Katės pratinimas prie pavadėlio – palaipsnis mokymas namuose su tinkamomis petnešomis. Pavadėlis segamas prie tam skirtos petnešų kilpos, ne prie antkaklio. Pirmiausia katė turi ramiai priimti pačias petnešas ir su jomis laisvai judėti; išėjimas į lauką svarstomas tik vėliau.
Trumpai apie katės pratinimą prie pavadėlio:
Mokoma mažais, maloniais žingsniais, stebint visą katės kūno kalbą. Įranga neturi veržti, trinti ar leisti išsinerti. Pavadėlis laikomas laisvas, katė netempiama. Jei ji nuolat bijo ar bando ištrūkti, vedžiojimas gali būti netinkamas pasirinkimas.
Ar vedžiojimas tinka konkrečiai katei
Smalsumas prie lango dar nereiškia, kad katei patiks būti lauke su pavadėliu. Vienoms nauja patirtis įdomi, kitoms svetima aplinka ir judėjimo ribojimas sukelia didelę įtampą. Tikslas nėra bet kokia kaina išmokyti eiti žmogaus pasirinktu maršrutu.
PDSA ir RSPCA Pietų Londono skyriaus gairės perspėja apie išgąsčio, pabėgimo bei susidūrimo su šunimis riziką. Katė, negalėdama pasitraukti į slėptuvę, gali jaustis nesaugi. Tuo metu ramus stovėjimas nebūtinai reiškia atsipalaidavimą: kartais gyvūnas sustingsta iš baimės.
Pradėti verta tik tada, kai namuose katė jaučiasi saugi ir leidžiasi ramiai liečiama. Neseniai į naujus namus atvykusiai, sergančiai ar skausmą jaučiančiai katei pirmiau reikalinga adaptacija ar veterinaro pagalba. Įrangos mokymas neturi tapti dar vienu stresu tuo metu, kai sunkūs net kasdieniai veiksmai.
Net ir sėkmingai išmokius dėvėti petnešas neprivaloma pereiti prie pasivaikščiojimų. Naudingas rezultatas gali būti trumpas ramus jų uždėjimas namuose. Laukas yra atskira užduotis su naujais garsais, kvapais ir saugumo reikalavimais.
Kaip pasirinkti tinkamas petnešas
Reikia katėms skirtų reguliuojamų petnešų, o ne savadarbės virvelės ant kaklo ar atsitiktinai tinkamo šuns modelio. Pavadėlio tvirtinimo vieta turi būti gamintojo nurodyta petnešų kilpa, paprastai nugaros srityje. Antkaklis šiai apkrovai netinka: katė gali iš jo išsinerti ar susižeisti.
Prieš perkant pagal gamintojo instrukciją išmatuojama krūtinės apimtis, prireikus ir kitos nurodytos vietos. Kailio purumas nėra kūno matmuo. Jei dydžių lentelė neaiški, geriau paprašyti konsultacijos ir matavimo pagalbos, nei rinktis vien pagal katės svorį.
Skirtingai sukonstruotos petnešos uždedamos nevienodai. Vienų kilpa permaunama per galvą, kitų segtys leidžia atverti kaklo dalį, dar į kitas įstatomos priekinės letenos. Prieš bandant ant katės pravartu išsiaiškinti, kur yra viršus, krūtinės dalis, dirželiai ir visos užsegimo vietos.
Tinkamai sureguliuota įranga nevaržo kvėpavimo ir žingsnio, nesiremia į gerklę, netrina pažastų. Tačiau laisvumas neturi leisti iškišti alkūnės ar išsinerti. Viena universali „pirštų taisyklė“ nepakeičia konkretaus modelio instrukcijos ir tikrinimo katei judant. Augančiam kačiukui dydis vertinamas dažnai.
Kaip uždėti petnešas katei
Petnešos pirmą kartą dedamos ramioje uždaroje patalpoje, kai katė jau yra su jomis susipažinusi. Nereikėtų pradėti prie atvirų lauko durų, skubant išeiti. Pavadėlio šiame etape dar nereikia, nes papildomas svoris ir judesys apsunkina užduotį.
