Kiek laiko peri antys: perėjimo trukmė

Kai kieme ar sodyboje pasirodo perinti antis, dažnam kyla daug klausimų. Kiek laiko reikės laukti ančiukų? Ar normalu, kad antis kartais palieka lizdą? Kada jau verta sunerimti? Nors pats perėjimas atrodo ramus ir lėtas procesas, iš tiesų jis turi labai aiškų ritmą ir tam tikras ribas.

Antys peri instinktyviai, tačiau perėjimo trukmė ir sėkmė priklauso nuo daugelio dalykų: rūšies, aplinkos, oro sąlygų ir net to, ar antis jaučiasi saugi.

Kiek laiko peri antys iš tikrųjų?

Dažniausiai ančių perėjimo trukmė yra apie 28 dienas. Tai laikoma vidurkiu, su kuriuo lyginami visi kiti atvejai. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra laikrodis, kuris tiksliai „susitiksėja“ tą pačią dieną kiekvienai ančiai.

Priklausomai nuo rūšies, perėjimas gali trukti:

• šiek tiek trumpiau – apie 26–27 dienas,
• arba ilgiau – iki 30–35 dienų.

Svarbu tai, kad skaičiavimas prasideda ne nuo pirmo kiaušinio, o nuo tada, kai antis pradeda nuolat sėdėti ant lizdo. Antys dažnai deda po vieną kiaušinį per dieną ir tik vėliau pradeda perėti rimtai. Būtent nuo šio momento ir skaičiuojamas perėjimo laikas.

Iš šono gali atrodyti, kad „jau seniai laikas“, tačiau labai dažnai žmonės tiesiog pradeda skaičiuoti per anksti. Dėl to kyla bereikalingas nerimas, nors iš tiesų viskas vyksta normaliai.

Ar visos antys peri vienodai? Skirtingų rūšių perėjimo trukmė

Nors dažniausiai sakoma, kad antys peri apie 28 dienas, realybėje ne visų ančių perėjimas trunka vienodai. Skirtingos veislės ir rūšys turi savų ypatumų, o tai ypač svarbu žinoti tiems, kurie augina ne tik paprastas namines antis.

Kai kurios antys peri labai „tvarkingai“ – sėdi stabiliai, retai palieka lizdą, o ančiukai išsirita beveik tuo pačiu metu. Kitos gali būti neramesnės, dažniau pakilti nuo kiaušinių, todėl perėjimas šiek tiek užsitęsia. Tai nereiškia, kad kažkas blogai – dažniausiai tai tiesiog rūšies ar konkrečios antys elgesys.

Skirtingų ančių rūšių perėjimo trukmė

Labai svarbu nepainioti musinių (indo) ančių su kitomis naminėmis antimis. Jų perėjimas beveik savaite ilgesnis, todėl neretai žmonės per anksti pradeda manyti, kad „kažkas ne taip“, nors iš tiesų viskas vyksta normaliai.

Taip pat verta prisiminti, kad net ir tos pačios rūšies antys gali perėti šiek tiek skirtingai. Jaunesnės, pirmą kartą perinčios antys dažniau keliasi nuo lizdo, todėl perėjimas kartais užsitęsia viena ar dviem dienomis.

Ar normalu, kad antis palieka lizdą perėjimo metu?

Taip – tai visiškai normalu. Nors iš šono gali atrodyti, kad antis „paliko kiaušinius likimo valiai“, iš tikrųjų ji elgiasi taip, kaip jai būdinga. Antys nėra paukščiai, kurie 24 valandas per parą sėdi ant lizdo be pertraukų.

Perėjimo metu antis:

• pakyla pavalgyti,
• atsigerti,
• kartais trumpam pasišildo ar prasimankština.

Dažniausiai tai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, kartais – kiek ilgiau. Kiaušiniai per šį laiką neatšąla pavojingai, nes jie turi tam tikrą „šilumos rezervą“, ypač jei lizdas gerai įrengtas ir apsaugotas nuo vėjo.

Svarbu žinoti, kad antys dažnai:

• uždengia kiaušinius pūkais ar šiaudais prieš išeidamos,
• grįžta tuo pačiu maršrutu,
• laikosi gana pastovaus ritmo.

Didžiausia problema kyla tada, kai žmogus pradeda kištis: kilnoti kiaušinius, tikrinti juos rankomis ar bandyti „padėti“. Tokie veiksmai dažnai daro daugiau žalos nei naudos, nes antis gali pradėti jaustis nesaugi.

Dažnai geriausia, ką galima padaryti perėjimo metu, – palikti antį ramybėje. Kuo mažiau triukšmo, smalsių akių ir kišimosi, tuo didesnė tikimybė, kad perėjimas bus sėkmingas.

Kaip suprasti, kad ančiukai jau tuoj išsiris?

Artėjant perėjimo pabaigai, ančių elgesys ir pats lizdas pradeda keistis. Tai nėra staigus momentas – dažniausiai viskas vyksta palaipsniui, todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį.

Pirmasis ženklas – pasikeitęs ančių elgesys. Antis tampa ramesnė, rečiau palieka lizdą arba, priešingai, trumpam pakyla, bet greitai grįžta. Ji dažniau „persitvarko“ kiaušinius, tarsi ieškodama patogesnės padėties. Tai normalu – ančiukai jau užima daugiau vietos kiaušinio viduje.

