmogaus gyvenimo ritmo. Vis dėlto mokymas turi būti paremtas pagarba, o ne kontrole. Kai katė jaučiasi saugi ir suprasta, ji noriai bendradarbiauja, o ne priešinasi.

Ką daryti, kai katė elgiasi netinkamai

Kai katė elgiasi netinkamai, pirmas žingsnis visada turėtų būti ne bausmė, o stebėjimas ir priežasties paieška. Katės elgesys niekada nebūna „iš blogos valios“ – jis visada kyla iš poreikio, kurio žmogus dažnai nepastebi. Pavyzdžiui, kai gyvūnas drasko baldus, tai nėra kerštas, o būdas paženklinti teritoriją ir pasitempti raumenis. Kai katė lipa ant stalų, ji tiesiog ieško aukštesnės vietos, kur galėtų jaustis saugiai. Net šlapinimasis ne vietoje gali būti ne drausmės klausimas, o signalas apie stresą, teritorinį nesutarimą ar sveikatos sutrikimą.

Svarbiausia yra reaguoti ramiai. Katės labai jautriai jaučia žmogaus emocijas, todėl šauksmas ar staigūs judesiai tik sustiprina jų nerimą. Vietoj to, kad baustumėte, geriau nukreipti jos dėmesį – pasiūlyti žaislą, sudaryti sąlygas natūraliems instinktams, pavyzdžiui, galimybę draskyti, šokinėti, stebėti pro langą. Kai katė turi ką veikti ir jaučiasi saugi, jos elgesys savaime tampa ramesnis.

Jei netinkamas elgesys kartojasi, verta įvertinti aplinką: ar katė turi pakankamai poilsio vietų, ar nėra triukšmo, ar nėra naujų kvapų, kurie jai kelia įtampą. Gyvūnai labai greitai reaguoja į pokyčius – naujus baldus, kitus augintinius, net kitokį žmogaus darbo ritmą. Dažnai užtenka grąžinti stabilumą ir rutiną, kad elgesio problemos sumažėtų.

Yra ir praktinių detalių, kurias galima pritaikyti kasdienybėje. Pavyzdžiui, jei katė nuolat drasko sofą, reikia parodyti, kur galima tai daryti – pastatyti tvirtą draskyklę ir pagirti, kai ji ja naudojasi. Jei lipa ant stalų, galima tiesiog padaryti paviršių jai nepatrauklų, o netoliese sukurti alternatyvą – lentyną ar bokštelį, iš kurio galėtų stebėti aplinką. Tokie paprasti pakeitimai dažnai išsprendžia problemą geriau nei bet kokia bausmė.

Galiausiai svarbu prisiminti, kad katės auklėjimas – tai bendravimo procesas, o ne kova. Kai žmogus išmoksta skaityti savo augintinio kūno kalbą ir gerbti jo ribas, jis ne tik pagerina katės elgesį, bet ir sukuria tvirtą, pasitikėjimu grįstą ryšį. O šis ryšys – tai tikroji drausmės forma, kai katė renkasi tinkamą elgesį ne iš baimės, o iš pasitikėjimo.

Kačių bausmės: kas veikia, o kas kenkia

Katės neatsako į bausmes taip, kaip daugelis žmonių tikisi. Jos nesupranta, kad yra „nubaustos už klaidą“ – jos tik sieja žmogaus reakciją su savo emocine būsena. Štai kodėl šaukimas, purškimas vandeniu ar net ignoravimas dažnai duoda priešingą rezultatą: vietoj to, kad katė nustotų elgtis netinkamai, ji ima bijoti žmogaus arba slepiasi.

Elgesio korekcija turi būti švelni, bet aiški. Katė turi suprasti, kuris elgesys yra priimtinas, tačiau tai galima pasiekti tik per nuoseklumą, ne per baimę. Vienintelės veiksmingos „bausmės“ yra tokios, kurios nesukelia streso ir neskaudina – pavyzdžiui, dėmesio atėmimas kelioms minutėms ar situacijos pakeitimas taip, kad elgesys nepasiteisintų.

