Kregždžių lizdai: kada peri ir kada jaunikliai išskrenda?

Kregždžių lizdai pastogėje gali būti užimti didelę pavasario ir vasaros dalį. Iš lizdo pirmą kartą išskridęs jauniklis dar nebūtinai moka savarankiškai prasimaitinti, o šeimos išnykimas iš kiemo dar nereiškia, kad paukščiai jau pasiekė žiemavietes. Tai skirtingi vieno sezono etapai.

Prie gyvenamųjų namų dažniausiai pastebime langinių, o ūkiniuose pastatuose – šelmeninių kregždžių lizdus. Jų forma, perėjimo eiga ir jauniklių išskridimo laikas šiek tiek skiriasi. Atpažinus lizdą lengviau suprasti, ką paukščiai dabar veikia ir kada geriausia jų visai netrikdyti.

Kaip atskirti langinės ir šelmeninės kregždės lizdus?

Pirmiausia pažvelkite į lizdo formą ir vietą iš įprasto atstumo. Nereikia prie jo lipti ar bandyti apžiūrėti vidaus. Svarbūs ir suaugusio paukščio požymiai: langinė turi baltą antuodegį, o šelmeninė – rusvai raudoną gerklę ir ilgesnę, giliai iškirptą uodegą.

Šį skirtumą aprašo RSPB šelmeninės kregždės aprašas ir langinės kregždės aprašas. Vien vieta dar neįrodo rūšies, todėl vertinkite ir paukštį, ir patį lizdą.

Urvinė kregždė (Riparia riparia) yra kita rūšis: ji peri urveliuose stačiose smėlingose pakrantėse ar panašiose atodangose. Jos lizdo nereikėtų painioti su moliniu pastogės lizdu. Tamsus, ilgais pjautuviškais sparnais skraidantis čiurlys taip pat nėra kregždė, nors gali gyventi pastato plyšyje.

Kada kregždės peri Lietuvoje?

Langinės kregždės į Lietuvą paprastai sugrįžta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje ir perėti pradeda gegužę. Tokį laiką nurodo Lietuvos ornitologų draugija. Paukščiams dar reikia susirasti vietą, sutaisyti seną lizdą arba sulipdyti naują, todėl pirmas pastebėtas sugrįžęs paukštis ir pirmi kiaušiniai nėra tas pats įvykis.

Perėjimo eiga priklauso nuo rūšies, poros, oro ir maisto. Sausą pavasarį langinėms gali trūkti drėgno molio, o šaltu ir lietingu laikotarpiu sunkiau prisigaudyti skraidančių vabzdžių. Dėl to net viename name esančiuose lizduose jaunikliai gali būti labai skirtingo amžiaus.

Šis kalendorius skirtas stebėjimui. Jis nepasako, kurią dieną konkretus lizdas bus nebeužimtas, ir nesuteikia teisės pradėti darbų prie lizdo.

Kiek laiko peri kiaušinius ir kada jaunikliai palieka lizdą?

Perėjimo trukmė skaičiuojama iki jauniklių išsiritimo. Laikas iki pirmo išskridimo skaičiuojamas jau nuo išsiritimo, todėl šių dviejų laikotarpių negalima sutapatinti. Pamatę paukštį pradėjusį nešti maistą, dažniausiai stebite jau kitą etapą nei kiaušinių šildymas.

Šaltiniai: BTO šelmeninės kregždės duomenys ir BTO langinės kregždės duomenys. Tai rūšių biologijos orientyrai, o ne tikslus Lietuvos lizdo grafikas. Šaltas oras, maisto stoka ir skirtingas jauniklių amžius gali keisti eigą.

Praktiškai verta prisiminti maždaug tris savaites lizde po išsiritimo, tačiau nereikia laukti vienos nustatytos dienos ar skatinti jauniklių išskristi. Nekelkite jų ant krašto, nebarbenkite į lizdą ir nebandykite „padėti“ išbaidydami tėvus.

Pirmą kartą palikę lizdą jaunikliai dar gali gauti maisto iš tėvų. Todėl paukštis ant sijos, laido ar kitos atramos prie lizdo nebūtinai yra paliktas. Stebint iš tolo svarbiau matyti, ar jis judrus, ar reaguoja ir ar prie jo sugrįžta suaugę paukščiai.

Kodėl ištuštėjęs lizdas vėl atgyja?

Abi aptariamos rūšys gali auginti dvi vadas per sezoną. Langinėms Lietuvoje tai priklauso nuo palankių sąlygų. Jei pirmi jaunikliai jau skraido, pora gali vėl naudoti lizdą, todėl kelios ramesnės dienos nėra patikimas ženklas, kad jis apleistas iki kito pavasario.

Langinės kregždės taip pat pakartotinai naudoja senus lizdus. Paliktas tvirtas lizdas gali būti naudingas kitą sezoną: paukščiams nereikia visko lipdyti nuo pradžių. Nereikėtų rudens lizdo šalinti vien dėl įpročio „sutvarkyti pastogę“.

Vertindami užimtumą nesiartinkite prie angos. Tėvai gali būti išskridę maitintis arba nedrįsti grįžti dėl šalia stovinčio žmogaus. Pasitraukite, netrukdykite įskristi ir stebėkite iš toliau. Jauniklių galvos, lesinimas, šviežiai lipdomas purvas ir nuolatinis paukščių judėjimas yra aiškūs naudojimo požymiai; jų trumpam nematyti dar nereiškia priešingai.

Kada kregždės išskrenda iš Lietuvos?

