Katės – itin švarūs ir tvarkingi gyvūnai, todėl jų tualeto įpročiai dažniausiai būna reguliarūs. Būtent todėl bet koks pokytis šlapinimosi dažnyje ar elgsenoje gali būti pirmasis ženklas, kad kažkas negerai. Šlapinimasis – vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį veterinarai vertina augintinio inkstų, šlapimo pūslės ir bendrą organizmo būklę.
Sveika katė paprastai šlapinasi kelis kartus per parą, o jos šlapimo kiekis ir išvaizda priklauso nuo amžiaus, mitybos, vandens suvartojimo bei aplinkos temperatūros. Tačiau per dažnas ar per retas šlapinimasis gali signalizuoti apie šlapimo takų infekciją, inkstų ligas, cukrinį diabetą ar net skausmą.
Todėl atsakingas šeimininkas turėtų žinoti, koks šlapinimosi dažnis yra normalus, ir kada būtina sunerimti bei kreiptis į veterinarą. Šis straipsnis padės suprasti, kiek kartų per parą katė turėtų šlapintis, kokie veiksniai tai lemia ir kokie simptomai rodo, kad gyvūnui reikalinga pagalba.
iek kartų per parą katė šlapinasi – koks sveikas dažnis?
Sveika suaugusi katė paprastai šlapinasi 2–4 kartus per parą. Tačiau šis skaičius gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo kelių veiksnių: amžiaus, pašaro tipo, vandens suvartojimo ir net patalpos temperatūros.
Kiekvienas augintinis turi savo „ritmą“, todėl svarbiausia – stebėti katės įpročius ir jų pokyčius. Pavyzdžiui, jei jūsų katė paprastai šlapinasi du kartus per dieną, o pastaruoju metu pradėjo vaikščioti į dėžutę kas valandą ar atvirkščiai – retai, tai jau ženklas, kad reikėtų atkreipti dėmesį.
Nuo ko priklauso katės šlapinimosi dažnis
Katės šlapinimosi dažnis nėra visiškai vienodas visiems augintiniams — jį lemia daugybė veiksnių. Net ir tos pačios veislės, amžiaus bei svorio katės gali turėti skirtingus poreikius, priklausomai nuo gyvenimo būdo ar sveikatos.
Vandens suvartojimas
Vanduo – svarbiausias elementas, darantis tiesioginę įtaką šlapimo kiekiui. Katės, kurios gauna mažai skysčių, šlapinasi rečiau ir gamina labiau koncentruotą šlapimą.
Jei pastebite, kad katė mažiau geria, verta skatinti ją gerti iš tekančio fontanėlio, pasiūlyti drėgno pašaro arba net įmaišyti truputį vandens į maistą.
Patarimas: suaugusiai katei reikia išgerti apie 40–60 ml vandens 1 kg kūno svorio per parą.
Mityba – sausas ar drėgnas pašaras
Sausas maistas (kurio drėgmės kiekis tik ~10%) lemia mažesnį šlapimo tūrį, o drėgnas (apie 70–80% drėgmės) – dažnesnį šlapinimąsi.
Katės, maitinamos vien sausu pašaru, dažniau kenčia nuo šlapimo takų problemų, nes jų šlapimas tampa labiau koncentruotas.
Amžius ir aktyvumas
Jaunesnės katės dėl didesnio fizinio aktyvumo ir spartesnės medžiagų apykaitos šlapinasi dažniau.
Vyresnės – rečiau, tačiau joms būdingesnės inkstų ir hormoninės sistemos ligos, todėl bet koks pokytis dažnyje yra svarbus diagnostinis signalas.
Aplinkos temperatūra ir metų laikas
Vasarą katės daugiau geria, todėl ir šlapinasi dažniau. Žiemą – atvirkščiai.
Per didelis šilumos poveikis (pavyzdžiui, kai katė miega prie radiatoriaus ar saulėje) gali skatinti skysčių netekimą, todėl būtina pasirūpinti, kad vanduo visada būtų šviežias ir lengvai pasiekiamas.
Sveikatos būklė
Tam tikros ligos ženkliai keičia šlapinimosi dažnį.
Pavyzdžiui:
- Inkstų nepakankamumas → dažnesnis šlapinimasis, didesnis šlapimo kiekis.
- Šlapimo takų infekcija → dažnas, bet mažo kiekio šlapinimasis, kartais su krauju.
- Diabetas → dažnas šlapinimasis kartu su padidėjusiu troškuliu.
- Šlapimo akmenys ar kristalai → skausmas, šlapimo sulaikymas, įtempta poza.
Stebėkite savo augintinio įpročius – ne tik kiek kartų šlapinasi, bet ir kaip tai daro: ar įtempia pilvuką, ar cypsi, ar šlapimas atrodo tamsesnis ar rausvas. Tokios detalės veterinarui padeda labai tiksliai nustatyti problemos priežastį.
Kada katės šlapinimasis kelia nerimą
Katės šlapinimosi įpročiai yra tarsi sveikatos barometras – net ir nedideli pokyčiai gali būti pirmasis signalas apie rimtą problemą.
Šlapimo sistemos sutrikimai katėms – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimininkai kreipiasi į veterinarą. Kai kurie iš jų, ypač šlapimo takų užsikimšimai, gali būti pavojingi gyvybei ir reikalauja skubios pagalbos.
Pagrindiniai įspėjamieji ženklai
- Katė šlapinasi labai dažnai, bet tik po kelis lašus.
- Katė visai nesišlapina 12–24 valandas (ypač pavojinga patinams).
- Šlapinimasis lydimas garsų, verksmo, įtempimo, katė atrodo susikaupusi ar nerami.
- Šlapime matyti kraujas ar jis tampa neįprastai tamsus.
