Kai šuo pradeda viduriuoti, daugeliui šeimininkų apima nerimas – ypač jei augintinis tampa vangus, nenori ėsti ar gerti. Viduriavimas šunims yra vienas dažniausių virškinamojo trakto sutrikimų, kurį gali sukelti tiek paprastas maisto pasikeitimas, tiek rimta infekcija ar vidaus organų liga.
Svarbiausia – teisingai įvertinti situaciją: ar tai lengvas, praeinantis epizodas, ar rimtas signalas, kad šuniui būtina veterinarinė pagalba. Pasirinkus tinkamus vaistus ir priežiūrą, daugeliu atvejų gyvūnas pasveiksta be komplikacijų. Tačiau net ir paprastas viduriavimas gali būti pavojingas, jei jis tęsiasi ilgiau nei 1–2 dienas ar lydi kiti simptomai, tokie kaip vėmimas, temperatūra, ar kraujas išmatose.
Kodėl šuo viduriuoja? Dažniausios priežastys
Veterinarinėje praktikoje dažniausiai sutinkama, kad šunų viduriavimą lemia virškinimo sistemos sudirginimas – tai gali būti dėl naujo pašaro, netinkamo maisto ar infekcijos. Štai kelios dažniausios priežastys, su kuriomis susiduriu ir savo kabinete:
- staigus maisto pakeitimas: šuns virškinimo sistema jautri pokyčiams. Jei naują maistą įvedate per greitai, gali prasidėti laikinas virškinimo sutrikimas – dažniausiai trumpalaikis, bet kartais intensyvus.
- netinkamas ar sugedęs maistas: šunys mėgsta „pasiimti kąsnį“ lauke ar iš šiukšlių dėžės. Net ir nedidelis kiekis sugedusio maisto gali sukelti stiprų viduriavimą, vėmimą ar net apsinuodijimą.
- parazitai ir kirminai: labai dažna priežastis – žarnyno parazitai. Jauniems šuniukams jie gali sukelti net gyvybei pavojingą dehidrataciją, todėl būtina reguliari dehelmintizacija.
- bakterinės ar virusinės infekcijos: tokios ligos kaip parvovirusinis enteritas, salmoneliozė, koronavirusas ar kampilobakteriozė sukelia stiprų, kartais kruviną viduriavimą. Tai – neatidėliotinos būklės, reikalaujančios gydytojo.
- stresas ir emociniai veiksniai: ilgesnės kelionės, šeimininko išvykimas ar naujas gyvūnas namuose taip pat gali sukelti „nervinį“ viduriavimą. Tokiais atvejais padeda stabilus režimas ir raminančios priemonės.
- medikamentų šalutinis poveikis: kai kurie antibiotikai, priešuždegiminiai ar antiparazitiniai vaistai gali išbalansuoti šuns mikroflorą. Tokiu atveju būtina papildomai skirti probiotikų.
Jei viduriavimas trunka 1–2 dienas, šuo išlieka aktyvus, neatsiranda vėmimo ar kraujo išmatose, dažniausiai pakanka lengvesnio maisto (pvz., virto ryžių ir vištienos), užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir stebėti būklę. Tačiau jeigu viduriavimas tęsiasi ilgiau, gyvūnas atrodo vangus, vemia, pastebite kraują, ar tai nutinka jauniems šuniukams – būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tai padės išvengti dehidratacijos ir nustatyti tikslią sutrikimo priežastį.
Kada būtina kreiptis į veterinarą

Nors lengvas viduriavimas šuniui gali praeiti savaime per 24–48 valandas, yra tam tikrų požymių, kurių negalima ignoruoti. Ilgiau trunkantis ar sunkus viduriavimas greitai sukelia dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir silpnumą – ypač pavojinga tai šuniukams bei senyviems augintiniams.
Veterinarai rekomenduoja nedelsti, jei šuo viduriuoja kartu su vėmimu, mieguistumu, krauju išmatose, ar jei jo pilvas atrodo įtemptas ir skausmingas. Tokių simptomų atvejais savarankiškas gydymas gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pavojingas.
Svarbu prisiminti, kad viduriavimas nėra liga, o simptomas, todėl tikrasis gydymo būdas priklauso nuo priežasties. Neteisingai parinkti vaistai gali maskuoti ligos eigą ir apsunkinti diagnozę. Būtent todėl veterinaro apžiūra yra būtina, jei simptomai nepraeina per dvi dienas arba kartojasi dažnai.
