Populiariausios kovinių šunų veislės ir jų savybės

Lietuvoje ir visame pasaulyje terminas „kovinis šuo“ dažnai kelia baimę ar bent jau pagarbą – šie šunys įprastai siejami su stipriu kūnu, drąsa, sargumu ir kartais net agresija. Tačiau ar tokia nuomonė visuomet pagrįsta?

Kovinių šunų veislės – tai ne prigimtimi „blogi“ ar pavojingi gyvūnai, o šunys, kurie buvo selektyviai veisiami tam tikriems tikslams: saugoti, kovoti, dirbti. Šių šunų charakteris neretai yra tvirtas, užsispyręs, bet kartu ir labai lojalus, ištikimas bei išmokstamas. Būtent todėl kovinė veislė reikalauja daugiau atsakomybės, disciplinos ir tinkamo auklėjimo.

Dabartinėje visuomenėje vis mažiau žmonių renkasi šias veisles dėl mados – jos pasirenkamos sąmoningai, įvertinus riziką, savo galimybes bei šuns psichologinius ir fizinius poreikius. Tinkamai auklėtas kovinis šuo dažnai tampa pačiu ištikimiausiu šeimos nariu ir puikiu sargu.

Ką reiškia „kovinė šunų veislė“?

Daugelis žmonių galvoja, kad kovinis šuo – tai tiesiog pavojingas ir agresyvus gyvūnas. Tačiau šis terminas turi istorinę ir selekcinę reikšmę. Kovinės veislės buvo sukurtos konkretiems tikslams: kovoms, sargybai, jėgos demonstravimui.

Šunų kovos istorijoje – kilmė ir veisimo tikslas

Senovėje šunys buvo naudojami ne tik medžioklei ar apsaugai, bet ir organizuotoms šunų kovoms, kurios buvo pramoga ir pinigų šaltinis. Tokie šunys buvo veisiami su aiškiu tikslu – turėti stiprų žandikaulį, toleranciją skausmui, ryžtą ir drąsą. Dėl to atsirado tokios veislės kaip pitbulterjerai ar Stafordšyro terjerai.

Kova nebuvo vien agresijos rezultatas – šunys buvo treniruojami ilgai, nuosekliai, jų elgesys buvo formuojamas. Tai svarbu suprasti – agresija buvo ugdoma, o ne įgimta.

Šiandienos požiūris – griežtesnė kontrolė ir mitų griovimas

Nors šunų kovos daugelyje šalių (įskaitant Lietuvą) griežtai draudžiamos, jų palikimas dar gyvas žmonių sąmonėje. Kovinė veislė neretai laikoma pavojinga vien dėl vardo. Tačiau dauguma jų – tai puikūs šeimos šunys, kurie be tinkamo auklėjimo niekada netampa pavojingi.

Teisinė kontrolė tapo griežtesnė: kai kurios veislės įtrauktos į pavojingų sąrašus, joms taikomi papildomi reikalavimai, tačiau esmė visada lieka ta pati – ne veislė yra pavojinga, o netinkamas auklėjimas.

TOP kovinių šunų veislės ir jų savybės

Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Amerikiečių Stafordšyro terjeras (dažnai trumpinamas kaip „amstafas“) – tai tvirto sudėjimo, raumeningas, bet kartu elegantiškas šuo, išsiskiriantis ištikimybe ir pasitikėjimu savimi. Dėl savo kilmės dažnai laikomas „kovine“ veisle, tačiau šiuolaikinėje aplinkoje jis daug dažniau sutinkamas kaip šeimos šuo ar draugas vaikams, o ne kaip agresijos šaltinis.

Charakterio savybės:
Amstafai yra labai lojalūs, pasitikintys, drąsūs, tačiau tuo pačiu ir žaismingi, švelnūs su šeimos nariais. Jie gali būti labai meilūs, bet su nepažįstamais žmonėmis kartais išlieka atsargūs.

Santykis su šeima ir vaikais:
Gerai socializuoti amstafai dažnai tampa neatskiriama šeimos dalimi. Jie dievina žmonių draugiją, ypač vaikų, tačiau dėl savo jėgos reikalauja priežiūros žaidimų metu.

