Tinkamai paimtas katės šlapimo mėginys yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir itin reikšmingų diagnostikos įrankių veterinarijoje. Šlapimo tyrimas (urinalysis) padeda nustatyti šlapimo takų infekcijas, inkstų funkcijos sutrikimus, medžiagų apykaitos pokyčius, kristalų susidarymą ir kitus rodiklius, kurie gali išduoti sveikatos problemas dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams.
Tikslus mėginio surinkimas yra labai svarbus, nes nuo to priklauso tyrimo patikimumas ir diagnozės tikslumas. Net ir nedidelis užterštumas (pvz., kraiko dalelės ar nešvarus indelis) gali pakeisti tyrimo rezultatus.
Kada reikia šlapimo tyrimų
Šlapimo tyrimai katėms yra vienas iš svarbiausių būdų įvertinti inkstų, šlapimo pūslės bei bendros medžiagų apykaitos būklę. Nors daugelis šeimininkų mano, kad šlapimo analizė reikalinga tik sergant, iš tiesų ji gali padėti anksti nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus, dar prieš atsirandant akivaizdiems simptomams.
Dažniausios priežastys, dėl kurių veterinaras rekomenduoja šlapimo tyrimą
- Dažnas arba skausmingas šlapinimasis: jei katė dažnai eina į kraiko dėžutę, tačiau išskiria tik kelis lašus šlapimo, tai gali reikšti šlapimo takų infekciją (UTI) ar šlapimo akmenis (urolitiazę).
- Kraujas šlapime (hematurija): rausvas ar rusvas šlapimo atspalvis rodo kraujo buvimą. Tai visada signalas, kad reikia skubaus veterinarinio ištyrimo – priežastis gali būti uždegimas, trauma, navikas ar akmenys.
- Nemalonus kvapas ir drumstumas: jei šlapimas tampa aitrus, stipriai kvepiantis amoniaku ar drumstas, tai dažnai rodo bakterinę infekciją ar uždegimą šlapimo pūslėje. Tokiais atvejais šlapimo tyrimas padeda nustatyti bakterijų rūšį ir paskirti tinkamus antibiotikus.
- Pasikeitusi elgsena šlapinantis: kai katė pradeda šlapintis ne vietoje – ant kilimo, lovos ar šalia dėžutės – tai dažnai rodo skausmą ar stresą, susijusį su šlapimo takais.
- Padidėjęs troškulys ir šlapinimosi kiekis: tai vienas iš pirmųjų inkstų nepakankamumo ar cukrinio diabeto simptomų. Tokiais atvejais šlapimo tyrimas leidžia įvertinti, ar organizmas netenka per daug vandens, gliukozės ar baltymų.
- Profilaktika vyresnio amžiaus katėms: katėms nuo 7 metų rekomenduojama bent kartą per metus atlikti profilaktinį šlapimo tyrimą, net jei jos atrodo sveikos. Tai padeda anksti aptikti lėtines inkstų ligas ar infekcijas.
Kada šlapimo tyrimas būtinas skubiai
Yra atvejų, kai delsimas gali kelti pavojų gyvybei. Nedelsiant kreipkitės į veterinarą, jei:
- katė nesišlapina ilgiau nei 12 valandų – tai gali būti šlapimo takų užsikimšimas, pavojingas gyvybei;
- pastebite kraują ar garsų kniaukimą šlapinantis;
- katė stengiasi šlapintis, bet be rezultato;
- kartu pastebite apatiją, vėmimą ar nevalgo.
Šiais atvejais nereikia bandyti surinkti šlapimo namuose – būtina skubi veterinarinė pagalba ir dažnai taikomas profesionalus mėginio paėmimo metodas, vadinamas cystocentesis (šlapimo pūslės punkcija).
Kokie tyrimai atliekami su šlapimu
Katės šlapimo vertinimas nėra vienas testas — tai kelių analizių visuma, leidžianti tiksliai įvertinti šlapimo takų ir inkstų būklę, taip pat bendrą medžiagų apykaitą. Dažniausiai pradedama nuo bendro šlapimo tyrimo (urinalysis), o pagal klinikinę situaciją pridedami mikroskopiniai, bakteriologiniai ir specializuoti testai.