Toliau pateikta eiga padeda nepasimesti, tačiau dirželių vietą ir segimo tvarką nustato konkretaus gaminio konstrukcija. Katės negalima grūsti per per mažą kilpą ar gaudyti po kambarį. Jei ji traukiasi, pirmiausia grįžtama prie lengvesnio prisilietimo.
Atverkite reikiamas sagtis, apžiūrėkite dirželius ir susipažinkite su gamintojo uždėjimo schema. Dydžio iš anksto nesuveržkite iki mažiausio.
Pasiūlykite apuostyti, trumpai priglauskite petnešas prie kūno ir atlyginkite už ramybę. Katė turi galėti pasitraukti.
Švelniai perverkite numatytą kilpą arba atverkite petnešas aplink kūną. Kojos ir kailis neturi įstrigti ar būti spaudžiami.
Užverkite visas numatytas sagtis, išlyginkite persisukusius dirželius. Patikrinkite kaklo, krūtinės ir pažastų sritis pagal modelio instrukciją.
Leiskite ramiai žengti ar pasisukti, nebandydami tempti. Jei įranga slenka, trina ar katė stipriai priešinasi, bandymą nutraukite ir nuimkite.
Pirmas uždėjimas gali būti labai trumpas. Sėkmė yra ramus patyrimas, o ne kuo ilgesnis išbuvimas. Tinkamumo negalima tikrinti katę pakeliant už petnešų ar tyčia priverčiant iš jų išsiveržti.
Kaip pradėti mokymą namuose
Prieš užsegimą katė gali kelis kartus tiesiog apžiūrėti padėtas petnešas. Vėliau atskirai pratinama prie lengvo prisilietimo ir sagties garso. Triukšmingos sagties spragtelėjimas prie pat ausies neturėtų būti pirmoji pažintis su įranga.
Užduotis skaidoma pagal sunkumą, o ne pagal kalendoriaus dienas. Vienai katei pakanka kelių lengvų pakartojimų, kitai reikia daugiau laiko. Jei šiandien ji ramiai leidžia petnešas tik priglausti, kitas žingsnis neturėtų būti ilgas užsegtų petnešų dėvėjimas.
Praktinis pavyzdys: katė ėda skanėstą prie padėtų petnešų, bet vos keliant kilpą pasitraukia. Kitą kartą galima tik truputį pakelti įrangą ir vėl padėti, išlaikant ramybę. Taip tiksliai mažinamas bauginantis judesys, o ne vis kartojamas nesėkmingas bandymas užmauti.
Kambaryje neturi būti atviro lango ar durų, pro kurias išsigandusi katė galėtų sprukti. Nereikia jos užspeisti kampe, laikyti prispaustos ar bandyti per kelias minutes atlikti visos mokymo programos. Vaikai bei kiti gyvūnai tuo metu neturėtų trukdyti.
Kada ir kaip prisegti pavadėlį
Pavadėlis pridedamas tik tada, kai katė su petnešomis juda įprastai, gali tyrinėti ir nėra akivaizdžiai įsitempusi. Lengvas, tvarkingas pavadėlis segamas prie tam skirtos kilpos. Prieš bandymą patikrinama, ar karabinas visiškai užsidarė ir nėra pažeistas.
Pradžioje žmogus laiko pavadėlį laisvai ir juda paskui katę saugioje kambario erdvėje. Virvė neturi vyniotis aplink letenas, baldus ar žmogaus kojas. Nepalikti katės vienos su besivelkančiu pavadėliu saugiau nei tikėtis, kad jis neužsikabins.
Pavadėlio paskirtis yra saugumas, ne priemonė patraukti nenorinčią eiti katę. Kryptį galima siūlyti ramiu balsu ar nedideliu atlygiu, bet atsisakymas eiti nėra signalas timptelėti. Katės vedžiojimas dažnai labiau primena bendrą vienos vietos tyrinėjimą nei šuns pasivaikščiojimą.
