Varliagyviai Lietuvoje: rūšys ir įdomiausi atstovai

Varliagyviai yra viena seniausių stuburinių gyvūnų grupių pasaulyje. Jie išsiskiria tuo, kad dalį gyvenimo praleidžia vandenyje, o dalį – sausumoje. Dėl šios savybės varliagyviai dažnai laikomi tarpine grandimi tarp vandens ir sausumos gyvūnų.

Lietuvoje varliagyviai dažniausiai asocijuojasi su varlėmis, tačiau mūsų šalyje gyvena ir rupūžės, medvarlės bei tritonai. Nors daugelis šių gyvūnų yra nedideli ir gana slapūs, jų vaidmuo gamtoje yra labai svarbus. Jie padeda kontroliuoti vabzdžių populiacijas, patys tampa maistu daugeliui paukščių, žuvų ir žinduolių, o jų gausa dažnai laikoma vienu iš aplinkos būklės rodiklių.

Varliagyviai ypač jautriai reaguoja į vandens taršą, buveinių nykimą ir klimato pokyčius. Dėl šios priežasties kai kurios rūšys šiandien sutinkamos rečiau nei anksčiau. Vis dėlto Lietuvoje vis dar galima rasti nemažą varliagyvių įvairovę – nuo gerai pažįstamos paprastosios varlės iki rečiau sutinkamų tritonų ar spalvingosios žaliosios medvarlės.

Kokios varliagyvių rūšys gyvena Lietuvoje?

Lietuvoje aptinkamos kelios skirtingos varliagyvių grupės, kurios tarpusavyje skiriasi išvaizda, gyvenimo būdu ir buveinėmis. Visus mūsų šalies varliagyvius galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – beuodegius ir uodeguotuosius varliagyvius.

Beuodegiams varliagyviams priklauso įvairios varlės, rupūžės ir medvarlės. Tai dažniausiai žmonių sutinkami varliagyviai, kuriuos galima pamatyti prie tvenkinių, ežerų, miškuose, pievose ar net soduose.

Uodeguotiesiems varliagyviams priklauso tritonai. Jie išvaizda šiek tiek primena mažus driežus, tačiau yra artimi varlių giminaičiai. Tritonai dažniausiai gyvena drėgnose vietose ir didžiąją aktyvaus sezono dalį praleidžia netoli vandens telkinių.

Lietuvoje aptinkamų varliagyvių grupės

Dažniausiai sutinkamos varlės

Dažniausiai Lietuvos gamtoje žmonės pastebi įvairias rudąsias ir žaliąsias varles. Paprastoji varlė yra viena labiausiai paplitusių rūšių. Ji gyvena miškuose, pievose, soduose ir kitose drėgnesnėse vietose.

Kūdrinės ir ežerinės varlės dažniau aptinkamos prie vandens telkinių. Šios rūšys didžiąją gyvenimo dalį praleidžia netoli vandens ir dažnai garsiai kurkia šiltomis vasaros dienomis.

Rupūžės – nepelnytai nuvertinti sodo gyventojai

Nors rupūžės daugeliui žmonių atrodo mažiau patrauklios nei varlės, jos yra itin naudingos. Rupūžės minta šliužais, vikšrais, vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais, todėl padeda natūraliai mažinti įvairių kenkėjų skaičių.

Dažniausiai Lietuvoje sutinkama paprastoji rupūžė. Ji gali gyventi net gana toli nuo vandens telkinių ir neršti grįžta tik pavasarį.

Tritonai – paslaptingiausi Lietuvos varliagyviai

Tritonai daugeliui žmonių yra mažiau pažįstami nei varlės ar rupūžės. Jie pasižymi pailgu kūnu, ilga uodega ir lėtesniu judėjimu.

Ypač įspūdingai atrodo skiauterėtasis tritonas. Veisimosi laikotarpiu patinams ant nugaros išauga ryški banguota skiauterė, kuri padeda pritraukti pateles. Dėl savo išvaizdos šis gyvūnas dažnai laikomas vienu gražiausių Lietuvos varliagyvių.

Kiek varliagyvių rūšių gyvena Lietuvoje?

Nors Lietuva nėra didelė šalis, joje gyvena daugiau nei dešimt varliagyvių rūšių. Dalis jų yra gana dažnos ir lengvai pastebimos, o kai kurios aptinkamos tik tam tikruose regionuose arba laikomos retomis.

Būtent ši įvairovė leidžia Lietuvai išlaikyti gana turtingą varliagyvių fauną, kuri svarbi tiek gamtos pusiausvyrai, tiek biologinės įvairovės išsaugojimui.

Įdomiausi Lietuvos varliagyviai

Nors visos Lietuvoje gyvenančios varliagyvių rūšys yra svarbios gamtai, kai kurios iš jų išsiskiria neįprasta išvaizda, elgesiu ar retumu. Būtent šie gyvūnai dažniausiai sulaukia gamtininkų ir fotografų dėmesio.

Skiauterėtasis tritonas

Skiauterėtasis tritonas laikomas vienu įspūdingiausių Lietuvos varliagyvių. Veisimosi laikotarpiu patinams ant nugaros išauga aukšta dantyta skiauterė, kuri driekiasi beveik per visą kūną ir uodegą.

Šie tritonai gyvena prie nedidelių vandens telkinių, kūdrų ir užpelkėjusių vietų. Didžiąją metų dalį jie praleidžia sausumoje, slėpdamiesi po akmenimis, medžių žieve ar tankioje augmenijoje.