Bendras šlapimo tyrimas (urinalysis)
Toliau — pagrindinės dalys ir ką jos reiškia. Lentelė pateikta tavo nurodytu dizainu ir „įvyniota“ į konteinerį su horizontaliu slinkimu, kad mobiliajame būtų patogu peržiūrėti.
| Tyrimo dalis | Ką įvertina | Ką gali reikšti nukrypimai |
|---|---|---|
| Fizikinės savybės | Spalva, kvapas, skaidrumas, santykinis tankis (SG) | Drumstumas ar aitrus kvapas – galimas uždegimas/infekcija; per mažas SG – inkstų koncentravimo sutrikimas; per didelis SG – dehidratacija ar kitos priežastys |
| Cheminė analizė (testo juostelė) | pH, baltymai, gliukozė, ketonai, bilirubinas, urobilinogenas, kraujo pėdsakai | Gliukozė – galimas cukrinis diabetas; baltymai – inkstų pažeidimas ar uždegimas; kraujas – akmenys, trauma, cistitas; šarminis pH gali skatinti struvitų kristalus |
| Mikroskopija (nuosėdų vertinimas) | Leukocitai, eritrocitai, epitelio ląstelės, cilindrai, bakterijos, kristalai | Leukocitai/bakterijos – infekcija; kristalai (struvitai, kalcio oksalatai) – akmenų rizika; cilindrai – inkstų kanalėlių pažeidimas |
Pastabos iš praktikos: mėginio šviežumas tiesiogiai veikia pH, bakterijų dauginimąsi ir kristalų formavimąsi. Idealu ištirti per 1–2 val. nuo surinkimo arba laikyti šaldytuve ir pristatyti kuo greičiau.
Bakteriologinis pasėlis (urinokultūra)
Jei įtariama bakterinė infekcija arba rezultatai prieštaringi, atliekamas šlapimo pasėlis su antibiotikogramos nustatymu. Patikimiausias mėginys kultūrai — steriliai paimtas (dažniausiai cystocentesis būdu), nes taip išvengiama užteršimo iš apatinių šlapimo takų ar aplinkos.
Specializuoti ir papildomi tyrimai
Kai reikia įvertinti baltymų netekimą, glomerulų pažeidimą ar diferencijuoti sudėtingesnes būkles, pasitelkiami papildomi testai. Žemiau — santrauka tavo nurodytu lentelės formatu.
| Tyrimas | Kam naudojamas | Kada rekomenduojamas |
|---|---|---|
| Šlapimo baltymo / kreatinino santykis (UPC) | Įvertina baltymų netekimą per inkstus (proteinuriją) | Nustačius baltymus juostele ar įtarus glomerulų pažeidimą; lėtinių inkstų ligų stebėsena |
| Mikroalbuminurija | Ankstyvas subtilaus baltymų netekimo aptikimas | Ribiniai ar kintantys baltymų radiniai, ankstyvas inkstų ligų skriningas |
| Kristalų tipavimo analizė | Tiksliai identifikuoja kristalų rūšį (pvz., struvitai, Ca-oksalatai) | Pasikartojant kristalams ar akmenims; dietos ir gydymo parinkimui |
| Sedimento citologija | Ląstelių morfologijos vertinimas, netipinių ląstelių paieška | Neaiškios kilmės uždegimai, įtariami navikai |
Ką tai reiškia šeimininkui?
- Bendras tyrimas padeda greitai orientuotis: ar yra uždegimas, kristalai, kraujas, ar inkstai gerai koncentruoja šlapimą.
- Pasėlis atsako į klausimą „ar tikrai bakterijos?“ ir leidžia parinkti tinkamiausią antibiotiką.
- UPC/mikroalbuminurija svarbūs, kai ieškoma ankstyvų inkstų pažeidimo požymių arba stebima lėtinė liga.
Paruošimas: ką turi žinoti šeimininkas prieš ėmimą

Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, svarbu teisingai pasiruošti mėginio ėmimui. Katės yra ypatingai švarūs gyvūnai, todėl bet koks pašalinis kvapas ar neįprastas paviršius gali jas atbaidyti nuo šlapinimosi. Be to, nešvarus indelis ar kontaktas su kraiku gali užteršti mėginį ir klaidinti laboratorinius rezultatus.
Svarbiausi pasiruošimo principai
- Naudokite tik švarius, sausus, bekvapius indus: geriausia — sterilus konteineris iš vaistinės ar veterinarijos klinikos.
