Naminis svirplys: kaip atrodo, kuo skiriasi nuo žiogo ir tropikų svirplių

Naminis svirplys (Acheta domesticus) yra viena geriausiai žinomų svirplių rūšių pasaulyje. Šis vabzdys natūraliai paplitęs daugelyje regionų, tačiau šiandien dažniausiai sutinkamas žmonių auginamose kolonijose, kur naudojamas kaip pašarinis vabzdys ropliams, varliagyviams, paukščiams ir kitiems egzotiniams gyvūnams.

Nors daugelis žmonių naminį svirplį vadina tiesiog žiogu, iš tikrųjų tai yra skirtingi vabzdžiai. Jie priklauso tai pačiai tiesiasparnių vabzdžių grupei, tačiau skiriasi kūno sandara, elgsena, mityba ir net garsų skleidimo būdu. Dėl šios priežasties svirpliai ir žiogai biologijoje priskiriami skirtingoms šeimoms.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir vadinamieji tropikų svirpliai, kurie auginami kaip alternatyva naminiams svirpliams. Jie dažnai vertinami dėl spartesnio augimo, didesnio atsparumo ligoms ir geresnio prisitaikymo prie intensyvaus veisimo sąlygų.

Kaip atrodo naminis svirplys?

Naminis svirplys (Acheta domesticus) yra vidutinio dydžio vabzdys, kurio kūnas dažniausiai siekia 16–22 mm ilgį. Jo spalva paprastai būna gelsvai ruda arba šviesiai rusva, todėl natūralioje aplinkoje jis gana lengvai susilieja su aplinka.

Kūnas pailgas, šiek tiek suplokštėjęs, o galvos srityje gerai matomos ilgos antenos. Šios antenos dažnai būna ilgesnės už patį vabzdžio kūną ir yra vienas lengviausiai pastebimų svirplių požymių.

Suaugę naminiai svirpliai turi dvi poras sparnų. Nors jie gali skraidyti, dažniausiai juda bėgiodami arba šokinėdami. Užpakalinės kojos yra gerokai stipresnės nei priekinės ir pritaikytos šuoliams.

Patinus nuo patelių galima atskirti gana nesunkiai. Patelės pilvelio gale turi ilgą kiaušdėtį – specialų organą, kuriuo deda kiaušinėlius į substratą. Patinai šio organo neturi, tačiau būtent jie skleidžia visiems gerai pažįstamą čirpimą.

Kodėl naminis svirplys čirpia?

Svirplių skleidžiami garsai dažnai laikomi vienu iš vasaros simbolių. Tačiau čirpimas nėra atsitiktinis garsas – jis atlieka svarbią funkciją vabzdžių gyvenime.

Patinai garsus skleidžia trindami vieną sparną į kitą. Tokiu būdu sukuriamos vibracijos, kurios virsta būdingu čirpimu. Pagrindinis šio garso tikslas yra pritraukti pateles ir parodyti kitiems patinams, kad teritorija jau užimta.

Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo aktyviau svirpliai paprastai čirpia. Dėl šios priežasties šiltomis vasaros naktimis jų garsai tampa ypač intensyvūs.

Kuo naminis svirplys skiriasi nuo žiogo?

Nors kasdienėje kalboje svirpliai ir žiogai dažnai painiojami, biologiniu požiūriu tai nėra tas pats vabzdys. Pagrindiniai skirtumai pastebimi kūno sandaroje, antenų ilgyje ir gyvenimo būde.

Žiogai dažniausiai aktyvūs dieną ir daugiausia minta augaliniu maistu. Tuo tarpu svirpliai dažniau aktyvūs vakare arba naktį ir yra visaėdžiai.

Dėl ilgų antenų ir aktyvumo naktį naminį svirplį dažniausiai galima atpažinti net ir tuomet, kai jis matomas tik trumpą akimirką.

Kur gyvena naminiai svirpliai?

Natūralioje aplinkoje naminiai svirpliai mėgsta šiltas, sausas ir nuo vėjo apsaugotas vietas. Laukinėje gamtoje jie dažnai slepiasi po akmenimis, mediena, augalų liekanomis ar kitose uždarose ertmėse.

Žmogaus aplinkoje jie neretai apsigyvena:

• Ūkiniuose pastatuose.
• Šiltnamiuose.
• Sandėliuose.
• Tvartuose.
• Šildomose patalpose.

Būtent dėl polinkio gyventi arti žmonių ši rūšis ir gavo pavadinimą „naminis svirplys“.

Kas yra tropikų svirpliai ir kuo jie skiriasi nuo naminių svirplių?

Terariumų augintojų bendruomenėje terminas „tropikų svirpliai“ dažniausiai vartojamas kalbant apie bananinius svirplius (Gryllodes sigillatus). Ši rūšis natūraliai kilusi iš šiltesnių pasaulio regionų ir pastaraisiais metais tapo viena populiariausių pašarinių vabzdžių rūšių Europoje.

