Stirna (Capreolus capreolus) – vienas dažniausiai sutinkamų laukinių kanopinių gyvūnų Lietuvoje, tačiau stirnos patinas, dar vadinamas stirninu, neretai painiojamas su patele, ypač tam tikrais metų laikais. Nors stirninas yra mažesnis ir grakštesnis nei elnias ar briedis, jis turi aiškių požymių, leidžiančių jį patikimai atpažinti net ir iš toliau.
Stirnos patino ragai: forma, augimo ciklas ir reikšmė
Ragai yra pats aiškiausias ir patikimiausias požymis, leidžiantis atpažinti stirnos patiną. Nors jie gerokai mažesni nei elnių ar briedžių, stirnino ragai turi savitą formą ir aiškų augimo ciklą, kuris glaudžiai susijęs su metų laikais ir hormoniniais pokyčiais.
Ragų forma ir sandara
Stirnos patino ragai paprastai yra trumpi, stačiai augantys ir sudaryti iš kelių atšakų. Dažniausiai tai būna trijų atšakų ragai, nors jauniems ar silpnesniems patinams gali būti ir dviejų ar net vienos atšakos ragai. Ragai nėra labai platūs, bet pakankamai ryškūs, kad būtų matomi net iš vidutinio atstumo.
Skirtingai nei elnių, stirnino ragai neturi plačių mentelių. Jie atrodo „smailūs“, grakštūs ir proporcingi nedideliam gyvūno kūnui. Patinams bręstant, ragai tampa tvirtesni ir simetriškesni, o vyresni stirninai dažnai turi labiau išsivysčiusias atšakas.
Ragų augimo ir numetimo ciklas
Stirnos patinų ragų ciklas yra vienas ankstyviausių tarp kanopinių. Ragai pradeda augti rudenį arba žiemos pradžioje, kai senieji jau būna numesti. Augimo metu jie būna padengti minkštu, kraujagyslėmis turtingu audiniu, vadinamu „velenu“. Šiuo laikotarpiu ragai yra itin jautrūs pažeidimams.
Pavasarį ragų augimas baigiasi, velenas nudžiūsta ir patinas jį nutrina į medžius ar krūmus. Taip atsiveria kieti, pilnai susiformavę ragai, kurie bus naudojami teritorijos žymėjimui ir kovoms rujos metu. Rudenį, pasibaigus rujai, ragai vėl numetami, ir ciklas prasideda iš naujo.
Ragų reikšmė elgsenoje
Stirnos patino ragai atlieka kelias svarbias funkcijas. Jie naudojami:
- teritorijos gynybai,
- varžovų atbaidymui,
- kovoms su kitais patinais rujos metu.
Be to, ragai yra vizualinis signalas patelėms, rodantis patino brandą ir fizinę būklę. Nors stirninų kovos paprastai nėra mirtinos, jos gali būti intensyvios ir kartais baigtis sužeidimais.
Svarbu žinoti, kad tam tikrais metų laikais stirninas gali būti be ragų, todėl vien jų buvimas ar nebuvimas ne visada leidžia tiksliai nustatyti lytį. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti ir į kūno sandarą bei elgseną.
Stirnos patino kūno sandara ir fiziniai požymiai
Nors ragai dažniausiai pirmiausia patraukia dėmesį, stirnos patino kūno sandara taip pat suteikia daug naudingų užuominų, padedančių atskirti stirniną nuo patelės. Šie skirtumai tampa ypač svarbūs tais metų laikais, kai patinas neturi ragų arba jie dar tik auga.
Stirnos patinas paprastai yra šiek tiek stambesnis ir raumeningesnis už patelę. Jo krūtinė platesnė, kaklas trumpesnis ir storesnis, o pečių linija labiau išryškėjusi. Šis raumenų išsivystymas ypač pastebimas pavasarį ir vasarą, kai patinas ruošiasi rujos laikotarpiui.
Patino galva atrodo masyvesnė, su ryškesne kakta ir storesniu snukiu. Kaklo ir galvos jungtis nėra tokia grakšti kaip patelės, o bendra laikysena – labiau „stačiokiška“ ir tvirta. Net ir ramiai stovėdamas stirninas dažnai atrodo labiau pasitempęs, pasiruošęs reaguoti į aplinką.
Kitas svarbus požymis – kūno linijos. Stirnos patino pilvas paprastai labiau įtrauktas, o nugara tiesesnė. Judėdamas jis žengia užtikrinčiau, kartais net kiek kampuotai, ypač ginant teritoriją ar artėjant prie kitų stirnų.
Kailio spalva dažniausiai panaši į patelės, tačiau patinų kailis gali atrodyti šiek tiek tamsesnis ir kontrastingesnis. Vasarą stirnino kailis yra rusvai rudas, o žiemą – pilkšvai rudas, tankesnis ir šiurkštesnis. Šie skirtumai nėra labai ryškūs, tačiau patyrusiam stebėtojui gali padėti.