- Nenaudokite įprasto kraiko: dauguma kraikų sugeria skystį, todėl mėginio nepavyks paimti. Vietoje to naudokite specialų neabsorbuojantį kraiką arba visiškai švarią dėžutę be užpildo.
- Laikykitės ramybės: katė turi jaustis saugiai — uždarykite duris, išjunkite garsus ir nespauskite jos.
- Surinkite mėginį ryte, kai šlapimas labiausiai koncentruotas.
- Surinkite ne mažiau kaip 5–10 ml šlapimo: mažesnio kiekio gali nepakakti visiems testams.
- Laikykite mėginį šaltai, jei negalite iš karto nuvežti — šaldytuve (ne šaldiklyje), iki 4–6 valandų.
Reikalingos priemonės
Toliau pateikta lentelė su dažniausiai reikalingomis priemonėmis naminiam šlapimo ėmimui. Ji sukurta pagal tavo nustatytą dizainą ir pritaikyta mobiliesiems įrenginiams.
| Priemonė | Paskirtis | Pastabos |
|---|---|---|
| Sterilus šlapimo indelis | Šlapimo surinkimui ir transportavimui į kliniką | Įsigyjamas vaistinėje ar veterinarijos klinikoje; turi būti sausas ir uždarytas |
| Neabsorbuojantis kraikas | Leidžia katei šlapintis į dėžutę, o šlapimą galima surinkti švirkštu | Parduodamas specialiose pakuotėse (pvz., „Katkor“, „Pettex“) – tinka laboratoriniam tyrimui |
| Švarus švirkštas (be adatos) | Mėginio perpilimui iš dėžutės į indelį | 5–10 ml tūrio, sterilus, vienkartinis |
| Vienkartinės pirštinės | Apsaugo nuo bakterijų patekimo į mėginį | Naudoti tik vieną kartą ir išmesti po surinkimo |
| Šaldymo maišelis ar termo dėžutė | Laikymui ir transportavimui iki laboratorijos | Padeda išlaikyti mėginį šaltą, ypač karštą dieną |
Profesionalo patarimas: jei jūsų katė linkusi į stresą ar vengia kraiko dėžutės, pabandykite šlapimo ėmimą suplanuoti iš vakaro – paruoškite vietą, priemones ir pasirinkite momentą, kai ji natūraliai eina į dėžutę. Taip išvengsite streso ir „persekiojimo“ jausmo.
Namų ėmimo metodai: žingsnis po žingsnio
Yra keli saugūs būdai surinkti katės šlapimą namuose, tačiau ne visi jie vienodai tinka visais atvejais. Tinkamiausias metodas priklauso nuo katės temperamento, jūsų patirties ir tyrimo tikslo.
Svarbiausia — mėginys turi būti kuo šviežesnis ir neužterštas. Toliau pateikiami trys pagrindiniai metodai, kuriuos taiko tiek veterinarai, tiek patyrę šeimininkai.
1. „Laisvo surinkimo“ metodas (angl. free-catch)
Šis metodas tinka, kai reikia tik bendro šlapimo tyrimo. Mėginys gali būti šiek tiek užterštas, todėl netinka bakterijų pasėliui.
Žingsniai:
- Išplaukite ir kruopščiai nusausinkite švarų indelį arba naudokite sterilų konteinerį.
- Stebėkite, kada katė eina šlapintis – švelniai pakiškite indelį po srovele.
- Surinktą šlapimą uždarykite sandariai ir perkelkite į sterilų mėgintuvėlį.
- Pristatyti tyrimui per 1–2 valandas nuo surinkimo.
Pliusai: paprasta, nesukelia streso katei.
Minusai: didesnė taršos rizika, sunku pagauti momentą drovioms katėms.
2. Surinkimas naudojant neabsorbuojantį kraiką
Dažniausiai naudojamas metodas, nes leidžia katei elgtis įprastai. Šlapimas nesusigeria, todėl jį galima patogiai surinkti švirkštu.
Žingsniai:
- Išplaukite kraiko dėžutę ir gerai išdžiovinkite.
- Įberkite specialaus neabsorbuojančio kraiko (pvz., „Katkor“, „Pettex“).
- Leiskite katei šlapintis kaip įprasta, tada surinkite šlapimą švirkštu be adatos.
- Užsukite indelį ir neškite mėginį į kliniką per kelias valandas.