Fizinės savybės:
Vidutinio dydžio, stipraus sudėjimo šuo. Kūnas raumeningas, bet ne per sunkus. Trumpas, blizgantis kailis, nereikalaujantis daug priežiūros.

Dresūra ir auklėjimas:
Dresūra turi būti pradėta nuo pat mažens – šie šunys greitai mokosi, bet gali būti užsispyrę. Reikia švelnaus, bet tvirto šeimininko, kuris nevartos prievartos ir žinos, kaip nustatyti ribas. Socializacija – būtina!

Kam tinka ši veislė:
Aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurie turi patirties su šunimis ir gali skirti dėmesio kasdieniam aktyvumui ir mokymui. Netinka tiems, kas tikisi „ramiai gulinčio šuns ant sofos“.

Pitbulterjeras (Amerikiečių pitbulis)

Amerikiečių pitbulterjeras – tai šuo, kuris dažnai tampa sensacijų objektu žiniasklaidoje, nors realybėje šie gyvūnai gali būti nuostabiai paklusnūs, meilūs ir pasitikintys žmonėmis. Kovinis įvaizdis stipriai susijęs su netinkamu šių šunų panaudojimu praeityje, tačiau tai neatsiejama nuo žmogaus, o ne nuo šuns prigimties.

Charakterio savybės:
Pitbuliai – tai labai energingi, protingi, emocingi ir žmones dievinantys šunys. Jie mėgsta buvimą kartu, greitai prisiriša, yra paklusnūs šeimininkui, bet netinkamai auklėjami gali tapti per daug impulsyvūs ar net agresyvūs.

Fizinės savybės:
Tai raumeningas, kompaktiškas šuo, turintis stiprią krūtinę, žemą svorio centrą ir galingus žandikaulius. Kailis trumpas, spalvos labai įvairios – nuo baltos iki tamsiai rudos ar dėmėtos.

Dresūra ir socializacija:
Šios veislės dresūra yra būtinybė, ne pasirinkimas. Pitbuliai turi būti socializuoti dar šuniukų amžiuje – supažindinti su žmonėmis, kitais šunimis, triukšmu, aplinka. Dresūros metu reikalingas kantrus, bet tvirtas šeimininkas – šis šuo negali būti paliktas likimo valiai.

Mitai ir realybė:
Didžiausias mitas – kad pitbuliai „gimsta blogi“ arba „užpuola netikėtai“. Tiesa ta, kad gerai išauklėtas pitbulis gali būti vienas ištikimiausių ir švelniausių šunų, o agresiją dažniausiai sukelia netinkamas auklėjimas, nepriežiūra arba sąmoningas skatinimas smurto link.

Kam tinka ši veislė:
Tiems, kurie turi patirties su šunimis, nori skirti daug laiko bendravimui, treniruotėms ir žino, ką reiškia atsakomybė. Pitbulis – ne visiems, bet tinkamam žmogui – tai nuostabus, ištikimas draugas.

Kanarų dogas (Presa Canario)

Presa Canario – tai kilmingas sarginis šuo, kilęs iš Kanarų salų, kur buvo naudojamas galvijų varymui, apsaugai ir net kovoms. Šiandien ši veislė laikoma viena iš labiausiai dominuojančių, todėl netinka pradedantiesiems šunų augintojams.

Charakterio savybės:
Šie šunys yra itin drąsūs, savarankiški, dominuojantys. Jie turi stiprų teritorinį instinktą, puikiai jaučia, kas yra „savi“, ir nepasitiki nepažįstamais. Tinkamai auklėjami – jie gali būti ramūs, ištikimi ir tylūs sargai, kurie nereaguoja į kiekvieną triukšmą, bet žino, kada iš tikrųjų reikia veikti.

Išvaizda ir fizinės savybės:
Stiprus, masyvus šuo su plačia krūtine, stipria galva ir ryškiai išreikšta raumenų mase. Kailis trumpas, tankus, dažniausiai tigrinis arba juodos/baltos dėmėtas. Šuo atrodo labai įspūdingai, net grėsmingai.

