Nuo seno žmonės stebėjosi, kaip greitai dauginasi pelės – mažieji, naktį šmirinėjantys graužikai, galintys per kelis mėnesius užpildyti visą tvartą ar sandėlį. Šis neįtikėtinas jų dauginimosi tempas nėra atsitiktinis. Tai evoliucijos išugdyta savybė, leidžianti išlikti rūšiai, kurios gyvenimo trukmė trumpa, o plėšrūnų – daugybė. Net ir naminės pelės, laikomos kaip augintiniai, išsaugojo šį instinktą – todėl kiekvienas, turintis porelę pelių, netrukus pastebi mažyčius, rausvus jauniklius. Pelės yra viena iš produktyviausių žinduolių rūšių pasaulyje, ir jų reprodukcijos greitis dažnai stebina net patyrusius augintojus.
Pelių dauginimosi ciklas

Pelės lytiškai subręsta labai anksti – dažniausiai jau nuo 5 iki 8 savaičių amžiaus. Patelės pradeda rujoti maždaug kas 4–5 dienas, todėl poravimasis gali įvykti beveik bet kuriuo metu. Nėštumas trunka vos 19–21 dieną, o tai reiškia, kad teoriškai viena pelė gali turėti net iki 10–12 vadų per metus. Po gimdymo patelė gali pastoti dar tą pačią dieną – gamta šiuo atveju nesuteikia jai didelės pertraukos.
Dauginimosi intensyvumui didelę įtaką turi aplinkos sąlygos. Šiluma, pastovi maisto pasiūla ir saugi aplinka skatina peles veistis dažniau ir vesti gausesnes vadas. Laukinės pelės dažniausiai veda jauniklius pavasarį ir vasarą, kai sąlygos palankesnės, o laboratorinės ar naminės pelės gali daugintis ištisus metus. Kiekvienoje vadoje būna vidutiniškai nuo 6 iki 12 peliukų, nors pasitaiko ir mažesnių, ir didesnių vadų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pelių reprodukcijos sėkmė glaudžiai priklauso nuo patelės sveikatos, amžiaus ir mitybos kokybės. Jaunos, bet jau fiziškai subrendusios pelės veda gausiausias vadas. Silpnos ar vyresnės patelės dažniausiai turi mažiau jauniklių, o kai kuriais atvejais jų jaunikliai gali būti silpnesni.
Kiek pelė gali atsivesti jauniklių vienu metu
Pelės garsėja savo neįtikėtinu vaisingumu – vos kelios patelės gali sukurti ištisą populiaciją per kelis mėnesius. Vidutiniškai viena pelė atsiveda nuo 6 iki 12 jauniklių, tačiau šis skaičius gali svyruoti priklausomai nuo rūšies, amžiaus, mitybos, sveikatos ir net metų laiko. Jaunos pelės dažnai atsiveda mažesnes vadas, o sulaukusios optimalaus amžiaus (apie 3–6 mėnesius) pasiekia reprodukcinį piką, kai vadoje gali būti net iki 14 ar 15 peliukų.
Laukinės pelės, gyvenančios gamtoje, paprastai veda mažiau jauniklių – jų energija išsiskirsto tarp išlikimo ir palikuonių priežiūros. Tuo tarpu naminės ar laboratorinės pelės, gyvenančios šiltoje, stabilioje aplinkoje su nuolatiniu maistu, turi kur kas palankesnes sąlygas, todėl jų vados paprastai gausesnės. Taip pat pastebėta, kad pelės mityba, ypač baltymų kiekis pašare, tiesiogiai veikia jauniklių skaičių ir gyvybingumą – prastesnis maistas lemia mažesnes, silpnesnes vadas.