Pliusai: patogu, higieniška, dauguma kačių priima lengvai.
Minusai: netinka bakterijų pasėliui, reikia specialaus kraiko.
3. Naudojant veterinarinį šlapimo surinkimo rinkinį
Veterinarijos klinikos parduoda pilnus šlapimo ėmimo rinkinius, kuriuose yra visos priemonės: sterilus konteineris, švirkštas, specialus kraikas ir instrukcija. Tai saugiausias namų metodas.
Žingsniai:
- Naudokite rinkinį pagal pateiktas instrukcijas.
- Nepalikite indo atviro, nelieskite vidinių paviršių.
- Užklijuokite etiketę su katės vardu, data ir mėginio laiku.
- Jei tyrimas neatliekamas iškart, laikykite šaldytuve iki 4 valandų.
Pliusai: sterilus, patikimas, aiškios instrukcijos.
Minusai: brangesnis, kai kurios katės vengia naujų kvapų ar paviršių.
Veterinaro pastaba:
Jei katė nesišlapina ilgiau nei 12 valandų arba šlapinasi su garsiu kniaukimu — nebandykite surinkti mėginio namuose. Tai gali būti šlapimo takų užsikimšimo požymis, keliantis grėsmę gyvybei.
Kada nebandyti namuose ir kada kreiptis į veterinarą
Nors katės šlapimo mėginį dažnai galima sėkmingai surinkti namuose, yra situacijų, kai tai ne tik neefektyvu, bet ir pavojinga.
Toliau pateiktame bloke aiškiai apibendrinta, ką galima daryti savarankiškai, o kada būtina kreiptis į veterinarą.
Ką galima daryti namuose
Naudokite specialų neabsorbuojantį kraiką: tai saugiausias būdas surinkti šlapimą be streso katei.
Surinkite šlapimą ryte: rytinis mėginys yra labiau koncentruotas ir tikslesnis tyrimui.
Laikykite mėginį šaldytuve iki 4 valandų: išvengsite bakterijų dauginimosi ir kristalų susidarymo.
Naudokite sterilų indelį: venkite buitinių stiklainių – jie gali užteršti mėginį.
Jei nepavyksta iš pirmo karto: pabandykite vėliau, kai katė ramesnė; nespauskite ir neverkite jos šlapintis.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė nesišlapina ilgiau nei 12 valandų: galimas šlapimo takų užsikimšimas – būtina skubi pagalba.
Pastebimas kraujas ar tamsus šlapimas: gali rodyti infekciją, akmenis ar navikus.
Katė šlapinasi su skausmu, kniaukia ar slepiasi: dažnas pūslės uždegimo ar obstrukcijos požymis.
Reikalingas bakterijų pasėlis ar antibiotikų testas: mėginį turi paimti veterinaras steriliai (cystocentesis).
Šlapinimosi bandymai be rezultato: pavojinga būklė, dėl kurios būtina veterinarinė intervencija.
Veterinaro komentaras:
Šlapimo mėginio ėmimas namuose yra saugus tik tada, kai katė jaučiasi gerai ir nėra jokių ligos požymių. Jei abejojate, ar jūsų situacija leidžia tai daryti savarankiškai, visuomet geriau pasitarti su veterinaru — taip išvengsite pavojingų klaidų ir sutaupysite laiko diagnozei.
Kaip ženklinti, laikyti ir transportuoti mėginį į laboratoriją
Tinkamas mėginio laikymas ir pristatymas į laboratoriją yra toks pat svarbus, kaip ir pats šlapimo surinkimas. Net idealiai paimtas mėginys gali tapti netinkamas tyrimui, jei jis laikomas per ilgai ar netinkamomis sąlygomis.
Ženklinimas
Ant sterilaus indelio užklijuokite etiketę arba užrašykite šiuos duomenis:
- Katės vardas
- Data ir tikslus mėginio paėmimo laikas
- Šeimininko pavardė (jei mėginys pristatomas be katės)
- Pastabos, jei mėginys imtas po gydymo ar naudojant specialų pašarą.
Svarbu: jei indelis neturi vietos rašymui, užrašykite duomenis ant atskiro lipduko ar popieriaus, priklijuoto prie maišelio.
Laikymas
- Idealiausia, jei mėginys ištiriamas per 1–2 valandas nuo surinkimo.