Dresūra ir reikalavimai:
Dresūra turi būti sisteminga, nuosekli ir autoritetinga. Šis šuo greitai pajunta, ar žmogus pasitiki savimi – jei ne, perims kontrolę. Reikalingas tvirtas, ramus, aiškus lyderis. Be socializacijos – gali tapti pavojingas.

Aplinkos tinkamumas:
Presa Canario netinka gyvenimui mažame bute ar miesto centre. Jam reikalinga erdvė, kiemas, užtikrintas saugumas. Tai šuo, kuris geriausiai jaučiasi lauke, bet turi būti kartu su žmogumi – tai ne „voljero sargas“.

Kam tinka ši veislė:
Tik patyrusiems šunų augintojams, kurie ieško rimto, saugančio, bet išmokančio šuns. Nerekomenduojama šeimoms su mažais vaikais, jei neturima patirties su didelėmis, dominuojančiomis veislėmis.

Argentinos dogas (Dogo Argentino)

Argentinos dogas iš pradžių buvo išvestas medžioklei stambiems žvėrims, tačiau laikui bėgant jis tapo ne tik medžiotoju, bet ir nuostabiu šeimos sargu bei kompanionu. Jo įspūdinga išvaizda – balta, raumeninga ir elegantiška – tik dar labiau išryškina jo charakterio stabilumą ir kilnumą.

Charakterio savybės:
Tai drąsus, stiprios valios, bet labai ištikimas ir prieraišus šuo. Argentinos dogas mėgsta būti arti šeimos, dažnai elgiasi švelniai su vaikais, bet tuo pačiu saugo namus itin rimtai. Neabejotinai tai – sargas, kuris neloja be reikalo, bet reaguoja tvirtai.

Fizinės savybės:
Didelis, proporcingas, raumeningas šuo su trumpu baltu kailiu. Jo fizinė forma leidžia jam būti ištvermingu ir greitu, o stiprus žandikaulis išduoda apie medžiotojo kilmę.

Dresūra ir auklėjimas:
Šis šuo – labai protingas, greitai besimokantis, bet reikia nuoseklumo. Jam būtina tvirta, bet rami vadovybė, aiškios taisyklės ir socializacija nuo mažens. Nesocializuotas Argentinos dogas gali būti uždaras ar net pernelyg saugantis.

Aktyvumo lygis:
Dogo Argentino reikia daug fizinės veiklos – pasivaikščiojimų, bėgiojimo, žaidimų, dresūros užduočių. Tai šuo, kuris nuobodžiaudamas gali tapti destruktyvus.

Kam tinka ši veislė:
Aktyviems, fiziškai stipriems šeimininkams, kurie gali užtikrinti ne tik šuns fizinį iškrovimą, bet ir nuoseklų auklėjimą. Šuo puikiai tinka gyvenimui su šeima, jei vaikai yra socializuoti ir moka bendrauti su gyvūnais.

Rytų Europos aviganis

Rytų Europos aviganis buvo išvestas buvusioje Sovietų Sąjungoje, siekiant sukurti dar atsparesnį, šiauriniam klimatui tinkantį šunį, panašų į vokiečių aviganį, bet su stipresne apsaugos funkcija ir didesne masė. Šiandien šie šunys dažniausiai naudojami kariškių, pasieniečių ar apsaugos darbuose.

Charakterio savybės:
Tai labai lojalus, atsargus su svetimais, bet paklusnus ir greitai prisirišantis prie vieno šeimininko šuo. Jo sargybinis instinktas išreikštas labai stipriai – jis saugo ne tik teritoriją, bet ir „savo žmogų“. Su tinkama dresūra tampa patikimu, šaltakraujišku ir klusniu palydovu.

Išvaizda:
Primena vokiečių aviganį, tačiau yra masyvesnis, su platesne krūtine ir tankesniu kailiu. Ausys dažnai stovi, žvilgsnis aštrus, judesiai tvirti, pasitikintys.

