Naminės antys yra nereiklūs, tačiau mitybos požiūriu jautrūs paukščiai, kurių sveikata, augimo tempas ir produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo tinkamai subalansuoto raciono. Nors antys gali lesinti labai įvairų maistą, ne viskas, ką jos noriai lesa, yra joms naudinga ar saugu. Netinkamas šėrimas gali lemti sulėtėjusį augimą, silpną imunitetą, prastą plunksnų būklę ar sumažėjusį kiaušinių dėjimą.
Skirtingai nei laukinės antys, naminės antys visiškai priklauso nuo žmogaus sudaryto raciono. Todėl svarbu suprasti, kokie pašarai ir papildai užtikrina visavertę mitybą, kaip keičiasi ančių poreikiai augimo metu ir kuo skiriasi ančių lesinimas skirtingais metų laikais. Tinkamai šeriamos antys ne tik geriau auga, bet ir rečiau serga, yra aktyvesnės bei ilgaamžiškesnės.
Pagrindiniai naminių ančių mitybos principai
Norint užtikrinti gerą naminių ančių sveikatą ir produktyvumą, svarbu suprasti kelis esminius mitybos principus, kurie skiriasi nuo atsitiktinio lesinimo. Naminės antys yra visaėdės, tačiau jų racionas turi būti subalansuotas taip, kad patenkintų augimo, plunksnų formavimosi, kiaušinių dėjimo ir imuninės sistemos poreikius.
Subalansuotas maistinių medžiagų santykis
Ančių racione turi būti tinkamas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų balansas. Baltymai ypač svarbūs jaunikliams ir augančioms antims, nes jie lemia raumenų ir plunksnų vystymąsi. Suaugusioms antims baltymai reikalingi palaikyti gerą kūno būklę ir kiaušinių dėjimą.
Angliavandeniai suteikia energijos kasdieniam aktyvumui, o riebalai padeda pasisavinti tam tikrus vitaminus. Vitaminai ir mineralai būtini kaulų tvirtumui, kiaušinių lukšto kokybei ir bendrai sveikatai.
Reguliarus ir pastovus lesinimas
Naminėms antims svarbus pastovus lesinimo režimas. Netolygus šėrimas ar ilgos pertraukos tarp maitinimų gali sukelti stresą ir neigiamai paveikti augimą. Dažniausiai antys lesinamos kelis kartus per dieną, ypač jaunikliai, kuriems reikia dažnesnio maitinimo.
Suaugusios antys gali būti lesinamos rečiau, tačiau maisto kiekis turi atitikti jų amžių, svorį ir laikymo sąlygas.
Švarus vanduo – būtina mitybos dalis
Vanduo yra neatsiejama ančių mitybos dalis. Antys negali tinkamai virškinti sauso pašaro be vandens, todėl jis turi būti nuolat prieinamas. Be to, antys naudoja vandenį snapui plauti, todėl vandens trūkumas gali sukelti virškinimo sutrikimus.
Vanduo turi būti švarus ir reguliariai keičiamas, ypač šiltuoju metų laiku, kai jis greičiau užsiteršia.
Prisitaikymas prie laikymo sąlygų
Ančių mityba turi būti pritaikyta prie jų laikymo būdo. Laisvai laikomos antys dalį maisto susiranda pačios – lesa žolę, vabzdžius ar smulkius vandens organizmus. Tokiu atveju pagrindinis pašaras gali būti šiek tiek mažinamas, tačiau jo kokybė neturėtų nukentėti.
Uždaruose voljeruose laikomoms antims visas reikalingas maistas turi būti suteikiamas žmogaus, todėl raciono pilnavertiškumas tampa dar svarbesnis.
Kuo lesinti ančiukus: mityba pagal amžių
Ančiukų mityba yra kritiškai svarbi jų sveikam augimui, nes pirmosiomis gyvenimo savaitėmis formuojasi kaulai, raumenys, plunksnos ir imuninė sistema. Net nedidelės mitybos klaidos šiame etape gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl racionas turi būti pritaikytas pagal amžių.
Pirmosios gyvenimo dienos
Vos išsiritę ančiukai pradeda lesinti labai greitai, dažnai jau per pirmąsias 12–24 valandas. Šiuo laikotarpiu jiems reikalingas lengvai virškinamas, baltymingas maistas, kuris padėtų greitai sustiprėti po išsiritimo. Dažniausiai naudojami specialūs pradiniai pašarai, skirti vandens paukščiams, kuriuose subalansuotas baltymų, vitaminų ir mineralų kiekis.
Maistas turi būti smulkus, kad ančiukai galėtų jį lengvai paimti snapu, o vanduo – negilus, kad būtų išvengta paskendimo rizikos.
1–3 savaitės – intensyvaus augimo laikotarpis
Šiame etape ančiukai auga ypač sparčiai, todėl jų racione baltymai išlieka itin svarbūs. Be specialių kombinuotų pašarų, palaipsniui galima įtraukti smulkintus žalumynus, pavyzdžiui, dilgėles ar dobilus, kurie suteikia vitaminų ir skatina natūralų virškinimą.
Svarbu stebėti, kad papildomas maistas nesumažintų pagrindinio pašaro suvartojimo – ančiukai pirmiausia turi gauti visavertį racioną.
3–6 savaitės – perėjimas prie įvairesnio raciono
Augant ančiukams, jų virškinimo sistema tampa atsparesnė, todėl racioną galima palaipsniui plėsti. Šiame amžiuje dažnai pereinama prie auginimo pašarų, kuriuose baltymų kiekis šiek tiek mažesnis, bet vis dar pakankamas intensyviam vystymuisi.
Ančiukai jau gali efektyviau virškinti grūdus, daržoves ir žalumynus, ypač jei jie laikomi lauke ir turi galimybę patys ieškoti papildomo maisto.