Nors lytiniai organai teoriškai yra atskiriamasis požymis, gamtoje juos pastebėti sudėtinga, todėl praktikoje daug patikimesni yra kūno proporcijos, laikysena ir judėjimo pobūdis.
Stirnos patino elgsena skirtingais metų laikais
Stirnos patino elgsena kinta gana ryškiai priklausomai nuo sezono. Šie pokyčiai glaudžiai susiję su hormonų svyravimais, teritoriniu instinktu ir rujos laikotarpiu. Stebint elgesį dažnai galima gana tiksliai nustatyti, kad tai – būtent stirninas, net jei ragai nėra aiškiai matomi.
Pavasaris: teritorijos formavimas
Pavasarį stirnos patinas pradeda aktyviai žymėti savo teritoriją. Jis trinasi ragais į medelius ir krūmus, laužo jaunus ūglius, braižo kamienus. Tai ne tik fizinis ženklinimas, bet ir vizualinis signalas kitiems patinams, kad teritorija užimta.
Šiuo laikotarpiu stirninas dažniausiai laikosi vienas, tampa budrus ir reaguoja į bet kokius judesius aplinkoje. Jo judėjimas kryptingas, dažnai tais pačiais maršrutais.
Vasara: rujos laikotarpis ir aktyvumas
Vasara – pats intensyviausias elgesio laikotarpis. Liepos–rugpjūčio mėnesiais prasideda stirnų ruja. Stirnos patinas tampa itin aktyvus, dažnai vaikosi pateles, gali bėgioti ratais aplink jas, skleisti specifinius garsus.
Šiuo metu stirninai:
- mažiau baiminasi žmogaus,
- dažniau pasirodo atvirose vietose,
- gali būti neprognozuojami, ypač prie kelių.
Būtent vasarą fiksuojama daugiausia eismo įvykių, susijusių su stirnomis, nes patinai praranda įprastą atsargumą.
Ruduo: ramybės sugrįžimas
Pasibaigus rujai, stirnos patino elgesys palaipsniui nurimsta. Jis tampa mažiau aktyvus, daugiau laiko skiria mitybai ir poilsiui. Teritorinis agresyvumas sumažėja, kontaktų su kitais stirninais beveik nelieka.
Rudenį patinai ruošiasi žiemai, kaupia energijos atsargas ir vengia bereikalingo judėjimo. Tai laikotarpis, kai juos vėl sunkiau pastebėti.
Žiema: energijos taupymas
Žiemą stirnos patino elgsena tampa itin taupi. Jis juda mažai, laikosi vietovėse, kur lengviau rasti maisto ir apsisaugoti nuo vėjo. Šaltuoju metų laiku stirninai kartais prisijungia prie nedidelių stirnų grupių, tačiau ryškios socialinės struktūros nesusidaro.
Agresija žiemą pasireiškia retai, tačiau išgąsdintas ar netikėtai užkluptas stirninas vis tiek gali būti pavojingas.
Kaip atskirti stirnos patiną nuo patelės be ragų
Nors ragai yra pats akivaizdžiausias stirnos patino požymis, tam tikrais metų laikais – ypač vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį – stirninas gali būti visiškai be ragų. Tokiais atvejais lytį tenka nustatyti pagal kitus, subtilesnius požymius.
Vienas svarbiausių aspektų – kūno laikysena ir proporcijos. Net ir be ragų stirnos patinas dažniausiai atrodo tvirtesnis: jo kaklas trumpesnis ir storesnis, krūtinė platesnė, o pečių linija ryškesnė. Patelės siluetas paprastai grakštesnis, kaklas ilgesnis, o perėjimas nuo galvos prie liemens – švelnesnis.
Elgsena taip pat suteikia daug informacijos. Stirnos patinas dažniau laikosi vienas, juda kryptingai ir užtikrintai, net ir be ragų gali demonstruoti teritorinį elgesį – dažniau stabteli, stebi aplinką, reaguoja į kitų stirnų pasirodymą. Patelės, ypač su jaunikliais, elgiasi atsargiau, dažniau keičia judėjimo kryptį ir stengiasi išlikti mažiau pastebimos.
Dar vienas požymis – kūno judesiai ir reakcija į pavojų. Patinas dažniau sustoja ir stebi, o tik vėliau pasitraukia, tuo tarpu patelė dažniau iš karto pasirenka atsitraukimą. Šis skirtumas ypač pastebimas atvirose vietovėse.
Svarbu pabrėžti, kad vieno požymio nepakanka. Patikimiausias būdas atskirti stirnos patiną nuo patelės be ragų – vertinti visumą: kūno sandarą, laikyseną, judėjimo pobūdį ir elgseną skirtingose situacijose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar stirnos patinas visada turi ragus?
Kaip patikimiausiai atskirti stirniną nuo patelės be ragų?
Kada stirnos patinai būna pavojingiausi?
Ar stirnos patinai gyvena bandomis?
Ar stirnos patino elgsena skiriasi nuo patelės visus metus?