- Katė šlapinasi ne vietoje (ant kilimo, lovoje, kampe) – dažnai tai ne elgesio problema, o skausmo požymis.
- Pastebite patinimą ar jautrumą pilvo srityje.
- Katė dažnai laižo lyties organų sritį – taip bando palengvinti diskomfortą.
Kodėl tai pavojinga?
Katinai ypač linkę į šlaplės užsikimšimus dėl siauresnio šlapimo kanalo. Užsikimšimas reiškia, kad šlapimas negali pasišalinti iš organizmo – tai greitai sukelia apsinuodijimą organizmo toksinais ir gali baigtis inkstų nepakankamumu ar mirtimi vos per 24 valandas.
Patelėms dažniau pasitaiko šlapimo pūslės infekcijos ar uždegimai, tačiau šie taip pat reikalauja gydymo, kad neišsivystytų į lėtines ligas.
Ką galite stebėti namuose
- Ar šlapimo dėžutėje matosi įprastas šlapimo kiekis?
- Ar katė daugiau geria?
- Ar šlapimas atrodo drumstas, tamsus ar rausvas?
- Ar katė elgiasi kitaip – slepiasi, vengia dėžutės, tampa apatiška ar agresyvi?
Jei į bet kurį iš šių klausimų atsakote „taip“ – neatidėliokite vizito pas veterinarą.
Greitas reagavimas dažnai reiškia, kad galima išvengti skausmingų ir brangių gydymo procedūrų.
Galimos priežastys: nuo streso iki rimtų ligų
Katės šlapinimosi pokyčius gali sukelti įvairios priežastys – nuo paprasto streso iki rimtų inkstų ar endokrininių ligų.
Kad būtų aiškiau, žemiau pateikta lentelė padės suprasti, ką gali reikšti konkretūs simptomai ir ką galima daryti namuose, kol laukiate veterinaro apžiūros.
Ką galima daryti namuose / kada kreiptis į veterinarą
Ką galima daryti namuose
Skatinkite katę gerti daugiau vandens: pasiūlykite fontanelį, keiskite vandenį kelis kartus per dieną, naudokite drėgną pašarą.
Užtikrinkite švarią dėžutę ir ramią aplinką: kai kurios katės šlapinasi rečiau dėl streso ar netinkamos tualeto vietos.
Stebėkite šlapimo kiekį ir spalvą: šviesiai gelsvas – normalus, tamsus ar rausvas – įspėjamasis signalas.
Pažymėkite, kiek kartų katė lankosi dėžutėje: tai padės veterinarui tiksliau įvertinti būklę.
Jei įtariate dehidrataciją: pasiūlykite sultinį be druskos arba šiek tiek vandens su švirkštu (tik jei katė leidžiasi).
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė nesišlapina ilgiau nei 12–24 valandas: tai gali būti šlaplės užsikimšimas – pavojinga gyvybei būklė.
Pastebite kraują šlapime ar stiprų skausmą: dažniausiai rodo šlapimo takų infekciją ar akmenis.
Katė dažnai vaikšto į dėžutę, bet palieka tik kelis lašus: galimas uždegimas ar kristalai šlapime.
Elgesys pasikeičia – slepiasi, verkia, laižo pilvą: tai nerimo ar skausmo požymiai.
Pastebite tinimą ar kietumą pilvo srityje: galimas šlapimo kaupimasis pūslėje – reikalinga skubi apžiūra.
Net ir atrodytų lengvas šlapinimosi sutrikimas gali virsti rimta problema. Jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau pasikonsultuoti su veterinaru.
Greita reakcija dažnai reiškia trumpesnį gydymą ir išvengtas komplikacijas.
Prevencija: kaip palaikyti sveiką katės šlapimo sistemą
Norint, kad katės šlapimo sistema veiktų sklandžiai visą gyvenimą, svarbu pasirūpinti ne tik gydymu, kai atsiranda problemų, bet ir prevencija – kasdieniais įpročiais, kurie padeda išvengti ligų.
Dauguma šlapimo takų sutrikimų kyla dėl per mažo vandens suvartojimo, netinkamos mitybos arba streso. Štai ką galite padaryti, kad jūsų augintinė išliktų sveika ir linksma.
Prevencija: kaip palaikyti sveiką katės šlapimo sistemą
Norint išvengti šlapinimosi sutrikimų, svarbu kasdien rūpintis katės mityba, aplinka ir vandens balansu. Štai pagrindiniai principai:
- Vanduo: katė turėtų gerti pakankamai – apie 40–60 ml 1 kg kūno svorio per dieną. Siūlykite šviežią vandenį ar naudokite fontanėlį, duokite drėgno pašaro.
- Mityba: rinkitės kokybišką, subalansuotą pašarą. Jei katė linkusi į šlapimo problemas, tinka „urinary health“ linijos produktai.
- Mažinkite stresą: laikykitės rutinos, suteikite ramią poilsio vietą, naudokite feromonus.
- Tualeto higiena: dėžutė turi būti švari ir ramiame kampe, pageidautina – bent viena daugiau nei kačių namuose.
- Profilaktika: bent kartą per metus atlikite šlapimo tyrimą, ypač vyresnėms katėms.
Nuosekli priežiūra ir dėmesys smulkmenoms – geriausia prevencija nuo inkstų bei šlapimo takų ligų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie katės šlapinimąsi

Kiek kartų per dieną turi šlapintis sveika katė?

Ar normalu, jei katė šlapinasi tik kartą per dieną?

Ką daryti, jei katė dažnai vaikšto į dėžutę, bet beveik nesišlapina?

Ar vandens fontanėlis tikrai padeda?

Kaip dažnai reikia atlikti šlapimo tyrimus katei?