Ką galima daryti namuose
Laikina dieta: 12–24 valandas neduokite maisto, bet visada užtikrinkite prieigą prie švaraus vandens.
Lengvas maistas: po badavimo periodo šerkite virtomis ryžiais, virta vištiena be prieskonių ar specialiu veterinariniu maistu.
Probiotikai: jie padeda atkurti žarnyno mikroflorą ir sutrumpina viduriavimo trukmę.
Stebėjimas: sekite šuns elgesį, išmatų konsistenciją ir apetitą kas kelias valandas.
Ramybė: venkite pasivaikščiojimų, aktyvių žaidimų ar streso, kol šuns savijauta pagerės.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 48 valandas: tai gali būti infekcijos ar vidaus organų sutrikimo požymis.
Matomas kraujas ar gleivės išmatose: gali rodyti rimtą žarnyno uždegimą ar parazitus.
Šuo nevartoja skysčių arba vemia vandeniu: gresia dehidratacija, reikalinga infuzinė terapija.
Šuo tapo vangus, prarado apetitą: galimas bendras organizmo nusilpimas ar sisteminė infekcija.
Viduriavimas kartojasi dažnai: tai gali būti alergijos, maisto netoleravimo ar lėtinių žarnyno ligų požymis.
Šioje vietoje svarbu pabrėžti: niekada neskirkite vaistų savavališkai, ypač tų, kurie skirti žmonėms. Kai kurie preparatai, pavyzdžiui, „Imodium“, gali būti pavojingi šunims dėl skirtingo medžiagų apykaitos veikimo. Veterinaras, įvertinęs šuns būklę, parenka ne tik tinkamą vaistą, bet ir jo dozę, trukmę bei mitybos režimą.
Namų priemonės ir pirmoji pagalba

Kai šuo pradeda viduriuoti, pirmasis žingsnis – stebėjimas ir ramus požiūris. Dauguma lengvų atvejų pagerėja, jei šuniui suteikiamos tinkamos sąlygos atsigauti. Tačiau labai svarbu žinoti, ką galima daryti namuose, o ko ne, kol laukiate vizito pas veterinarą arba kol simptomai rimsta.
Skysčių balansas
Viduriavimas greitai sukelia dehidrataciją, todėl šuo turi gauti pakankamai vandens. Jei gyvūnas pats negeria, galima duoti vandenį mažais kiekiais, bet dažnai – šaukšteliu arba švirkštu be adatos. Veterinarai taip pat rekomenduoja naudoti elektrolitų tirpalus, kurie padeda atkurti druskų pusiausvyrą (pvz., „Rehydion Gel“ ar „Dioralyte“ be cukraus).
Lengva dieta
Po trumpo maisto bado laikotarpio (12–24 val.) šuniui galima pasiūlyti lengvai virškinamą maistą. Tai gali būti:
- virti ryžiai su virta vištiena be prieskonių,
- virtos bulvės su liesa kalakutiena,
- specialus veterinarinis pašaras, pažymėtas „gastrointestinal“ ar „sensitive digestion“.
Tokį maitinimą tęskite 2–3 dienas, kol išmatos taps tvirtesnės. Svarbiausia – neduoti įprasto sauso pašaro ar skanėstų iki visiško pasveikimo.
Probiotikai ir natūralios priemonės
Probiotikai, tokie kaip „Pro-Kolin“, „Diarsanyl“, „Canigest“, padeda atkurti normalią žarnyno mikroflorą. Jei jų neturite, galima naudoti natūralų jogurtą be cukraus, bet tik nedideliais kiekiais. Kai kurie šeimininkai pastebi, kad padeda šiek tiek virtos moliūgo tyrės – joje daug skaidulų, kurios reguliuoja žarnyno darbą.
Stebėjimas ir ramybė
Kol šuo sveiksta, svarbu jį laikyti ramioje aplinkoje. Stenkitės vengti aktyvių žaidimų, kelionių ar streso, nes tai gali vėl išprovokuoti virškinimo sutrikimus. Stebėkite, ar šuo nekarščiuoja, ar nesikeičia išmatų spalva ir kvapas – šie požymiai padės įvertinti, ar situacija gerėja.
Vaistai nuo viduriavimo šunims
Gydant viduriavimą svarbiausia suprasti, kad vieno universalaus vaisto šunims nėra – tinkamas preparatas parenkamas pagal priežastį. Kai kuriais atvejais užtenka natūralių ar probiotinių priemonių, o kitais – reikalingi veterinariniai vaistai ar net antibiotikai.
