Katės vėmimas – požymis, o ne atskira liga, todėl vieno visoms katėms tinkamo vaisto nėra. Kartais jis pasireiškia po netinkamo maisto ar prarytų plaukų, tačiau gali lydėti ir apsinuodijimą, žarnyno užsikimšimą ar vidaus organų ligą. Laiku įvertinus būklę ir nustačius priežastį galima parinkti tinkamą pagalbą.
Svarbiausia pirmiausia įvertinti ne išvemtos masės spalvą, o visą katės savijautą: ar ji žvali, geria, domisi maistu, ar vėmimas kartojasi. Toliau pateikiamos saugaus stebėjimo ribos ir pasiruošimas konsultacijai. Ši informacija nepakeičia veterinaro apžiūros ir nėra individualus gydymo planas.
Trumpai apie vemiančios katės priežiūrą
Pirmas žingsnis: patikrinti, ar nėra silpnumo, skausmo, kraujo ar galimo apsinuodijimo.
Namuose: trumpai stebėti galima tik žvalią, kitaip sveiką suaugusią katę po pavienio epizodo, kai nėra įtarimo dėl nuodų ar svetimkūnio.
Vaistai: tik veterinaro paskirti konkrečiai katei. Negalima bandyti sukelti vėmimo savarankiškai.
Kas vyksta, kai katė vemia?
Vemiant susitraukia pilvo raumenys, katė gali seilėtis, laižyti lūpas ir dažnai ryti. Iš skrandžio išmetamas maistas, skystis ar putos. Šie judesiai padeda atskirti vėmimą nuo atpylimo, kai nesuvirškintas maistas gana pasyviai grįžta pro burną, dažnai netrukus po ėdimo.
Atpylimo taip pat nereikėtų automatiškai laikyti vien per greito ėdimo pasekme. Jeigu jis kartojasi, reikalinga konsultacija. Kosulys su ištiestu kaklu irgi gali priminti bandymą išvemti plaukų gumulą; trumpas epizodo vaizdo įrašas padeda veterinarui suprasti, kas vyksta. Šiuos skirtumus paaiškina VCA veterinarų parengtas vėmimo vadovas.
Kokius požymius stebėti?
Vertinama ne viena dėmė ant grindų, o vėmimo eiga ir kiti pasikeitimai. Reikšminga, ar katė slepiasi, mažiau juda, atsisako maisto, pasikeitė jos troškulys, šlapinimasis ar tuštinimasis. Katės amžius, anksčiau nustatytos ligos ir vartojami vaistai taip pat keičia sprendimą, ar galima stebėti.
Patogu užsirašyti epizodo laiką, ryšį su maistu ir elgesį po jo. Jeigu namuose kelios katės, svarbu išsiaiškinti, kuri vėmė, tačiau tai neturi atidėti pagalbos akivaizdžiai blogai besijaučiančiam gyvūnui. „Cats Protection“ sveikatos vadove pabrėžiama, kad neišlaikomas maistas ar vanduo bei kiti ligos požymiai reikalauja skubios apžiūros.
| Ką pastebėti? | Ką daryti? |
|---|---|
| Vėmimas kartojasi, katė nebeišlaiko vandens | Skubiai skambinti klinikai, o ne ieškoti kito gėrimo ar maisto. |
| Silpnumas, slėpimasis, skausmas ar atsisakymas ėsti | Neatidėlioti veterinarinio įvertinimo net po vieno epizodo. |
| Pavienis epizodas, po jo įprastas aktyvumas | Įvertinti galimas rizikas ir atidžiai stebėti, ar savijauta išlieka normali. |
Kodėl katė gali vemti?
Priežasčių spektras platus: staigus raciono pakeitimas, maisto netoleravimas, prarytas kailis, parazitai ar virškinimo sistemos uždegimas. Vėmimas gali pasireikšti ir dėl inkstų, kepenų, kasos ar skydliaukės ligų. Todėl pasikartojantys epizodai neturėtų būti nurašomi „jautriam skrandžiui“ be ištyrimo.
Jau nustatyta lėtinė liga yra svarbi informacija skambinant klinikai. Apie kačių diabeto požymius ir ilgalaikę priežiūrą galima skaityti atskirai, tačiau vemiančios diabetu sergančios katės gydymo nereikėtų keisti savarankiškai.
Atskira rizika – prarytas siūlas, žaislo dalis ar nuodinga medžiaga. Įtariant tokią priežastį nereikia laukti, ar katė išvems dar kartą. PDSA veterinarai rekomenduoja susisiekti su klinika iš karto, net jei požymių dar nedaug.
Vien iš geltono skysčio, baltų putų ar nesuvirškinto maisto diagnozės nustatyti negalima. Spalva ir turinys yra naudinga papildoma informacija, bet ne priežastis pasirinkti vaistą. Ryškus kraujas arba tamsios, kavos tirščius primenančios dalelės yra atskiras signalas skubiai kreiptis.
Kaip veterinaras ieško priežasties?