Naudingi įpročiai ir prevencija

Geriausias būdas išvengti netinkamo katės elgesio – ne bausti, o sukurti sąlygas, kuriose jai paprasčiau elgtis teisingai. Katės yra įpročių gyvūnai: jos mėgsta pastovumą, aiškias ribas ir ramų aplinkos ritmą. Kai kasdienybė nuspėjama, jos jaučiasi saugios, o saugumas yra pagrindas ramiam elgesiui.

Vienas svarbiausių įpročių – dienos rutina. Katėms svarbu žinoti, kada jos bus šeriamos, kada gali žaisti, o kada ilsėtis. Tokia tvarka sumažina stresą ir padeda išvengti agresijos ar destruktyvaus elgesio. Kai maistas, dėmesys ir poilsis yra nuspėjami, katė nebejaučia poreikio „reaguoti“ per nervingumą ar draskymą.

Taip pat verta pasirūpinti aplinkos praturtinimu. Kiekviena katė turi instinktą stebėti, gaudyti, medžioti. Jei ji negali šių poreikių patenkinti žaisdama, jie išsilieja netinkamu elgesiu – pavyzdžiui, puolimu prieš žmogaus kojas ar baldų gadinimu. Todėl namuose visada turėtų būti keli žaislai, draskyklės ir bent viena aukštesnė vieta – lentyna, bokštelis ar palangė – iš kurios katė galėtų stebėti aplinką.

Labai svarbu skirti dėmesio ir socialiniam ryšiui. Katės, kurios jaučia žmogaus švelnumą, greičiau mokosi ir mažiau bijo. Kiekvieną dieną verta rasti kelias minutes ramiam bendravimui – paglostymui, kalbėjimui ar tiesiog buvimui kartu. Tokie momentai stiprina pasitikėjimą, kuris yra geriausia „prevencija“ nuo streso ir netinkamo elgesio.

Galiausiai, jei katės elgesys vis tiek kelia rūpesčių, visada pravartu pasitarti su veterinaru arba gyvūnų elgsenos specialistu. Kartais neklusnumas slepia sveikatos sutrikimą – skausmą, uždegimą ar net hormoninį disbalansą. Specialistas padės nustatyti priežastį ir pateiks individualių rekomendacijų, kaip padėti augintinei.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių auklėjimą

Ar katę galima bausti, jei ji elgiasi blogai?

Ne, katės nesupranta bausmės taip, kaip žmonės. Jos nesusieja veiksmo su pasekme, todėl bausmė tik sukelia stresą ir pasitikėjimo praradimą. Vietoj to geriau nukreipkite jos elgesį ir skatinkite tinkamą reakciją.

Kodėl katė mane puola ar drasko žaidimo metu?

Dažniausiai tai per didelio susijaudinimo ženklas. Žaidimo metu katė gali peržengti ribą tarp žaidimo ir medžioklės instinkto. Tokiu atveju tiesiog sustabdykite žaidimą ir leiskite jai nusiraminti.

Kaip sustabdyti katę nuo baldų draskymo?

Svarbiausia – pasiūlyti alternatyvą. Pastatykite patrauklią draskyklę ir skatinkite ją naudoti, kai tik katė prie jos prieina. Draskymas – natūralus poreikis, todėl tik pakeitus vietą jis išnyks be bausmių.

Kada kreiptis į specialistą dėl elgesio problemų?

Jei katė tampa agresyvi, nuolat šlapinasi ne vietoje arba jos elgesys staiga pasikeičia, verta pasitarti su veterinaru ar elgsenos specialistu. Tokie pokyčiai gali būti susiję su skausmu ar liga.

Ar galima katę išmokyti komandos, kaip šunį?

Taip, tik procesas turi būti paremtas žaidimu ir teigiamu pastiprinimu. Katės gali išmokti komandų, pavyzdžiui, „ateik“ ar „sėdėk“, tačiau jos tai darys tik tuomet, kai bus motyvuotos ir jaučiasi saugios.