| Pelių rūšis | Vidutinis jauniklių skaičius vadoje | Vadų skaičius per metus | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Naminė pelė (Mus musculus) | 6–12 | 7–10 | Dažniausiai veisiasi ištisus metus, jei aplinka šilta ir yra maisto. |
| Laukinė pelė (Apodemus sylvaticus) | 4–8 | 3–5 | Veisiasi pavasarį ir vasarą; žiemą paprastai ilsisi. |
| Laboratorinė pelė (BALB/c ar C57BL/6) | 8–14 | 8–10 | Specialiai veisiamos dėl didelio vaisingumo ir palikuonių išgyvenamumo. |
| Afrikinė daugianarė pelė (Mastomys natalensis) | 10–18 | 8–12 | Vienos iš produktyviausių rūšių; dažnai naudojamos moksliniuose tyrimuose. |
Tokie reprodukcijos rodikliai leidžia suprasti, kodėl pelės taip greitai užkariauja naujas teritorijas. Vos viena pora per metus gali susilaukti palikuonių, kurie savo ruožtu per kelis mėnesius patys tampa tėvais – taip per trumpą laiką susiformuoja šimtai individų.
Kaip dažnai pelės veda jauniklius per metus
Pelės yra vienos iš vaisingiausių žinduolių pasaulyje. Vos kelių savaičių sulaukusi jauna patelė jau gali turėti savo pirmąją vadą. Tai stebina net patyrusius biologus – gamta sukūrė šiuos gyvūnus taip, kad jie gebėtų išgyventi nuolatinėje rizikoje ir kompensuoti trumpą gyvenimo trukmę dideliu palikuonių skaičiumi.
Nėštumo trukmė ir atsivedimų dažnumas
Pelių nėštumas trunka vos 19–21 dieną. Vos po kelių savaičių gimsta nauji jaunikliai, o motina jau po paros vėl gali būti pasiruošusi poruotis. Tai reiškia, kad per vienerius metus pelė teoriškai gali turėti net iki 10 vadų, priklausomai nuo sąlygų ir sveikatos.
Norint suprasti, kaip intensyviai šie gyvūnai dauginasi, užtenka pasižiūrėti į paprastą palyginimą:
| Pelių tipas | Nėštumo trukmė | Vadų skaičius per metus | Galimas jauniklių skaičius per metus |
|---|---|---|---|
| Naminė pelė | ~20 dienų | 8–10 | Iki 100–120 |
| Laukinė pelė | ~21 diena | 3–5 | 30–60 |
| Laboratorinė pelė | ~19 dienų | 8–12 | 120–150 |
Sezoninis veisimosi ritmas
Gamtoje pelės dažniausiai veisiasi pavasarį ir vasarą, kai šilta ir gausu maisto. Žiemą jų aktyvumas sumažėja – energija skiriama išgyvenimui, o ne palikuonims.
Visai kitaip nutinka uždarose patalpose, kur visada šilta, sausa ir netrūksta grūdų ar pašaro – ten pelės dauginasi be sustojimo.
Kada dažnas dauginimasis tampa pavojingas?
Nuolatinis nėštumas vargina net ir tokią ištvermingą rūšį kaip pelės. Patelės organizmas greitai išsenka, silpnėja imuninė sistema, pablogėja kailis, o jauniklių išgyvenamumas mažėja.
Kad taip nenutiktų, augintinių augintojams rekomenduojama laiku atskirti patinus nuo patelių ir leisti motinai atsigauti po kelių vadų.
Populiacijos augimo tempas
Jei įsivaizduotume, kad viena pelių pora per metus turės 10 vadų po 10 jauniklių, o jų jaunikliai po kelių mėnesių taip pat pradės daugintis, gautume stulbinantį rezultatą — per 12 mėnesių jų skaičius gali viršyti 2000.
Toks augimo greitis yra viena priežasčių, kodėl pelės taip greitai kolonizuoja naujas teritorijas. Tai taip pat parodo, kodėl natūralus populiacijos reguliavimas (plėšrūnai, maisto trūkumas, temperatūra) gamtoje yra toks svarbus.
Kaip elgtis, jei namuose pelė atsivedė jauniklių

Pelės, nors ir mažos, yra labai rūpestingos motinos. Jos pasirūpina lizdu, šiluma, maistu ir apsauga. Tačiau kai tokia situacija įvyksta jūsų namuose – ypač jei pelės nėra augintinės – svarbu reaguoti apdairiai. Skuboti veiksmai gali pakenkti tiek motinai, tiek jos jaunikliams.