Žemiau pateikiami dažniausiai veterinarų rekomenduojami preparatai, jų paskirtis ir ypatumai. Jie padeda atstatyti mikroflorą, sumažinti uždegimą ir pagerinti žarnyno funkciją, tačiau bet koks gydymas turėtų būti derinamas su veterinaru.
| Vaisto pavadinimas | Pagrindinės veikliosios medžiagos | Paskirtis | Vartojimo trukmė |
|---|---|---|---|
| Pro-Kolin | Probiotikai, montmorilonitas, prebiotikai | Atkuria mikroflorą, stabdo viduriavimą, mažina žarnyno sudirginimą | 3–5 dienos |
| Diarsanyl | Smektitas, elektrolitai, prebiotikai | Skystina išmatas, apsaugo žarnyno sieneles, padeda atsistatyti po infekcijos | 3–7 dienos |
| Canigest | Probiotikai, beta gliukanai, žolelių ekstraktai | Padeda esant stresiniam ar kelioniniam viduriavimui | Iki simptomų išnykimo |
| Smecta (žmonėms skirtas, atsargiai) | Diosmektitas | Suriša toksinus, apsaugo žarnyno gleivinę (naudoti tik su veterinaro leidimu) | 1–3 dienos |
| Enterol | Saccharomyces boulardii (probiotinės mielės) | Slopina kenksmingas bakterijas, skatina mikrofloros pusiausvyrą | 3–5 dienos |
Šiuos preparatus dažniausiai galima įsigyti be recepto, tačiau dozavimas priklauso nuo šuns svorio, amžiaus ir būklės. Pavyzdžiui, smulkios veislės šuniui užtenka kelių mililitrų „Pro-Kolin“ gelio, o dideliam – reikia visos tūbelės per kelias dienas.
Kai viduriavimą sukelia bakterinė infekcija, veterinaras gali paskirti antibiotikų kursą (pvz., metronidazolą), tačiau tokie vaistai niekada nenaudojami savarankiškai.
Kaip maitinti šunį viduriuojant
Tinkama mityba viduriuojančiam šuniui yra tokia pat svarbi kaip ir pats gydymas. Kai žarnynas sudirgintas, reikia leisti jam „pailsėti“ ir palaipsniui grįžti prie įprasto raciono. Veterinarai pabrėžia, kad mityba turi būti švelni, be riebalų ir be prieskonių, o porcijos – mažesnės, bet dažnesnės.
Maistas, kurį galima duoti
Pirmosiomis dienomis rekomenduojama laikytis lengvos dietos. Tinkamiausi produktai:
- Virti ryžiai su virta vištiena – klasikinis derinys, kuris švelniai veikia žarnyną ir suteikia energijos.
- Virtos bulvės ar makaronai be druskos – lengvai virškinami, padeda sutvirtinti išmatas.
- Virta kalakutiena arba liesa žuvis – baltymų šaltinis, kuris neapsunkina virškinimo.
- Moliūgų ar morkų tyrė – natūralūs šaltiniai skaidulų, kurios reguliuoja žarnyno darbą.
Šiuo laikotarpiu būtina vengti pieno produktų, riebaus maisto, žalių daržovių ir sausų skanėstų, nes jie gali dar labiau dirginti virškinimo sistemą.
Jei šuo gydomas probiotikais ar specialiais veterinariniais preparatais, juos galima maišyti su maistu, tačiau niekada neduokite jų kartu su antibiotikais, nebent taip nurodė veterinaras.
Vandens ir elektrolitų balansas
Kiekvienas viduriavimo atvejis reiškia skysčių netekimą, todėl šuo turi gauti nuolatinę prieigą prie švaraus, kambario temperatūros vandens. Galima pasiūlyti švelnų elektrolitų tirpalą, kurį lengvai galima pasigaminti namuose:
1 litras virinto vandens + žiupsnelis druskos + arbatinis šaukštelis cukraus.
Šis tirpalas padeda išlaikyti hidrataciją, ypač jei šuo atsisako ėsti.
Jeigu šuo kategoriškai negeria, pastebimai džiūsta dantenos ar mažėja šlapinimosi, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą – gali prireikti infuzinės terapijos.