Konsultacija prasideda nuo pasakojimo apie epizodus ir katės apžiūros. Veterinaras vertina bendrą būklę, hidrataciją ir pilvą. Iš pasakojimo apie dingusį siūlą, naują pašarą ar vartotą preparatą gali paaiškėti, kuria kryptimi pirmiausia tirti.
Pagal radinius gali prireikti kraujo, šlapimo ar išmatų tyrimų, rentgeno ar ultragarso. Kai kurioms užsitęsusioms problemoms nustatyti reikia išsamesnių tyrimų, pavyzdžiui, endoskopijos ir audinio mėginio. Visoms katėms vienodo tyrimų rinkinio nereikia: jis parenkamas pagal simptomus ir tikėtiną priežastį. Tai aprašo VCA diagnostikos vadovas.
Vien vaizdo įrašas, nuotrauka ar pasakymas „vemė tris kartus“ viso įvertinimo neatstoja. Pravartu atskirai nurodyti, per kokį laiką tai įvyko ir kas pasikeitė tarp epizodų. Dėl skubaus vizito nereikia laukti, kol pavyks surinkti nepriekaištingą stebėjimų sąrašą.
Kaip gydoma vemianti katė?
Gydymas priklauso nuo nustatytos ar įtariamos priežasties. Veterinaras gali paskirti vaistų nuo pykinimo, pritaikyti mitybą, atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą. Jei katė netenka skysčių ar yra sunkios būklės, gali prireikti gydymo klinikoje.
Praryto svetimkūnio, parazitų ir lėtinės ligos gydymas labai skiriasi. Kai kada svetimkūnį tenka pašalinti endoskopu ar operuojant. Kornelio universiteto kačių sveikatos centras pabrėžia, kad tikslinis gydymas parenkamas pagal diagnozę.
Namuose negalima duoti likusių kito gyvūno vaistų, žmogui skirtų nuskausminamųjų ar savarankiškai parinkto preparato nuo pykinimo. Net panašiai atrodantys epizodai nebūtinai turi tą pačią priežastį. Po paskirto gydymo svarbu laikytis veterinaro nurodyto pakartotinio kontakto plano ir pranešti, jei katė blogėja.
Ką saugu daryti namuose?
Trumpas stebėjimas tinka tik kitaip sveikai suaugusiai katei po pavienio epizodo, kai ji žvali ir nėra įtarimo dėl nuodų ar praryto daikto. Katę verta laikyti ramioje vietoje namuose, kad būtų matyti, ar ji geria, ėda ir naudojasi kraiko dėžute. Mažo kačiuko, senos ar lėtine liga sergančios katės priežiūrą geriau iš karto aptarti su veterinaru.
Maistas ir vanduo nėra priemonė „patikrinti“, ar tikrai nėra užsikimšimo. Jei vėmimas tęsiasi arba katė atrodo blogai, pirmiausia reikia konsultacijos, o ne vis naujo šėrimo bandymo. Toliau pateiktos ribos skirtos lengvam pavieniam epizodui, ne skubiai būklei.
Vanduo
Palikite prieinamą šviežią vandenį; savarankiškai ilgam jo neatimkite. Neverskite gerti per jėgą. Jei išgerusi katė vėl vemia ar negali išlaikyti skysčių, skambinkite klinikai skubiai.
Maistas
Kai vėmimas nesikartoja ir katė gerai jaučiasi, galima siūlyti mažą lengvai virškinamo maisto porciją. Dėl tinkamiausio pašaro pasitarkite su veterinaru. Neskirkite visoms katėms vienodo ilgo badavimo režimo.
PDSA skrandžio uždegimo vadove po lengvo pavienio epizodo siūlomos mažos, dažnesnės porcijos, kai katė kitaip jaučiasi gerai. Tačiau blogėjant ar tęsiantis vėmimui kreiptis reikia anksčiau, nelaukiant paros. Jeigu veterinaras jau paskyrė dietą, jos nereikia pakeisti vien todėl, kad internete rastas kitas patarimas.
Kaip mažinti pasikartojimo riziką?
Pasveikus svarbu laikytis išsiaiškintos priežasties priežiūros plano. Jei nustatyta liga, vien šėrimo lėtinimo nepakaks. Jei problemą sieja su racionu, naują pašarą rekomenduojama įvesti palaipsniui, o skubiai ryjančiai sveikai katei gali padėti mažesnės, dažnesnės porcijos.
Reguliarus šukavimas sumažina praryjamų palaidų plaukų kiekį, tačiau dažnas plaukų gumulų atvėmimas vis tiek vertas konsultacijos. Siūlus, gumytes, smulkias žaislų dalis, vaistus ir buitines chemines medžiagas reikia laikyti nepasiekiamai. Profilaktika neturi virsti bandymu viską gydyti viena pasta ar papildu.
Bendrus kačių mitybos ir makroelementų principus verta peržiūrėti jau sprendžiant kasdienio raciono klausimus. Jie nepakeičia individualios dietos, kuri paskirta dėl vėmimo ar nustatytos ligos.
Kada būtina kreiptis į veterinarą?