Motinos elgesys po atsivedimo
Iš karto po gimdymo pelė būna labai budri ir gina savo teritoriją. Šiuo laikotarpiu nepatartina liesti jauniklių, nes motina gali juos atstumti ar net suėsti, pajutusi svetimą kvapą.
Patelė daugiausiai laiko praleidžia lizde – maitina, šildo ir laižo jauniklius, taip skatindama jų kraujotaką bei švarą.
Jei pelės laikomos kaip augintinės, reikia užtikrinti, kad aplinka būtų šilta, tyli ir be streso šaltinių. Garsūs garsai ar dažnas narvelio atidarymas gali sukelti nerimą ir neigiamai paveikti motinos elgesį.
Aplinkos ir priežiūros sąlygos
Kiekvienam augintojui svarbu žinoti, kad pelės jaunikliai pirmąsias savaites yra visiškai priklausomi nuo motinos. Jie akli, be plaukų ir negali reguliuoti kūno temperatūros.
Pirmas dvi savaites nereikėtų keisti lizdo pakratų, nebent pastebima drėgmė ar nešvara. Tuomet keisti tik kraštinius sluoksnius, kad išliktų motinos kvapas.
Ką galima daryti namuose
Palikite lizdą ramybėje: neleiskite vaikams ar kitiems augintiniams prie jo artintis.
Užtikrinkite šilumą ir tylą: pelės jautriai reaguoja į triukšmą ir vibracijas.
Stebėkite motiną: įsitikinkite, kad ji valgo, geria vandenį ir neatrodo apatiška.
Skirkite jai papildomo maisto: baltymų turintis pašaras padeda atsigauti po gimdymo.
Leiskite natūraliai auginti jauniklius: paprastai jie pradeda vaikščioti po 2 savaičių ir valgyti kietą maistą po 3–4 savaičių.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Motina atsisako jauniklių: jei jų nelaižo ar neleidžia prie savęs maitintis.
Pastebimas kraujavimas: po kelių dienų nuo gimdymo kraujas neturėtų pasirodyti.
Jaunikliai atrodo šalti ar nejudrūs: tai rodo hipotermiją arba išsekimą.
Lizdas labai dvokia: gali būti, kad kai kurie jaunikliai nugaišo.
Pelė atrodo apatiška ar agresyvi: tai gali būti streso ar infekcijos požymis.
Laukinių pelių atvejai
Jei namuose gimė laukinės pelės vada, situacija kiek kitokia. Tokiu atveju geriausia – neliesti lizdo, o palaukti, kol jaunikliai paaugs ir pelės pačios išsikraustys.
Jei lizdas aptiktas netinkamoje vietoje (pvz., virtuvėje ar sandėlyje), reikėtų kreiptis į graužikų kontrolės specialistus, kad būtų išvengta žalos namams ar infekcijų plitimo.
Augintojų atsiliepimai
„Turėjau dvi peles, maniau – mergaites. Po mėnesio jų narvelyje jau bėgiojo dešimt mažylių! Nuo tada išmokau atskirti lyčių skirtumus ir planuoti veisimą atsakingiau.“
– Lina, Vilnius
„Laikau laboratorines peles mokslo tikslais. Jos nepaprastai greitai dauginasi, todėl būtina turėti griežtą populiacijos kontrolę. Stebina, kaip rūpestingos jos būna su savo jaunikliais.“
– Tomas, biomedicinos studentas
„Kartą pastebėjau, kad sandėlyje pelė pasidarė lizdą. Palikau ją ramybėje, ir po kelių savaičių ji išsikraustė su mažyliais. Nereikėjo nei gaudyklių, nei triukšmo.“
– Jonas, Klaipėda
Dažniausiai užduodami klausimai apie pelių jauniklius
Kiek laiko pelė būna nėščia?
Ar pelės gali daugintis visus metus?
Kada jaunikliai tampa savarankiški?
Ar galima liesti ką tik gimusius peliukus?
Kiek kartų per metus pelė gali turėti jauniklių?
