Vandens žiurkė: kur gyvena ir kuo skiriasi nuo kitų rūšių?

Vandens žiurke Lietuvoje dažnai vadinami keli skirtingi gyvūnai, todėl kyla nemažai painiavos. Dažniausiai taip apibūdinama ondatra (Ondatra zibethicus) arba vandens pelėnas (Arvicola amphibius). Nors iš išvaizdos jie gali priminti miesto žiurkes, biologiškai tai skirtingos rūšys, turinčios savitas buveines, elgseną ir ekologinę reikšmę.

Vandens žiurkės yra pusiau vandens gyvenimo būdu pasižymintys graužikai. Jos puikiai prisitaikiusios prie gyvenimo prie upių, ežerų, pelkių ar tvenkinių. Stiprios galūnės, tankus kailis ir gebėjimas plaukti leidžia joms efektyviai judėti tiek sausumoje, tiek vandenyje.

Kur gyvena vandens žiurkės?

Vandens žiurkės renkasi teritorijas, kuriose yra pastovus vandens šaltinis ir pakankamai augalijos. Dažniausiai jos aptinkamos:

• ežerų ir tvenkinių pakrantėse,
• lėtai tekančių upių šlaituose,
• pelkėtose vietovėse,
• drenažo kanaluose ar užtvankų zonose.

Jos kasa urvus krantuose arba stato lizdus iš augalinės medžiagos. Ondatros dažnai įsirengia kupolo formos statinius iš nendrių, o vandens pelėnai dažniau renkasi požeminius urvus su išėjimu į vandenį.

Vandens telkinys joms svarbus ne tik dėl maisto, bet ir dėl apsaugos – pavojų atveju jos greitai neria į vandenį.

Ondatra ir vandens pelėnas: pagrindiniai skirtumai

Nors abu šie gyvūnai vadinami „vandens žiurkėmis“, biologiniu požiūriu tai skirtingos rūšys, turinčios skirtingą kilmę ir ekologinį vaidmenį. Aiškus jų atskyrimas svarbus tiek gamtos stebėtojams, tiek ūkininkams ar žuvininkystės specialistams.

Dydis ir išvaizda

Ondatra (Ondatra zibethicus) yra gerokai stambesnė. Suaugęs individas gali sverti 1–2 kg, kūno ilgis siekia apie 25–40 cm, o uodega – ilga, plokščia iš šonų, padedanti plaukti. Kailis tankus, rusvai rudas, pritaikytas šaltam vandeniui.

Vandens pelėnas (Arvicola amphibius) yra mažesnis – dažniausiai sveria iki 300–500 g. Jo kūnas trumpesnis, uodega storesnė ir trumpesnė, labiau primenanti pelės ar žiurkės, bet be plokščios formos. Kailis tamsesnis, aksominis.

Gyvenimo būdas

Ondatra yra invazinė rūšis Lietuvoje, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ji dažnai stato iš augalų suformuotus kupolo formos lizdus virš vandens arba kasa didelius urvus pylimuose. Jos aktyvios tiek dieną, tiek naktį.

Vandens pelėnas yra vietinė rūšis. Jis dažniau gyvena požeminiuose urvuose pakrantėse ir rečiau stato matomus statinius. Ši rūšis jautresnė buveinių pokyčiams ir labiau priklausoma nuo natūralios aplinkos.

Ekologinė reikšmė

Ondatros gali turėti stipresnį poveikį pakrančių ekosistemoms, nes jų populiacija vietomis išauga gana sparčiai. Intensyvus augalijos graužimas ar pylimų ardymas gali sukelti infrastruktūros problemų.

Vandens pelėnai atlieka labiau subalansuotą ekologinį vaidmenį – jie yra natūralios mitybos grandinės dalis ir tampa plėšrūnų, tokių kaip lapės ar plėšrieji paukščiai, grobiu.

Kaip vandens žiurkė skiriasi nuo miesto žiurkės?

Buveinė ir gyvenimo aplinka

Miesto žiurkė (Rattus norvegicus) yra glaudžiai susijusi su žmogaus aplinka. Ji dažniausiai gyvena kanalizacijose, rūsiuose, sandėliuose ar ūkiniuose pastatuose, kur randa lengvai prieinamą maistą ir šilumą. Ši rūšis puikiai prisitaikiusi prie urbanizuotų teritorijų ir dažnai aptinkama ten, kur yra atliekų ar grūdų atsargų.