Kitas ženklas – garsai. Kartais galima išgirsti labai tylų cypsėjimą iš kiaušinių. Tai reiškia, kad ančiukai jau pasiruošę ristis ir bendrauja su mama. Ne visada tai girdima, bet jei išgirsti – tai aiškus ženklas, kad laukti liko nedaug.

Svarbu žinoti, kad pats ritimosi procesas nėra greitas. Nuo pirmo kiaušinio skilimo iki visų ančiukų išsiritimo gali praeiti nuo kelių valandų iki net paros ar ilgiau. Antis per tą laiką sėdi labai ramiai ir net jei atrodo, kad „niekas nevyksta“, dažniausiai viskas vyksta taip, kaip turi.

Kiek trunka pats ančiukų ritimasis?

Didžiausia klaida šiame etape – bandyti padėti ančiukams išsiristi. Nors tai atrodo gailestinga, per anksti atidarytas kiaušinis dažnai baigiasi tuo, kad ančiukas neišgyvena. Jei antis rami ir sėdi, geriausia, ką galima padaryti – stebėti iš tolo.

Kai ančiukai išsirita, jie dar kurį laiką lieka po mama, kol išdžiūsta ir sustiprėja. Tai visiškai normalu ir netgi labai svarbu jų pradžiai.

Kas vyksta po išsiritimo: ar reikia žmogaus pagalbos?

Kai ančiukai pagaliau išsirita, gali pasirodyti, kad „darbas baigtas“. Iš tiesų tai tik naujo etapo pradžia, tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų žmogui beveik nieko daryti nereikia.

Pirmomis valandomis, o kartais ir visą parą, ančiukai lieka lizde po mama. Jie atrodo šlapi, sulipę, mažai juda – tai visiškai normalu. Šiuo metu jie:

• džiūsta,
• ilsisi,
• sugeria paskutines jėgas iš trynio likučio.

Labai svarbu jų nejudinti ir neskubinti. Net jei atrodo, kad ančiukas „jau galėtų eiti“, mama pati žino, kada laikas. Antis palieka lizdą tik tada, kai visi ar beveik visi ančiukai pasiruošę.

Dažnas klausimas – ar reikia duoti maisto ir vandens iš karto. Pirmąją parą ančiukams to nereikia. Jie gimsta su energijos atsargomis. Jei lizdas saugus ir ramus, geriausia, ką galima padaryti – tiesiog stebėti iš tolo.

Paprastai per 24–48 valandas po paskutinio ančiuko išsiritimo antis:

• pakyla nuo lizdo,
• pradeda vesti ančiukus,
• ieško vandens ir maisto.

Tai labai natūralus momentas, ir būtent tada prasideda aktyvus ančiukų gyvenimas.

Jei antis rami, ančiukai gyvybingi ir aplinka saugi, geriausia pagalba – netrukdyti. Antis puikiai žino, ką daryti, ir dažniausiai žmogaus įsikišimas čia tik trukdo.

Ką svarbu žinoti apie ančių perėjimo trukmę?

Ančių perėjimas – tai procesas, kuris iš šalies atrodo paprastas, tačiau turi labai aiškas ribas ir savo eigą. Dauguma ančių peri apie 28 dienas, tačiau tai nėra griežta taisyklė – kai kurios rūšys, ypač musinės (indo) antys, peri gerokai ilgiau. Labai svarbu teisingai skaičiuoti laiką: perėjimas prasideda ne nuo pirmo kiaušinio, o nuo tada, kai antis pradeda nuolat sėdėti lizde.

Normalu, kad antis perėjimo metu trumpam palieka lizdą, normalu, kad ančiukai ritas ne visi tą pačią dieną, ir normalu, kad pirmomis valandomis po išsiritimo jie atrodo vangūs. Dauguma problemų kyla ne dėl pačių ančių, o dėl žmogaus nerimo ir per didelio kišimosi.

Trumpai tariant – kuo daugiau ramybės ir kantrybės, tuo didesnė tikimybė, kad perėjimas bus sėkmingas. Antys šį procesą daro instinktyviai jau tūkstančius metų, todėl dažniausiai joms tereikia saugios aplinkos ir netrukdymo.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ančių perėjimą

Kiek dienų tiksliai peri naminė antis?

Dažniausiai apie 28 dienas, skaičiuojant nuo tada, kai antis pradeda nuolat sėdėti ant lizdo.

Kodėl mano antis peri ilgiau nei 28 dienas?

Perėjimas gali užsitęsti dėl rūšies ypatumų, vėsesnio oro ar to, kad antis dažniau palieka lizdą. Tai dažnai yra normalu.

Ar galima tikrinti kiaušinius perėjimo metu?

Geriau to nedaryti. Dažnas kiaušinių judinimas gali išgąsdinti antį ir pakenkti perėjimui.

Ar reikia padėti ančiukams išsiristi?

Ne. Daugeliu atvejų pagalba daro daugiau žalos nei naudos. Jei antis rami, procesas vyksta natūraliai.

Kada ančiukai palieka lizdą?

Dažniausiai po 24–48 valandų, kai visi ančiukai išdžiūsta ir sustiprėja.