Skubumas priklauso nuo savijautos ir rizikos, ne vien nuo epizodų skaičiaus. Vienas vėmimas po galimo apsinuodijimo gali būti svarbesnis už kelis seniau pasitaikiusius atpylimus. Abejojant geriausia skambinti klinikai ir pasakyti, kas tiksliai pastebėta.
„Merck Veterinary Manual“ pasikartojantį vėmimą su silpnumu, skausmu, krauju ar dehidratacija priskiria atvejams, kuriems reikia išsamaus veterinarinio įvertinimo. Ši sprendimų eiga nėra diagnozavimo testas ir nesuteikia garantijos, kad namuose laukti saugu.
Kraujas ar kavos tirščių pavidalo turinys, ryškus silpnumas, skausmas, pasikartojantis vėmimas neišlaikant vandens, įtariami nuodai ar svetimkūnis. Susisiekite su skubią pagalbą teikiančia veterinarijos klinika dabar.
Vėmimas kartojasi, katė neėda, liesėja, daugiau geria ar pasikeitė šlapinimasis. Taip pat vemia mažas kačiukas, sena arba jau serganti katė. Susitarkite dėl įvertinimo, nelaukdami naujo „stipresnio“ požymio.
Suaugusi, kitaip sveika katė vėmė vieną kartą, išliko žvali, nėra pavojingo kontakto įtarimo. Stebėkite savijautą; pasikartojus ar atsiradus kitų simptomų kreipkitės į veterinarą.
Ką pasiruošti skambučiui ir vizitui?
Skambinant geriau pradėti nuo dabartinės būklės, o ne nuo spėjamos diagnozės. Pavyzdžiui, pasakymas „šiandien nuo ryto vėmė kelis kartus, negeria ir slepiasi“ suteikia daugiau informacijos nei „turbūt netiko pašaras“. Verta paklausti, ar reikia atvykti iš karto ir ką galima daryti iki atvykimo.
Jeigu žinoma apie prarytą medžiagą, pasiruoškite jos pakuotę ar nuotrauką. Nereikia ieškoti ar rinkti mėginio, jeigu dėl to uždelsiama kelionė. Praktinis pasiruošimas gali būti suskirstytas taip:
Faktai
Katės amžius, ligos, vartojami preparatai, epizodų laikas ir elgesys tarp jų. Ar išlaiko vandenį, ar ėda, šlapinasi ir tuštinasi?
Įrodymai
Jei jau turima, vėmimo nuotrauka ar epizodo įrašas, įtariamo produkto pavadinimas, vaistų sąrašas. Neatidėkite skubios pagalbos dėl filmavimo.
Aiškus planas
Užsirašykite paskirtą šėrimą ir gydymą, kada pranešti apie pokyčius bei kada grįžti. Jei nurodymas neaiškus, paprašykite jį patikslinti.
Svarbiausia – ne užslopinti požymį bet kokia priemone, o nepraleisti būklės, kuriai reikia pagalbos. Namų stebėjimas turi aiškias ribas. Pasikeitusi katės savijauta yra priežastis planą peržiūrėti, net jei pradžioje epizodas atrodė lengvas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai sprendimą apsunkina neaiški vėmimo priežastis ir noras padėti iš karto. Šie atsakymai padeda suprasti bendras ribas, tačiau konkrečiai katei galioja veterinaro nurodymai.
Ar katei galima duoti žmonėms skirtų vaistų nuo pykinimo?
Ne savarankiškai. Preparatą, dozę ir tinkamumą turi nustatyti veterinaras, žinantis katės būklę ir galimą vėmimo priežastį.
Ar vieną kartą išvėmusią katę būtina vežti į kliniką?
Ne kiekvieną žvalią suaugusią katę po pavienio epizodo reikia skubiai vežti. Tačiau galimas apsinuodijimas, svetimkūnis, silpnumas, skausmas ar kiti simptomai reiškia, kad delsti negalima.
Ką reiškia baltos putos ar geltonas skystis?
Iš spalvos vienos priežasties nustatyti negalima. Veterinarui svarbu papasakoti apie dažnį, savijautą, maistą ir kitus požymius; pasikartojantį vėmimą reikia įvertinti.
Ar vemiančiai katei reikia atimti vandenį?
Savarankiškai ilgam vandens neatimkite. Jei katė negali jo išlaikyti, reikalinga skubi konsultacija ir galbūt skysčių terapija, o ne bandymas laukti be vandens.
Ar plaukų gumulai visada nepavojingi?
Ne. Dažni gumulų atvėmimai ar pakartotiniai bandymai vemti gali būti susiję ir su kita problema. Ypač svarbu kreiptis, jei kartu blogėja apetitas ar savijauta.
Ar reikia sukelti vėmimą, jei katė kažką prarijo?
Ne. Nedelsdami susisiekite su veterinaru ir nurodykite, ką katė galėjo praryti. Nenaudokite druskos, peroksido ar kitų naminių priemonių vėmimui sukelti.
Ką daryti, jeigu po paskirto gydymo katė vėl vemia?
Praneškite gydančiai klinikai, kada vėmimas atsinaujino ir kaip katė jaučiasi. Savarankiškai nedvigubinkite dozės ir nekartokite išvemtos tabletės, nepasitarę su veterinaru.