Kregždės išskrenda žiemoti pasibaigus veisimosi sezonui, vasaros pabaigoje ir rudenį. Lietuvoje jų migracija stebima rugpjūtį ir rugsėjį, o pavieniai vėlyvi paukščiai gali būti pastebėti ir spalį. Visoms kregždėms vienos išskridimo datos nėra: skiriasi rūšys, vietos, metų orai ir paskutinės vados augimas.

Prieš kelionę paukščiai gali trauktis nuo lizdavietės į vietas, kur geriau maitinasi ir saugiau nakvoja. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus paaiškinime apie kregždžių žiemojimą aprašomos jų sankaupos nendrynuose ir karklynuose prieš išskridimą. Dėl to kieme jų jau gali nebūti, nors aplinkinėje vietovėje kregždės dar laikosi.

Langinės kregždės žiemoja Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tai tolimas persikėlimas į žiemavietes, o ne pirmas jauniklio skrydis nuo lizdo iki artimos atramos. Šių įvykių neskirkite vien pagal žodį „išskrido“ – klauskite, ar kalbama apie lizdą, sodybą, ar šalį.

Skirtingi paukščiai keliauja skirtingu metu. Jeigu rudenį stebite ir kitus sparnuočius, atskirai galite pasiskaityti, kada parskrenda ir išskrenda gervės Lietuvoje; jų kalendoriaus nereikėtų taikyti kregždėms.

Ką daryti, kai lizdas teršia, atrodo tuščias ar nukrinta?

Sprendimą rinkitės pagal tai, kas iš tiesų vyksta. Veikiantį lizdą saugoti paprasčiau, kai nešvarumų problemą atskiriame nuo paukščių pašalinimo, o galimą nelaimę – nuo įprasto jauniklių augimo.

Plunksnomis apaugęs, judrus paukščio jauniklis gali būti tėvų prižiūrimas išskridęs jauniklis. Plikas ar dar daugiausia pūkais padengtas, nestabiliai stovintis paukščiukas pagalbos poreikiu skiriasi. Vis dėlto nereikėtų automatiškai manyti, kad bet kuri ant žemės esanti kregždė tiesiog mokosi skraidyti.

Jei nesate tikri, skambinkite LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui telefonu +370 605 72837. Jei paukštis akivaizdžiai sužeistas ar jam būtina skubi pagalba, praneškite numeriu 112. Nepradėkite savarankiškai gydyti, maitinti ar girdyti. Originalų lizdą pasiekite tik tada, kai tai saugu ir specialistai pataria taip elgtis; lipimas į aukštą pastogę neturi kelti pavojaus žmogui.

Ar galima kregždės lizdą pašalinti rudenį?

Be leidimo – ne. Pagal Aplinkos apsaugos departamento aktualią paukščių lizdų tvarkymo atmintinę, kregždžių lizdus nuo liepos 1 d. iki kovo 14 d. galima ardyti tik turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. juos ardyti draudžiama ir turint leidimą.

Leidimas nėra automatinis: turi būti teisės aktuose numatyta priežastis ir nebūti kito priimtino sprendimo. Todėl nepatogumai dėl teršimo pirmiausia sprendžiami apsaugant paviršius ir išsaugant lizdą. Vien tai, kad paukščiai išskridę ar matomi tik reti apsilankymai, nepanaikina leidimo reikalavimo.

Svarbus skirtumas. Liepos 1-oji yra oficialioje tvarkoje nurodyta kalendorinė riba, o ne garantija, kad visi jaunikliai jau išskridę. Vasarą dar gali būti auginama kita vada. Radę kiaušinių ar jauniklių nieko neardykite ir dėl konkrečios situacijos kreipkitės į specialistus.

Remontą prie lizdavietės planuokite iš anksto: įvertinkite, ar galima darbų vietą arba laiką pakeisti, ir įstaigai pateikite aiškią situacijos informaciją. AAD konsultacijų numeris – +370 700 02022; leidimų klausimus sprendžia Aplinkos apsaugos agentūra. 2026 m. Aplinkos ministerijos paaiškinimas patvirtina šias datas ir leidimų būtinybę. Tvarka patikrinta 2026 m. spalio 28 d.; prieš konkrečius darbus tikrinkite tuo metu galiojančias sąlygas.

Kaip padėti kregždėms neišardant lizdo?

Didžiausia pagalba – išsaugoti tinkamą lizdavietę ir netrukdomą patekimą į ją. Jei paukščiai kasmet peri daržinėje, pavasarį ir vasarą jų naudojamas įėjimas neturėtų staiga tapti neprieinamas. Prie aktyvaus lizdo venkite ilgų apžiūrų, blykstės ir bereikalingo vaikščiojimo.

Sausros metu langinėms gali pritrūkti lizdo medžiagos. RSPB siūlo saugioje sodo vietoje palikti drėgno purvo plotelį, iš kurio paukščiai patys pasiima medžiagos. Nereikia pačiam tepti ar drėkinti užimto lizdo. Vabzdžiais mintantiems paukščiams taip pat svarbi jų mitybos aplinka – žydinčios ir mažiau intensyviai tvarkomos vietos, o ne lesyklėlė su duona.

Jei norite stebėti lizdo gyvenimą, pakanka iš tolo pasižymėti pirmo purvo nešimo, lesinimo ir jauniklių skraidymo datas. Jos kitąmet padės geriau suplanuoti savo darbus, tačiau negarantuos identiškos sezono eigos. Daugiau pasakojimų apie laukinius sparnuočius ir kitus gyvūnus rasite skiltyje „Kiti gyvūnai“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Papildomi šaltiniai. RSPB: kregždžių lizdai per karščius; AAD: pagalba laukiniams gyvūnams; LOD: radus paukščio jauniklį. Pagrindinė iliustracija sukurta dirbtiniu intelektu: joje vaizduojama šelmeninė kregždė prie atviro lizdo.