Mėsinės vištos: kainos, auginimas ir geriausios veislės

Mėsinių vištų auginimas tampa vis populiaresnis ne tik ūkiuose, bet ir mažesniuose kiemuose, kur žmonės ieško būdų užsiauginti kokybišką mėsą patys. Skirtingai nei dedeklės, kurios daug energijos skiria kiaušinių gamybai, mėsinės vištos yra veisiamos tam, kad greitai augtų ir pasiektų didesnę kūno masę per trumpą laiką. Tai reiškia, kad jų mityba, priežiūra ir apgyvendinimo sąlygos turi būti itin kruopščiai suplanuotos.

Tinkamai parinkta veislė ir gerai sudarytos sąlygos gali lemti labai spartų augimą — kai kuriuos broilerius galima skersti jau 5–7 savaičių amžiaus. Tačiau augintojui svarbu įvertinti ir sąnaudas: viščiukų kainą, lesalo suvartojimą, šilumos ir higienos poreikius.

Populiariausios mėsinių vištų veislės

Mėsinės vištos skiriasi augimo tempu, svorio prieaugiu, sveikatos stiprumu ir priežiūros reikalavimais. Kai kurios skirtos itin greitam auginimui, kitos — lėtesniam, bet natūralesniam augimui ir tvirtesnei mėsos struktūrai. Toliau pateikiamos keturios pagrindinės grupės, kurias dažniausiai renkasi tiek mažų kiemų augintojai, tiek komerciniai paukštininkai.

Broileriai (pvz., Ross 308, Cobb 500)

Tai pačios populiariausios mėsinių vištų linijos, pasižyminčios neįtikėtinu augimo greičiu. Ross 308 ir Cobb 500 pasiekia skerdimo svorį per 35–45 dienas, o jų skerdena būna minkšta, sultinga ir turinti didelį krūtinėlės raumenų kiekį. Šios vištos reikalauja šilumos, kruopščios mitybos ir higienos, nes greitas augimas gali sukelti kojų ir širdies problemų. Tačiau tinkamai auginamos jos suteikia maksimaliai daug mėsos per minimalų laikotarpį.

Kornvalio vištos (Cornish)

Tai klasikinė mėsinė veislė, iš kurios kilę modernūs broileriai. Kornvalio vištos lėčiau auga, tačiau turi labai tvirtą, plačią krūtinę ir stiprią raumenų struktūrą. Jų mėsa yra aromatingesnė ir skalsesnė. Kornvaliai tinka mažesniems ūkiams, kurie ieško geros mėsos kokybės, bet nenori broilerių jautrumo ir itin spartaus augimo rizikų.

Lėtai augančios mėsinės veislės (Hubbard, Sasso)

Šios linijos sukurtos tiems, kurie nori natūralesnio auginimo proceso. Hubbard ir Sasso auga 2–3 kartus lėčiau nei broileriai, todėl jų raumenys vystosi tolygiai, o kaulai būna tvirtesni. Tokios vištos yra atsparesnės ligoms, geriau prisitaiko prie laisvo laikymo ir mažiau kenčia nuo intensyvaus augimo komplikacijų. Dėl ilgesnio auginimo laikotarpio jų mėsa būna aromatingesnė ir labiau primena „senovišką“ vištieną.

Mišrūnai ir kiemo ūkio universalios vištos

Kai kurie augintojai renkasi mišrūnus arba universalias mėsines-dedekles vištas (pvz., Sussex, Plymouth Rock, Australorp). Jos auga lėčiau ir neužauga iki broilerių svorio, tačiau yra mažiau lepios, atsparesnės ir labiau tinkamos laisvo laikymo sąlygoms. Tokios vištos tinka šeimos ūkiams, kur svarbu mėsos kokybė, ilgaamžiškumas ir galimybė gauti tiek mėsos, tiek kiaušinių.

Mėsinių vištų auginimo ypatybės

Mėsinės vištos turi visiškai kitokius poreikius nei dedeklės. Jų augimo greitis, metabolizmas ir kūno proporcijos lemia, kad tinkamos sąlygos tiesiogiai veikia ne tik svorį, bet ir sveikatą. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų svarbu užtikrinti šilumą, švarą, tinkamą pašarą ir pakankamą erdvę — tai leidžia mėsinėms vištoms augti greitai, bet kartu išvengti tipinių problemų, tokių kaip kojų silpnumas ar širdies sutrikimai.

Apsauga ir apgyvendinimas

Mėsinėms vištoms reikalingas sausas, be skersvėjų ir gerai vėdinamas tvartas ar vištidė. Šios vištos gamina daugiau šilumos ir drėgmės nei dedeklės, todėl oro kokybė yra ypač svarbi. Per didelė drėgmė skatina kvėpavimo ligas, amoniako kaupimąsi ir kojų odos pažeidimus. Patalpoje turėtų būti lengvai valomas paviršius, o pulkui — pakankamai vietos, kad išvengtų susigrūdimo, kuris lėtina augimą ir kelia stresą.

Temperatūra ir mikroklimatas

Broileriai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Pirmą savaitę temperatūra turi būti apie 32–34 °C, vėliau kas savaitę ją mažinama 2–3 °C, kol pasiekiama 20–22 °C. Per šalta aplinka lemia lėtesnį augimą ir ligas, o per karšta — troškulį, silpnumą ir deguonies trūkumą. Šiluma turi būti tolygi, nes netolygus pasiskirstymas priverčia viščiukus būriuotis, o tai sukelia trypimą ir kojų problemas.