Dresūra ir socializacija:
Ši veislė reikalauja labai aiškių ribų ir disciplinos. Be kasdienės dresūros ir psichologinio darbo šuo gali tapti per daug dominuojantis ar net pavojingas. Tai ne šeimos šuo pradedantiesiems, o rimtas darbinis partneris.

Tinkamumas aplinkai:
Geriausiai jaučiasi uždarame kieme, fermoje ar saugomoje teritorijoje, kur turi užduotį. Netinka gyvenimui mažame bute, nebent žmogus gali užtikrinti intensyvią fizinę ir protinę veiklą.

Kam tinka ši veislė:
Žmonėms, kurie ieško rimto apsauginio šuns, gebančio reaguoti į pavojų be komandų, ir kurie turi patirties su darbinių veislių auklėjimu. Reikalauja šuns psichologijos supratimo ir aiškios hierarchijos.

Rotveileris

Rotveileris – tai stiprus, tvirtas, bet labai protingas ir valdomas šuo. Jo reputacija visuomenėje neretai kraštutinė – vieni jį garbina kaip ištikimą šeimos sargą, kiti bijo dėl stipraus instinkto ir galimos agresijos. Tačiau tiesa slypi auklėjime: rotveileris – veislė, kuri „kopijuoja“ savo šeimininką.

Charakterio savybės:
Šis šuo yra itin lojalus, saugantis, atsakingas ir protingas. Su savo šeima dažnai būna labai švelnus, meilus, net šuniškai kvailiojantis, bet su nepažįstamais – santūrus ar net atsargus. Puikiai tinka saugoti namus, teritoriją ar šeimą.

Fizinės savybės:
Rotveileriai yra galingi, raumeningi, masyvūs – juos lengva atpažinti iš plataus snukio, trumpo juodo kailio su rudomis dėmėmis, sunkaus kaulų sudėjimo. Tai šuo, kuris net be lojimo sukelia pagarbą.

Dresūra ir socializacija:
Būtinai reikia pradėti nuo mažens, o šuo turi jausti, kad šeimininkas – autoritetas, bet ne agresorius. Jautrus neteisingam elgesiui ar fizinei bausmei – rotveileris gali būti įžeidus ir maištaujantis, jei patiria spaudimą. Geriausiai mokosi per motyvaciją, žaidimus, aiškias taisykles.

Ryšys su vaikais:
Tinkamai socializuotas rotveileris gali būti nuostabus vaikų draugas, bet dėl jėgos ir reakcijos greičio turėtų būti visada stebimas bendraujant su mažais vaikais.

Kam tinka ši veislė:
Žmonėms, kurie nori rimto, paklusnaus, saugančio, bet ir švelnaus šuns. Netinka tiems, kas nenori investuoti laiko į mokymą ir neturi patirties. Reikalauja kasdienės dresūros, užsiėmimų ir emocinio ryšio.

Dobermanas

Dobermanas buvo išvestas XIX a. Vokietijoje kaip apsauginis šuo mokesčių inspektoriui – taip, būtent tam! Šuo turėjo būti greitas, tvirtas, grėsmingas iš išvaizdos, bet klusnus ir paklusnus savo šeimininkui. Ši savybių kombinacija iki šiol lydi šią veislę: judrumas, jėga, ištikimybė ir inteligencija.

Charakterio savybės:
Dobermanai yra labai budrūs, greitai reaguojantys, itin ištikimi ir puikiai mokomi. Jie mėgsta būti kartu su šeima, yra linkę sekti žmogų, saugoti jį ir dalyvauti visuose kasdieniuose reikaluose. Tinkamai auklėtas dobermanas yra ramus, švelnus ir kantrus.

Išvaizda:
Liesas, atletiškas, trumpaplaukis šuo su išraiškingu snukiu ir stipria, bet elegantiška laikysena. Gali atrodyti grėsmingai, bet iš tikrųjų dobermanas labiau linkęs pasitraukti nei pulti, jei neprovokuojamas.