Iš pirmo žvilgsnio tropikų svirpliai atrodo panašūs į naminius svirplius, tačiau atidžiau apžiūrėjus galima pastebėti keletą skirtumų. Jų kūnas dažniausiai būna kiek šviesesnis, o ant nugaros matomi būdingi tamsesni raštai. Be to, jie pasižymi kiek kitokiu elgesiu ir auginimo savybėmis.

Vienas didžiausių tropikų svirplių privalumų yra atsparumas kai kurioms ligoms, kurios anksčiau neretai paveikdavo naminių svirplių kolonijas. Dėl šios priežasties daug profesionalių veisėjų ir gyvūnų augintojų pastaraisiais metais būtent juos renkasi kaip pagrindinį pašarinį vabzdį.

Daugeliui augintojų vienas svarbiausių skirtumų yra garsumas. Tropikų svirplių patinai paprastai čirpia tyliau nei naminiai svirpliai, todėl didelės kolonijos sukelia mažiau triukšmo.

Kodėl naminiai svirpliai tokie populiarūs?

Naminis svirplys jau dešimtmečius laikomas vienu pagrindinių pašarinių vabzdžių pasaulyje. Jis vertinamas dėl greito augimo, paprasto veisimo ir geros maistinės vertės.

Daugelis roplių, tokių kaip barzdotosios agamos, gekonai, chameleonai ar įvairios varlių rūšys, noriai medžioja svirplius. Aktyvus vabzdžių judėjimas skatina natūralų medžioklės instinktą ir padeda palaikyti gyvūnų aktyvumą.

Kita priežastis – gana paprasta priežiūra. Naminiai svirpliai nereikalauja sudėtingų terariumų, brangios įrangos ar specialių sąlygų. Pakanka tinkamos temperatūros, ventiliacijos ir reguliaraus šėrimo.

Pastaraisiais metais jie taip pat sulaukė dėmesio kaip potencialus baltymų šaltinis žmonių maistui. Kadangi svirpliai greitai auga ir sunaudoja mažiau išteklių nei tradiciniai ūkiniai gyvūnai, kai kuriose šalyse iš jų gaminami baltymų miltai ir įvairūs maisto produktai.

Ar naminis svirplys gali gyventi Lietuvos gamtoje?

Nors pavieniai naminiai svirpliai gali patekti į lauką, Lietuvos klimatas jiems nėra idealus. Ši rūšis geriausiai jaučiasi šiltoje aplinkoje, todėl natūraliai mūsų gamtoje dažniausiai nesudaro stabilių populiacijų.

Dėl šios priežasties Lietuvoje naminiai svirpliai dažniausiai aptinkami žmonių prižiūrimose kolonijose, gyvūnų parduotuvėse, veisyklose ar šildomose patalpose. Laukinėje gamtoje dažniau sutinkamos kitos svirplių ir žiogų rūšys, geriau prisitaikiusios prie vietos klimato sąlygų.

Naminio svirplio privalumai ir trūkumai

Naminis svirplys jau daugelį metų laikomas viena populiariausių svirplių rūšių tiek tarp pašarinių vabzdžių augintojų, tiek tarp mokslininkų ir edukacinių projektų organizatorių. Jis greitai auga, lengvai dauginasi ir nereikalauja itin sudėtingų laikymo sąlygų.

Vis dėlto, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, naminis svirplys turi ne tik privalumų, bet ir tam tikrų ypatumų, į kuriuos verta atsižvelgti planuojant jo auginimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar naminis svirplys ir žiogas yra tas pats vabzdys?

Ne. Nors abu priklauso tiesiasparnių vabzdžių būriui, tai skirtingos vabzdžių grupės. Juos galima atskirti pagal antenų ilgį, aktyvumo laiką, mitybą ir kūno sandarą.

Kodėl svirpliai čirpia?

Čirpimą skleidžia patinai. Taip jie vilioja pateles ir signalizuoja kitiems patinams apie užimtą teritoriją.

Ar tropikų svirpliai yra geresni už naminius?

Tai priklauso nuo poreikių. Tropikų svirpliai dažnai greičiau auga, yra tylesni ir atsparesni kai kurioms ligoms, tačiau abi rūšys sėkmingai naudojamos pašarinių vabzdžių auginime.

Ar naminiai svirpliai gali išgyventi Lietuvos gamtoje?

Dažniausiai ne. Lietuvos klimatas jiems per vėsus, todėl stabilios laukinės populiacijos paprastai nesusidaro. Jie geriausiai jaučiasi šildomose patalpose arba specialiai įrengtose veisyklose.

Kiek gyvena naminis svirplys?

Priklausomai nuo temperatūros ir laikymo sąlygų, visas gyvenimo ciklas dažniausiai trunka apie 2–3 mėnesius.