- Jei to padaryti nepavyksta, laikykite jį šaldytuve (4–8 °C).
- Maksimalus laikymo laikas – 6 valandos. Po šio laiko šlapimo sudėtis pradeda kisti: keičiasi pH, dauginasi bakterijos, formuojasi kristalai.
- Neužšaldykite šlapimo – šaldymas suardo ląsteles ir iškraipo tyrimo rezultatus.
Profesionalo patarimas: įdėkite indelį į užsegamą plastikinį maišelį, kad išvengtumėte kvapo ar netyčinio išsiliejimo transportuojant.
Transportavimas į kliniką
- Vežkite mėginį tiesiai į veterinarijos kliniką ar laboratoriją, vengiant ilgų sustojimų.
- Karštą dieną naudokite šaltą termo krepšį ar ledinį pakelį – tai padės išlaikyti pastovią temperatūrą.
- Neneškite mėginio kišenėje ar rankinėje – kūno šiluma gali jį sušildyti ir paskatinti bakterijų dauginimąsi.
- Jei kelionė trunka ilgiau nei 30 minučių, praneškite klinikai – kai kurios laboratorijos rekomenduoja naudoti specialius transportavimo vamzdelius.
Ką dar verta žinoti
- Neatidarinėkite indelio po surinkimo – taip išvengsite užteršimo.
- Jei šlapimas atrodo neįprastos spalvos (raudonas, tamsiai rudas, drumstas), nurodykite tai pristatydami mėginį.
- Nepilkite kelių šlapinimosi epizodų į tą patį indelį – tyrimui reikia vieno, vientiso mėginio.
Veterinaro rekomendacija:
Net jei jums atrodo, kad mėginys surinktas tinkamai, geriausia pasitarti su klinika telefonu prieš pristatant. Kai kurios laboratorijos turi skirtingas šlapimo laikymo ar transportavimo gaires (pvz., dėl mėginių, skirtų bakteriologiniams pasėliams ar specifiniams testams).
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Net ir geriausi keturkojų šeimininkai daro klaidų bandydami surinkti šlapimo mėginį. Kai kurios jų atrodo smulkmenos, tačiau gali iš esmės iškraipyti laboratorijos rezultatus.
Toliau pateikiamos dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti.
1. Naudojamas netinkamas indelis
Daugelis klaidingai mano, kad šlapimą galima surinkti į bet kokį švarų stiklainiuką ar plastikinį indą.
Iš tiesų, tik sterilus indelis užtikrina, kad į mėginį nepateks bakterijų ar muilo likučių.
Kaip išvengti:
Naudokite tik sterilų konteinerį iš vaistinės arba veterinarijos klinikos. Jį laikykite uždarytą iki pat naudojimo, nelieskite vidinių paviršių.
2. Naudojamas įprastas kraikas
Įprasti kraikai (ypač molio ar silikagelio pagrindu) sugeria šlapimą ir chemiškai reaguoja su jo komponentais, todėl tyrimas tampa bevertis.
Kaip išvengti:
Naudokite tik specialų neabsorbuojantį kraiką, skirtą šlapimo surinkimui. Tokie produktai nesugeria skysčio ir nekeičia šlapimo sudėties.
3. Mėginys laikomas per ilgai
Šlapimo cheminė sudėtis kinta vos po kelių valandų. pH padidėja, atsiranda kristalų, bakterijos dauginasi – ir rezultatai nebeatspindi realios situacijos.
Kaip išvengti:
Pristatykite mėginį į kliniką per 1–2 valandas. Jei to padaryti negalite, laikykite šaldytuve (ne ilgiau nei 6 val.).
4. Kontaminacija (užteršimas)
Net keli kraiko trupinėliai ar neplautos rankos gali užteršti mėginį bakterijomis, baltymais ar cheminėmis medžiagomis.
Kaip išvengti:
- Mūvėkite vienkartines pirštines.
- Naudokite švarų paviršių, neliestą valiklių.
- Šlapimą pilkite tiesiai į indelį, neperpylinėkite per kelis indus.
5. Katės stresavimas arba spaudimas šlapintis
Bandymas „pagauti momentą“ verčiant katę šlapintis gali sukelti stresą, dėl kurio keičiasi hormonų lygis, pH ir šlapimo koncentracija.