Jei katė traukiasi atbula, negalima didinti traukimo ar bandyti ją atvilkti. Atsiradus įtampai, sustojama ir saugioje patalpoje ramiai grįžtama prie lengvesnės užduoties. Išėjimas į lauką tuo metu atidedamas, net jei visos sagtelės atrodo tvirtos.
Kaip atpažinti per sunkų bandymą
Vertinama visa kūno kalba ir jos pokytis, o ne vien tai, ar katė nemiaukia. Prispaustos ausys, žema įtempta laikysena, slėpimasis, sustingimas ar intensyvus bandymas išsinerti gali rodyti, kad užduotis per sunki. Iš vienos nuotraukos ar vieno ženklo savijauta nenustatoma.
Įprastą laikyseną padeda suprasti ir gidas apie katės kūno sandarą bei kūno kalbą. Mokymo metu svarbiausia palyginti katę su jos pačios ramia būsena. Naujai atsiradęs nenoras judėti nėra automatiškai „užsispyrimas“.
| Kas pastebėta? | Ką daryti? |
|---|---|
| Signalas: Ramiai apuosto, pati prieina | Veiksmas: Pakartoti lengvą žingsnį, atlyginti. Sunkinti tik nedidele dalimi. |
| Signalas: Sustingsta arba gula vos užsegus | Veiksmas: Nevesti į lauką ir netempti. Nuimti, patikrinti dydį, kitą kartą mokyti lengviau. |
| Signalas: Veržiasi, kandžioja dirželius, bando išsinerti | Veiksmas: Baigti bandymą saugioje uždaroje vietoje. Peržiūrėti tinkamumą ir mokymo tempą. |
| Signalas: Susižeidė ar sunkiai kvėpuoja | Veiksmas: Nutraukti veiklą ir nedelsiant kreiptis į veterinarą; nebetęsti pratinimo. |
Bausti, barti ar laukti, kol išsigandusi katė „pasiduos“, nereikia. Jei reakcija kartojasi ir palengvinus bandymą, planas aptariamas su veterinaru ar atlygiu pagrįstai dirbančiu kačių elgsenos specialistu. Tai taip pat padeda atskirti įrangos nepatogumą nuo galimos sveikatos problemos.
Kokį atlygį naudoti mokantis
Atlygis padeda susieti naują patirtį su maloniais dalykais, tačiau neturėtų maskuoti per sunkaus bandymo. Katė, kuri skubiai griebia maistą ir traukiasi, dar nebūtinai patogiai jaučiasi su įranga. Ramus pasirinkimas pasilikti svarbesnis už suėstų gabalėlių skaičių.
Mažas maisto atlygis
Tinka katei įprastas tinkamas pašaras ar mažas mėgstamo skanėsto gabalėlis. Atlygis įskaičiuojamas į dienos racioną, o ne pridedamas neribotai.
Kitas malonus veiksmas
Kai kurioms katėms padeda trumpas žaidimas ar galimybė ramiai apžiūrėti kambarį. Glostymas tinka tik jei tuo metu jo nori pati katė.
Jei įprastai mėgstamas maistas nedomina, nereikia iškart didinti jo kiekio. Katė gali būti soti, pavargusi ar išsigandusi; vertinama visa situacija. Gali pakakti baigti bandymą ir kitą kartą sumažinti užduoties sunkumą.
Kaip suplanuoti pirmą išėjimą
Laukas svarstomas tik po patogių bandymų namuose ir atskiro saugumo įvertinimo. Su veterinaru verta aptarti skiepus bei apsaugą nuo parazitų. Mikroschemos registracijos kontaktai turi būti teisingi; katės paieškos pagal čipą gidas paaiškina, kodėl ji nėra GPS seklys.
Pirmam bandymui geriau pažįstama, saugi uždara lauko erdvė nei viešas parkas, gatvė ar šunų vedžiojimo vieta. Paprasta žema tvora dar nereiškia, kad katė negalės pabėgti. Iš anksto numatomas saugus grįžimas ir paruošiama katei pažįstama transportavimo dėžė.