Vandens žiurkė, priešingai, gyvena natūraliose ar pusiau natūraliose buveinėse – ežerų, upių, pelkių pakrantėse ar tvenkiniuose. Ji priklausoma nuo vandens telkinio, kuris užtikrina tiek maisto šaltinį, tiek apsaugą nuo plėšrūnų. Pavojui iškilus, vandens žiurkė paprastai pasitraukia į vandenį, o ne į pastatus.

Mitybos skirtumai

Miesto žiurkė yra visaėdė. Ji minta tiek augaliniu, tiek gyvūniniu maistu, dažnai naudojasi žmogaus atliekomis. Tokia mityba leidžia jai lengvai išgyventi įvairiomis sąlygomis, bet kartu didina sanitarinę riziką.

Vandens žiurkės racionas daugiausia augalinis. Jos minta nendrėmis, meldais, viksvomis, vandens lelijomis ir kitais pakrančių augalais. Gyvūninės kilmės maistas, jei ir pasitaiko, sudaro tik labai nedidelę dalį. Šis skirtumas lemia ir jų ekologinį vaidmenį – vandens žiurkės labiau veikia augalijos struktūrą nei maisto atliekų ciklą.

Kūno sandara ir prisitaikymas

Miesto žiurkės kūnas labiau pritaikytas sausumos gyvenimui. Jos uodega plona, apvali, be specialių plaukimo adaptacijų. Kailis retesnis, nes ši rūšis dažniau gyvena sausose, uždarose patalpose.

Vandens žiurkės turi tankų, vandeniui atsparų kailį ir geresnes plaukimo savybes. Ondatros uodega plokščia iš šonų, padedanti efektyviau judėti vandenyje, o vandens pelėnai turi tvirtesnį, kompaktiškesnį kūną. Šie bruožai rodo aiškią adaptaciją pusiau vandens gyvenimo būdui.

Rizika žmogui

Miesto žiurkės dažnai laikomos ligų pernešėjomis ir sanitarine problema, nes jos gyvena arti žmonių ir kontaktuoja su maistu ar atliekomis. Dėl to jų kontrolė urbanistinėje aplinkoje yra būtina.

Vandens žiurkės paprastai vengia žmogaus artumos ir retai patenka į gyvenamuosius pastatus. Jų poveikis labiau susijęs su pakrančių augalija ar infrastruktūra, o ne su tiesiogine sanitarine rizika.

Ondatra, vandens pelėnas ir miesto žiurkė: aiškus palyginimas

Norint tiksliai atskirti vandens žiurkę nuo kitų panašių graužikų, verta įvertinti pagrindinius biologinius ir ekologinius požymius. Žemiau pateikta lentelė padeda greitai suprasti esminius skirtumus tarp ondatros, vandens pelėno ir miesto žiurkės.

Ar vandens žiurkės yra pavojingos?

Daugeliu atvejų vandens žiurkės žmogui nėra pavojingos. Jos vengia tiesioginio kontakto ir aktyviausios būna prie vandens telkinių. Skirtingai nei miesto žiurkės, jos retai patenka į gyvenamuosius pastatus ar maisto saugojimo vietas.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą – ondatros, kasdamos urvus pylimuose ar tvenkinių krantuose, gali susilpninti jų struktūrą. Tokiu atveju problema yra labiau inžinerinė nei sanitarinė.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar vandens žiurkė gali gyventi namuose?

Paprastai ne. Vandens žiurkės yra susijusios su natūraliomis vandens buveinėmis ir retai įsikuria pastatuose.

Kaip atskirti ondatrą nuo bebro?

Ondatra gerokai mažesnė už bebrą ir turi siauresnę, iš šonų plokščią uodegą, o bebro uodega plati ir plokščia horizontaliai.

Ar vandens žiurkės saugomos?

Vandens pelėnas yra vietinė rūšis ir gali būti saugomas tam tikrose teritorijose, o ondatra laikoma invazine rūšimi.

Ar jos puola žmones?

Ne. Vandens žiurkės paprastai vengia žmonių ir ginasi tik tiesioginio pavojaus atveju.