Dresūra ir psichologija:
Šios veislės šunys yra labai imlūs dresūrai, bet taip pat – jautrūs. Jie blogai reaguoja į grubų elgesį ar fizinį spaudimą, todėl auklėjime svarbiausia – aiškumas, pagarba, rutina. Jie klesti, kai turi aiškų šeimininką ir kasdienes užduotis.

Aktyvumo poreikis:
Dobermanams reikia daug judesio ir užduočių. Tai ne šuo, kuris ilgai išbus vienas ar tiesiog drybsos ant sofos. Jei neskiriama pakankamai veiklos, gali tapti irzlus, destruktyvus ar net liguistai saugantis.

Kam tinka ši veislė:
Žmonėms, kurie mėgsta judėti, užsiimti sportu, aktyviai dresuoti ir nori šuns, kuris bus ne tik sargas, bet ir partneris. Netinka tiems, kurie gyvena pasyvų gyvenimą ar neturi laiko bendrauti su šunimi kasdien.

Kaukazo aviganis

Kaukazo aviganis – tai vienas didžiausių, stipriausių ir psichologiškai galingiausių šunų pasaulyje. Išvestas kalnuotose Kaukazo vietovėse ganyti gyvulius, saugoti nuo vilkų ir net meškų, jis iki šiol išlaikė savo itin stiprią nepriklausomybę, savarankišką mąstymą ir nepaprastą teritorinį instinktą.

Charakterio savybės:
Tai šuo, kuris gali pats priimti sprendimus, veikia be komandų, o šeimos narius gina instinktyviai. Jis abejoja svetimais, o kartais net ir šeimininku, jei nejaučia pagarbos ar aiškios hierarchijos. Tai ne dresuotas automatas, o partneris, su kuriuo reikia bendrauti kaip su lygiu.

Išvaizda:
Labai didelis, stambaus sudėjimo, su tankiu dvigubu kailiu, dažnai pilkai rusvos, rudos ar margos spalvos. Svoris gali viršyti 70–80 kg. Jo išvaizda ne tik gąsdinanti – tai didingas, masyvus šuo, kurio vien žvilgsnis sustabdo įsibrovėlius.

Dresūra ir auklėjimas:
Dresūra sudėtinga ir reikalaujanti profesionalumo. Kaukazo aviganis nepaklūsta aklai – jis mąsto, vertina situaciją, ir tik tada reaguoja. Socializacija turi būti pradėta dar šuniuko amžiuje – būtina priprasti prie žmonių, garsų, kitų gyvūnų. Be to, reikia pasiruošti ilgam pasitikėjimo kūrimo procesui – tai šuo, kuris nepasitiki lengvai.

Gyvenimo sąlygos:
Šis šuo negalėtų gyventi bute ar miesto sąlygomis. Jam reikia erdvės, teritorijos, kurią galėtų saugoti. Tačiau taip pat reikia žmogaus, kuris jam būtų autoritetas – kitaip šuo veiks savaip ir nekontroliuojamai.

Kam tinka ši veislė:
Tik labai patyrusiems, psichologiškai stipriems, atsakingiems šunų augintojams. Netinka pirmam šuniui, šeimoms su mažais vaikais ar žmonėms be dresūros patirties. Tai šuo, kuris saugos iki mirties, bet tam reikia didelės atsakomybės.

Ką būtina žinoti apie kovinių veislių laikymą?

Įstatymai ir reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje galioja aiškus teisinis reglamentavimas, kuris apibrėžia, kurių veislių šunys laikomi pavojingais. Į šį sąrašą įtraukiamos veislės, kurios istoriškai buvo veisiamos kovoms arba turi stiprų apsauginį instinktą ir didelę jėgą. Dažniausiai sąraše būna:

• Amerikiečių pitbulterjeras
• Argentinos dogas
• Kanarų dogas
• Kaukazo aviganis
• Rytų Europos aviganis (kai kuriais atvejais)

Pagrindiniai reikalavimai:

• Registracija – šuo turi būti registruotas valstybiniuose gyvūnų registruose.
• Draudimas – kai kurioms veislėms privalomas civilinės atsakomybės draudimas.
• Pavadėlis ir antsnukis – viešose vietose privalomi be išimčių.
• Vedžiojimo sąlygos – kai kurioms veislėms negalima leisti būti be pavadėlio net aptvertoje teritorijoje (nebent ji visiškai uždara).
• Dresūros pažyma arba testavimas – kai kuriais atvejais būtina pateikti įrodymą, kad šuo yra dresuotas ir socializuotas.