Kodėl svarbus laipsniškas perėjimas
Staigūs mitybos pokyčiai gali sukelti virškinimo sutrikimus ar augimo sulėtėjimą, todėl visi raciono pakeitimai turi būti atliekami palaipsniui. Kiekvienas naujas maisto komponentas įvedamas mažais kiekiais, stebint ančiukų būklę ir elgesį.
Kuo lesinti suaugusias namines antis
Suaugusių naminių ančių mityba turi būti orientuota į sveikatos palaikymą, produktyvumą ir gerą fizinę būklę. Skirtingai nei ančiukams, suaugusioms antims svarbiausia nebe maksimalus augimas, o stabilus energijos, baltymų ir mineralų balansas.
Pagrindinis pašaras kasdieniam lesinimui
Daugumos augintojų praktikoje suaugusios antys lesinamos kombinuotais pašarais, skirtais vandens paukščiams arba universaliais paukščių pašarais, papildytais kitais maisto šaltiniais. Tokie pašarai užtikrina pagrindinių maistinių medžiagų poreikį ir palengvina šėrimo planavimą.
Jei naudojami grūdai, dažniausiai pasirenkami kviečiai, miežiai, avižos ar kukurūzai. Jie suteikia energijos, tačiau vien grūdais šerti ančių nerekomenduojama, nes tokiame racione trūksta baltymų ir mineralų.
Žalieji pašarai ir natūralūs papildai
Suaugusioms antims labai naudingi žalieji pašarai, ypač jei jos laikomos laisvai. Žolė, dobilai, dilgėlės ar daržo atliekos (lapai, viršūnės) praturtina racioną vitaminais ir padeda palaikyti normalų virškinimą.
Daržovės, tokios kaip tarkuotos morkos, burokėliai ar moliūgai, gali būti naudojamos kaip papildomas maistas, ypač rudenį ir žiemą. Svarbu, kad jos būtų šviežios ir nesugedusios.
Baltymai ir mineralai produktyvumui palaikyti
Kiaušinius dedančioms antims reikalingas didesnis baltymų ir kalcio kiekis. Baltymai palaiko kiaušinių formavimąsi, o kalcis būtinas tvirtam lukštui. Jei racione trūksta šių medžiagų, kiaušinių dėjimas gali sumažėti, o lukštai tapti ploni.
Praktikoje dažnai naudojami mineraliniai papildai, tokie kaip smulkintos kriauklės ar specialūs mineraliniai mišiniai. Jie turi būti prieinami nuolat, kad antys galėtų reguliuoti suvartojamą kiekį pagal poreikį.
Maitinimas pagal laikymo sąlygas
Jei antys turi galimybę ganytis pievoje ar naudotis vandens telkiniu, jos dalį maisto susiranda pačios – lesa žolę, vabzdžius, smulkius vandens organizmus. Tokiu atveju pagrindinio pašaro kiekį galima šiek tiek sumažinti, tačiau visiškai jo atsisakyti nereikėtų.
Uždaruose aptvaruose laikomoms antims visas racionas turi būti suteikiamas žmogaus, todėl ypatingas dėmesys skiriamas maisto įvairovei ir kokybei.
Kuo negalima lesinti naminių ančių
Nors naminės antys gali atrodyti nereiklios ir noriai lesa beveik viską, tam tikri maisto produktai joms yra netinkami arba net pavojingi. Ilgalaikis netinkamo maisto vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, mitybos disbalansą ar rimtesnes sveikatos problemas.
Duona ir kiti kepiniai
Duona yra vienas dažniausių, bet kartu ir labiausiai netinkamų maisto produktų antims. Ji greitai pasotina, tačiau neturi pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų. Reguliariai lesinant duona, antys gali pradėti badauti „viduje“ – gauti energijos, bet stokoti gyvybiškai svarbių medžiagų.
Ilgainiui toks racionas gali lemti nutukimą, silpną imuninę sistemą ir prastą plunksnų būklę.
Sūrus, keptas ir perdirbtas maistas
Žmogui skirtas maistas, kuriame yra druskos, prieskonių ar riebalų, nėra pritaikytas ančių virškinimo sistemai. Druska ypač pavojinga, nes paukščiai jautrūs jos pertekliui. Net nedidelis kiekis gali sutrikdyti vandens balansą organizme.
Taip pat nerekomenduojama duoti rūkytų, konservuotų ar keptų produktų, nes juose dažnai būna cheminių priedų.
Supelijęs ar sugedęs maistas
Supeliję grūdai, pašarai ar daržovės gali būti ypač pavojingi, nes pelėsiai išskiria toksinus. Net jei pelėsio nematyti akivaizdžiai, sugedęs maistas gali sukelti apsinuodijimą ar virškinimo sutrikimus.
Todėl visada svarbu tikrinti pašaro kokybę ir nenaudoti abejotinos kilmės ar kvapo produktų.
Netinkami augalai ir atliekos
Kai kurios daržovių dalys, pavyzdžiui, žalios bulvės ar jų daigai, nėra tinkamos antims. Taip pat nereikėtų šerti saldumynais, šokoladu ar saldžiais kepiniais, kurie paukščiams neturi jokios maistinės vertės.
Kodėl svarbu laikytis apribojimų
Netinkamas lesinimas dažnai nesukelia problemų iš karto, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis silpnina paukščių organizmą. Tinkama mityba yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti, kad naminės antys būtų sveikos, aktyvios ir produktyvios.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima namines antis lesinti vien grūdais?
Kaip dažnai reikėtų lesinti suaugusias antis?
Ar ančiukams galima duoti tą patį maistą kaip suaugusioms antims?
Ar reikalingi papildomi vitaminai?
Ar vanduo tikrai toks svarbus ančių mitybai?