Kaip išvengti:
Palaukite natūralios situacijos. Jei katė ilgai nesišlapina, nespauskite — geriau pasikonsultuokite su veterinaru. Stresas gali padidinti klaidingų rezultatų tikimybę.
6. Keli mėginiai viename inde
Kai kurie šeimininkai surenka kelis šlapinimosi epizodus į tą patį indelį, tikėdamiesi „papildyti kiekį“.
Tokiu atveju mėginys tampa nevienalytis ir netinkamas tiksliam tyrimui.
Kaip išvengti:
Naudokite tik vieną vientisą mėginį, surinktą per vieną šlapinimąsi.
Veterinaro patarimas
„Dažniausia klaida, kurią matau praktikoje – mėginiai atnešami po kelių valandų kambario temperatūroje. Toks šlapimas jau „gyvas“ – jame pilna bakterijų, pH pakilęs, kristalai susiformavę. Tyrimo rezultatai tada rodo ne ligą, o netinkamą laikymą.“
Ką gali parodyti rezultatai – trumpas interpretacijos gidas
Šlapimo tyrimas leidžia veterinarui suprasti, kaip veikia katės inkstai, šlapimo pūslė ir net visa medžiagų apykaita.
Nors galutinę interpretaciją visada turi pateikti specialistas, žemiau rasite dažniausių parametrų paaiškinimus ir ką jų nukrypimai gali reikšti.
| Rodiklis | Norma / Reikšmė | Ką reiškia nukrypimai |
|---|---|---|
| Spalva | Šviesiai geltona – gintarinė | Per tamsi – dehidratacija; rausva – kraujas; labai šviesi – per mažas tankis ar per didelis vandens suvartojimas |
| Kvapas | Lengvas, šiek tiek aitrus | Stiprus amoniako kvapas – infekcija ar bakterijos; saldus – galimas cukrinis diabetas |
| Santykinis tankis (SG) | 1.035 – 1.060 | Per mažas – inkstų koncentravimo sutrikimas; per didelis – dehidratacija, vėmimas ar viduriavimas |
| pH | 6.0 – 6.5 | Per rūgštus (<6.0) – baltymų perteklius; per šarminis (>7.0) – bakterinė infekcija ar struvitų kristalai |
| Baltymai | Nebūdingi arba labai mažai | Didesnis kiekis – inkstų glomerulų pažeidimas, uždegimas ar stresas |
| Gliukozė | Neturėtų būti | Gliukozė šlapime – dažnas cukrinio diabeto požymis |
| Ketonai | Neturėtų būti | Ketonai rodo energijos trūkumą – nevalgymas, diabetinė ketoacidozė ar svorio kritimas |
| Kraujas (eritrocitai) | Neturėtų būti | Gali rodyti infekciją, akmenis, traumą ar naviką |
| Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) | Neturėtų būti | Leukocitai šlapime – uždegimo ar bakterinės infekcijos požymis |
| Kristalai | Gali būti pavienių, jei katė sveika | Struvitai – šarminis šlapimas, mitybos disbalansas; kalcio oksalatai – per rūgštus pH, inkstų problemos |
| Bakterijos | Neturėtų būti | Gali rodyti šlapimo takų infekciją; būtinas pasėlis antibiotikų parinkimui |
Kaip interpretuoti rezultatus
- Vienas nukrypęs rodiklis nebūtinai reiškia ligą — visada vertinama visa analizė kartu su klinikiniais simptomais.
- Jei laboratorijos atsakyme pažymėta, kad mėginys buvo „senas“ ar „užterštas“, rezultatų nereikėtų laikyti galutiniais.
- Baltymų, gliukozės ar kristalų buvimas turi būti aptariamas su veterinaru — jie gali reikšti tiek trumpalaikį stresą, tiek rimtą ligą.
- Kartais šlapimo tyrimas naudojamas kartu su kraujo tyrimu (biochemija, hematologija) — tai suteikia išsamų vaizdą apie inkstų ir kepenų funkciją.
Dažniausiai užduodami klausimai apie katės šlapimo surinkimą
Ar galima paimti katės šlapimą į paprastą stiklainį?
Kiek šlapimo reikia tyrimui?
Kiek laiko šlapimo mėginys galioja?
Ar galima surinkti šlapimą iš kelių šlapinimosi kartų?
Ar galima šlapimo tyrimą atlikti morčiaus metu?
Ką daryti, jei katė visai nesišlapina?