Šių taisyklių nesilaikymas gali sukelti ne tik pavojų kitiems, bet ir teisines pasekmes.

Dresūra – būtinybė, o ne pasirinkimas

Su kovinėmis veislėmis dresūra turi būti:

• Reguliari – ne vieno kurso ar kelių pamokų klausimas, o ilgalaikis procesas.
• Struktūruota – su aiškiomis komandomis, nuoseklumu ir ribomis.
• Pozityvi – be smurto, švelniai, bet aiškiai parodant, kas yra šeimininkas.
• Socializuojanti – supažindinanti su kitais gyvūnais, žmonėmis, garsais ir aplinkos pokyčiais.

Jeigu šuns niekas nemoko – jis elgsis instinktyviai. O kai instinktas – saugoti, atakuoti arba dominuoti – pavojus kyla ne tik aplinkiniams, bet ir pačiai šeimai.

Atsakomybė ir šeimininko vaidmuo

Nė viena kovinė veislė nėra pavojinga savaime – pavojingas gali būti tik netinkamai auklėtas šuo. Šeimininkas yra pagrindinis šuns emocinis vedlys, todėl jis turi:

• Suprasti šuns psichologiją
• Gerbti šuns instinktus, bet juos kontroliuoti
• Nebijoti ieškoti profesionalų pagalbos
• Niekada nenaudoti šuns kaip „statuso simbolio“ ar bauginimo priemonės

Kovinis šuo nėra ginklas. Tai – gyva, mąstanti būtybė, kurią reikia gerbti, mokyti ir mylėti. Tinkamai auklėtas – jis gali būti vienas geriausių šunų šeimoje, tačiau be dresūros – jis tampa neprognozuojamas.

Kovinių šunų veislių pliusai ir minusai

Dažniausiai užduodami klausimai apie kovines šunų veisles

Ar koviniai šunys visada yra agresyvūs?

Ne. Agresyvumas nėra įgimta savybė – jis dažniausiai atsiranda dėl netinkamo auklėjimo, socializacijos stokos ar specialaus skatinimo. Tinkamai išauklėtas kovinės veislės šuo gali būti ramus, paklusnus ir švelnus.

Kokios kovinės veislės laikomos pavojingomis Lietuvoje?

Lietuvoje pavojingomis laikomos tokios veislės kaip amerikiečių pitbulterjeras, argentinos dogas, kanarų dogas, kaukazo aviganis. Šių šunų laikymui taikomi papildomi reikalavimai – antsnukiai, dresūros pažymos, draudimas.

Ar kovinis šuo gali gyventi su vaikais?

Taip, tačiau tik jei šuo yra nuo mažens socializuotas, tinkamai auklėjamas, o vaikai moka elgtis su gyvūnais. Koviniai šunys gali būti itin švelnūs ir globėjiški, bet svarbu užtikrinti priežiūrą ir pagarbų santykį iš abiejų pusių.

Kiek kainuoja išlaikyti kovinį šunį?

Kovinės veislės dažnai yra didelės, todėl reikalauja daugiau maisto, stipresnių pavadėlių, dresūros paslaugų ir dažnai – draudimo. Mėnesinės išlaidos gali siekti nuo 100 iki 300 eurų ar daugiau, priklausomai nuo šuns poreikių ir sveikatos.

Ar kovinė veislė tinka pirmam šuniui?

Paprastai – ne. Kovinės veislės reikalauja daug žinių, nuoseklumo ir patirties su šunų dresūra. Pradedantiesiems rekomenduojamos ramesnės, paklusnesnės veislės, kurios lengviau prisitaiko prie šeimos gyvenimo ritmo.