Patikrinti petnešas, karabiną, aplinką ir grįžimo vietą. Pasirinkti ramų orą bei laiką be pašalinių gyvūnų.
Laikyti pavadėlį laisvą, likti šalia ir leisti tyrinėti savo tempu. Nereikalauti nueiti atstumo ar išbūti nustatyto minučių skaičiaus.
Uždaroje saugioje patalpoje atsegti pavadėlį ir nuimti petnešas. Patikrinti, ar nėra nutrynimų, ir įvertinti katės reakciją.
Lietuvoje šaltas, šlapias ar vėjuotas oras gali apsunkinti pirmą patirtį, tad bandymą galima atidėti. Katės nereikia vesti prie kelio, kelti į medį ar rišti lauke. Pajutus baimę svarbiausias saugus grįžimas, o ne bandymas dar padaryti gražią nuotrauką.
Kada rinktis kitą užimtumą
Jei net labai maži mokymo žingsniai sukelia nuolatinį vengimą, o laukas katei neįdomus ar bauginantis, vedžiojimo galima atsisakyti. Tai nėra nesėkmingas auklėjimas. Prasminga veikla namuose neprivalo būti pakeista pavadėliu.
Laipiojimo vietos, draskyklės, slėptuvės ir trumpi žaidimai padeda pritaikyti aplinką katės poreikiams. Tinkamai įrengtas saugus lauko aptvaras gali leisti stebėti aplinką be vedimo. Balkonas ar langas tam tinka tik patikimai apsaugotas nuo iškritimo ir pabėgimo.
Petnešos nepakeičia transportavimo dėžės kelionei, o pasivaikščiojimas nepanaikina kraiko dėžės poreikio namuose. Svarbiausias mokymo kriterijus yra katės komfortas ir saugumas. Geriau pasirinktas tinkamas užsiėmimas nei bet kokia kaina prisegtas pavadėlis.
Dažniausi klausimai apie katės pavadėlį
Dažniausios klaidos susijusios su skubėjimu ir netinkama įranga. Šie atsakymai padeda pasirinkti saugesnį žingsnį, tačiau konkrečių petnešų instrukcijos bei individualios katės reakcija visada svarbios.
Ar pavadėlį galima segti prie katės antkaklio?
Vedžiojimui naudojamos katėms skirtos tinkamai pritaikytos petnešos. Prie antkaklio prisegtas pavadėlis gali spausti kaklą, o išsigandusi katė gali išsinerti ar susižeisti.
Per kiek dienų katė pripranta prie petnešų?
Vieno termino nėra. Pereinama pagal ramų elgesį, o ne kalendorių. Kai kurioms katėms reikia daug mažų pakartojimų, kitoms toks užsiėmimas apskritai netinka.
Kodėl uždėjus petnešas katė griūva ar neina?
Tai gali būti reakcija į naują pojūtį, netinkamą įrangą ar įtampą. Katės negalima tempti ar iškart nešti į lauką. Bandymas baigiamas, patikrinamas tinkamumas ir vėliau pradedama lengviau.
Ar galima mokyti suaugusią katę?
Galima bandyti mažais, atlygiu pagrįstais žingsniais, jei katė ramiai priima naujovę. Amžius savaime negarantuoja rezultato; baimės ir nuolatinio vengimo ignoruoti nereikia.
Ar galima katę palikti pririštą kieme?
Ne. Pavadėlis gali susipainioti, katė gali įstrigti ar negalėti pasitraukti nuo kito gyvūno. Bandymuose žmogus lieka greta ir stebi katę.
Ar būtina katę vedžioti, jei ji gyvena bute?
Ne. Jos poreikiams galima pritaikyti namų aplinką, žaidimus, laipiojimo ir slėpimosi vietas. Pavadėlis nėra privalomas visų kačių priežiūros būdas.