Palaipsnis grįžimas prie įprasto maisto
Kai viduriavimas sustoja ir šuns elgesys normalizuojasi, įprastą pašarą galima grąžinti palaipsniui per 2–3 dienas. Pirmiausia sumaišykite lengvą virto maisto dalį su kasdieniu pašaru santykiu 3:1, vėliau – 1:1, kol galiausiai grįšite prie normalaus raciono.
Svarbiausia – neperkrauti virškinimo sistemos per greitai, nes viduriavimas gali atsinaujinti.
Prevencija – kaip išvengti šuns viduriavimo ateityje

Nors viduriavimas šunims dažnai praeina be pasekmių, jo pasikartojimas gali rodyti rimtesnę problemą arba netinkamą priežiūrą. Siekiant išvengti virškinimo sutrikimų ateityje, svarbu pasirūpinti stabiliu mitybos režimu, tinkama higiena ir streso mažinimu.
Tinkamas maitinimo režimas
Vienas iš pagrindinių prevencijos principų – neeksperimentuoti su maistu. Jei randate pašarą, kuris tinka jūsų augintiniui, venkite dažno keitimo.
Maitinkite visada tuo pačiu metu, nustatytu grafiku – tai padeda reguliuoti virškinimą. Naujus maisto produktus ar papildus įveskite palaipsniui, per 5–7 dienas, maišydami su įprastu pašaru.
Be to, venkite šių klaidų:
- Perteklinių skanėstų ar „žmogiško“ maisto (ypač riebalų, prieskonių, šokolado, svogūnų).
- Kaulų duodamo kaip užkandžio, nes jie gali pažeisti žarnyną ar sukelti užsikimšimą.
- Staigių pašarų pokyčių kelionių metu – pasirūpinkite, kad šuo gautų tą patį maistą, kurį valgo namuose.
Reguliari dehelmintizacija ir vakcinacija
Parazitai – viena dažniausių ilgalaikio viduriavimo priežasčių. Net jei šuo atrodo sveikas, kirminų kiaušinėliai gali būti nepastebimi plika akimi. Todėl rekomenduojama:
- Dehelmintizuoti kas 3 mėnesius arba pagal veterinaro nurodymus.
- Naudoti plataus spektro preparatus (pvz., „Milbemax“, „Drontal“, „NexGard Spectra“).
- Užtikrinti, kad šuo gautų visas vakcinas – kai kurios infekcijos, tokios kaip parvovirusas, tiesiogiai veikia žarnyną.
Higiena ir saugi aplinka
Švarus maisto ir vandens dubenėlis, šviežias vanduo ir švari aplinka – paprastos, bet esminės sąlygos.
Namuose, kur yra keli gyvūnai, neleiskite jiems dalintis maistu ar žaislais, jei vienas iš jų serga.
Pasivaikščiojimų metu neleiskite šuniui ėsti rastų daiktų ar gerti iš balų – taip jis gali užsikrėsti bakterijomis ar parazitais.
Streso mažinimas
Šunys jautriai reaguoja į pokyčius – kraustymąsi, naują šeimos narį ar ilgesnį šeimininko išvykimą. Stresas gali sutrikdyti virškinimo fermentų veiklą. Padėkite savo augintiniui adaptuotis: laikykitės rutinos, užtikrinkite pakankamai miego ir aktyvaus laiko.
Kai kuriais atvejais padeda raminantys feromonai arba papildai su triptofanu – jie saugiai mažina nerimą.
Šeimininkų atsiliepimai
„Kai mūsų biglis pradėjo viduriuoti po kelionės, padėjo tik dieta ir „Pro-Kolin“. Veterinaras paaiškino, kad stresas dažnai sukelia tokias reakcijas.“
— Rasa, Kaunas
„Mano vokiečių aviganis po pašaro keitimo kentė virškinimo problemas, bet po kelių dienų lengvos dietos ir probiotikų viskas susitvarkė.“
— Mantas, Klaipėda
„Naudojau „Canigest“ kelionių metu – puikiai padėjo išvengti viduriavimo, nors anksčiau jis visada pasireikšdavo.“
— Laura, Vilnius
Dažniausiai užduodami klausimai apie šunų viduriavimą
Kiek laiko gali tęstis viduriavimas šuniui?
Ar galima duoti šuniui žmonėms skirtų vaistų nuo viduriavimo?
Ar šuo gali viduriuoti dėl streso?
Kada būtina kreiptis į veterinarą dėl viduriavimo?
Ar galima duoti šuniui probiotikų be veterinaro paskyrimo?
Kaip elgtis, jei šuniukas viduriuoja pirmą kartą?