Mityba (baltymai, energija, augimo fazės)

Mėsinėms vištoms reikalinga aiškiai suskirstyta mitybos sistema:

• starteris (0–10 d.) – labai daug baltymų, kad vystytųsi raumenys;
• grower (10–28 d.) – subalansuotas energijos ir baltymų santykis intensyviam augimui;
• finisher (nuo 28 d.) – šiek tiek mažiau baltymų, daugiau energijos, kad būtų užtikrintas tolygus svoris be perkrautos medžiagų apykaitos.

Baltymų trūkumas stabdo augimą, o per daug energijos lemia riebėjimą ir širdies apkrovą. Visavertis lesalas – vienas svarbiausių veiksnių norint pasiekti optimalų svorį per trumpą laiką.

Vandens svarba

Mėsinės vištos geria labai daug vandens, nes jų augimas intensyvus, o metabolizmas greitas. Vanduo turi būti švarus, šviežias ir visada prieinamas. Net trumpalaikis vandens trūkumas gali sulėtinti augimą kelioms dienoms, o broileriams tai reiškia ženklų svorio atsilikimą.

Higiena, kraikas ir amoniako kontrolė

Greitai augantys paukščiai išskiria daugiau drėgmės ir išmatų, todėl kraikas turi būti sausas ir purus. Drėgnas kraikas skatina amoniako formavimąsi, kuris dirgina kvėpavimo takus ir odą, ypač po kojomis. Rekomenduojama:

• keisti kraiką reguliariai,
• naudoti pjuvenas arba smulkintą šiaudų kraiką,
• užtikrinti ventiliaciją be skersvėjų.

Švarioje aplinkoje mėsinės vištos auga greičiau ir rečiau serga.

Mėsinių veislių palyginimas

Kainos ir sąnaudos

Ką galima daryti namuose ir kada būtina kreiptis į veterinarą

Dažniausios problemos auginant mėsines vištas

Mėsinių vištų auginimas turi savų iššūkių, nes intensyviai augantys paukščiai yra gerokai jautresni aplinkos sąlygoms, mitybos klaidoms ir stresui. Bene dažniausia problema — per greitas augimas, kuris stipriai apkrauna širdį, kvėpavimo sistemą ir silpnus kaulus. Broileriai priauga svorio greičiau, nei spėja sutvirtėti jų griaučiai, todėl neretai pasireiškia kojų deformacijos, šlubavimas, nenoras judėti arba negalėjimas atsikelti. Tokie sutrikimai dažniausiai susiję su per daug kaloringu pašaru, per mažu baltymų kiekiu, arba šlapiu, neprižiūrimu kraiku, kuris sukelia skausmingus odos pažeidimus.

Kita itin dažna problema — širdies ir kvėpavimo sistemos sutrikimai. Intensyviai augančiam paukščiui reikia daug deguonies, todėl prasta ventiliacija, tvankuma ar amoniako garai labai greitai sukelia švokštimą, apsunkintą kvėpavimą, silpnumą ar staigų gaišimą. Broileriai ypač jautrūs perkaitimui, todėl būtina, kad ventiliacija veiktų nuolat, o oro judejimas būtų be skersvėjų, bet pakankamas pašalinti drėgmę ir kenksmingas dujas. Pirmosiomis savaitėmis net menkas temperatūros svyravimas gali lemti viso pulko augimo atsilikimą arba metabolines ligas.

Higiena taip pat yra kritiškai svarbi. Greitai augančios vištos palieka daugiau drėgmės, todėl drėgnas kraikas tampa idealia terpe bakterijoms, parazitams ir odos infekcijoms. Tai sukelia viduriavimą, uždegimus, lėtą augimą ir padidėjusią gaišimo riziką. Viena dažniausių, bet dažnai nepastebimų problemų — girdyklų lašėjimas, kuris nuolat drėkina kraiką ir tampa nematomu infekcijų židiniu. Taip pat labai svarbu stebėti paukščių aktyvumą: jeigu broileriai pradeda sėdėti daugiau nei judėti, tai beveik visada yra pirmas ženklas, kad kažkas negerai — su sveikata, aplinka arba mityba.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko užtrunka užauginti mėsinę vištą?

Tai priklauso nuo veislės. Broileriai (Ross 308, Cobb 500) užauga per 35–45 dienas. Lėtai augančios veislės, tokios kaip Hubbard ar Sasso, užtrunka 10–16 savaičių, tačiau jų mėsa būna aromatingesnė ir tvirtesnė.

Ar galima broilerius auginti lauke?

Taip, bet atsargiai. Broileriai yra sunkesni ir mažiau judrūs, todėl laisvėje jie greičiau pavargsta ir linkę į kojų problemas. Lėtai augančios veislės daug geriau tinka laisvam laikymui.

Kuo broileriai skiriasi nuo dedeklių?

Broileriai yra selekcionuoti greitam augimui ir dideliam raumenų kiekiui. Dedeklės daug energijos skiria kiaušinių gamybai, todėl jų mėsa būna liesesnė, o augimas — lėtesnis. Broileriai paprastai auginami tik mėsai.

Kiek lesalo reikia vienai mėsinei vištai?

Vidutiniškai broileriui reikia 5–6 kg lesalo iki skerdimo. Lėtai augančioms veislėms — 8–12 kg. Lesalo kokybė tiesiogiai veikia augimo tempo ir sveikatos santykį.

Kada geriausia skersti mėsines vištas?

Broileriai skerdžiami 5–7 savaičių amžiaus. Ilgiau auginant jie pradeda riebėti, mažėja lesalo konversijos efektyvumas ir didėja sveikatos rizikos. Lėtai augančios veislės skerdžiamos nuo 10 iki 16 savaičių.