Europinė medvarlė

Europinė medvarlė yra viena spalvingiausių Lietuvos varliagyvių. Ji lengvai atpažįstama iš ryškiai žalios spalvos kūno ir tamsios juostos, einančios per šoną.

Skirtingai nei dauguma kitų Lietuvos varliagyvių, medvarlės puikiai laipioja. Jų pirštų galuose esančios lipnios pagalvėlės leidžia lengvai judėti augalais, krūmais ir net medžių šakomis.

Dėl savo išvaizdos medvarlė dažnai laikoma viena gražiausių Lietuvos varlių.

Žalioji rupūžė

Žalioji rupūžė išsiskiria neįprastu raštu. Jos oda padengta žaliomis dėmėmis, kurios primena maskuojamąjį raštą.

Ši rūšis mėgsta šiltesnes ir sausesnes vietoves nei dauguma kitų varliagyvių. Žaliosios rupūžės dažnai aptinkamos smėlingose teritorijose, karjeruose ar atvirose pievose.

Raudonpilvė kūmutė

Raudonpilvė kūmutė yra nedidelis, tačiau labai išskirtinis varliagyvis. Jos pilvas nuspalvintas ryškiais oranžiniais ar raudonais raštais su tamsiomis dėmėmis.

Pajutusi pavojų kūmutė dažnai apsiverčia ant nugaros ir parodo ryškų pilvą. Toks elgesys padeda atbaidyti plėšrūnus, nes ryškios spalvos gamtoje dažnai signalizuoja apie galimą pavojų.

Didžiausi ir mažiausi Lietuvos varliagyviai

Lietuvoje gyvenančių varliagyvių dydžiai gana skirtingi. Vieni jų telpa į delną, o kiti gali užaugti iki gana įspūdingų matmenų.

Kodėl varliagyviai tokie svarbūs gamtai?

Varliagyviai yra svarbi maisto grandinės dalis. Jie padeda reguliuoti uodų, musių, šliužų ir kitų smulkių bestuburių populiacijas. Tuo pačiu jie patys tampa maistu daugeliui paukščių, žuvų, gyvačių ir žinduolių.

Dėl jautrios odos ir priklausomybės nuo vandens telkinių varliagyviai taip pat laikomi natūraliais aplinkos būklės indikatoriais. Kai jų populiacijos mažėja, tai dažnai signalizuoja apie platesnes ekologines problemas, tokias kaip vandens tarša, buveinių nykimas ar klimato pokyčiai.

Kur gyvena varliagyviai Lietuvoje?

Nors daugeliui žmonių varliagyviai pirmiausia asocijuojasi su tvenkiniais ir ežerais, didžiąją metų dalį daugelis jų praleidžia ne vandenyje, o sausumoje. Vandens telkiniai jiems svarbiausi veisimosi laikotarpiu, kai dedami ikrai ir vystosi buožgalviai.

Skirtingos rūšys renkasi nevienodas buveines. Vienos labiau mėgsta drėgnus miškus, kitos – atviras pievas, o kai kurios puikiai prisitaiko net prie žmogaus sukurtos aplinkos.

Dažniausios varliagyvių buveinės

Kodėl pavasarį varliagyviai keliauja per kelius?

Daugelis žmonių ankstyvą pavasarį pastebi per kelius keliaujančias varles ar rupūžes. Tai natūrali migracija į nerštavietes. Žiemoję miškuose, pievose ar po žeme, varliagyviai atšilus orams grįžta į vandens telkinius, kuriuose veisiasi.

Būtent šių migracijų metu žūsta daug gyvūnų. Intensyvaus eismo keliuose kai kuriose vietovėse kasmet įrengiamos specialios apsauginės tvorelės ir gyvūnų perkėlimo punktai, padedantys sumažinti nuostolius.

Kaip varliagyviai išgyvena žiemą?

Lietuvos žiemos varliagyviams yra rimtas išbandymas. Atvėsus orams jie tampa neaktyvūs ir ieško vietų žiemojimui. Vieni slepiasi po medžių šaknimis, akmenimis ar lapų sluoksniu, kiti įsirausia į dirvą.

Kai kurios rūšys žiemoja vandens telkinių dugne. Sulėtėjusi medžiagų apykaita leidžia jiems išgyventi kelis mėnesius beveik nejudant ir nesimaitinant.

Kokie pavojai gresia Lietuvos varliagyviams?

Didžiausią grėsmę varliagyviams kelia buveinių nykimas. Nusausinamos pelkės, užpilamos kūdros, naikinami natūralūs vandens telkiniai ir mažėja vietų, kuriose šie gyvūnai gali veistis.

Ne mažiau pavojinga ir vandens tarša. Kadangi varliagyvių oda labai jautri, įvairūs teršalai juos veikia greičiau nei daugelį kitų gyvūnų.

Prie grėsmių taip pat prisideda klimato kaita, intensyvus eismas migracijos keliuose bei invazinės rūšys, kurios konkuruoja dėl maisto arba naikina jų ikrus bei jauniklius.

Ar verta saugoti varliagyvius?

Nors varliagyviai dažnai lieka nepastebėti, jų reikšmė gamtai yra milžiniška. Viena rupūžė ar varlė per sezoną gali sunaikinti tūkstančius vabzdžių, tarp jų ir įvairių žemės ūkio bei sodo kenkėjų.

Sveika varliagyvių populiacija rodo, kad aplinka yra palyginti švari ir tinkama gyvybei. Todėl rūpinimasis šiais gyvūnais kartu reiškia rūpinimąsi ir platesne ekosistema, kurioje gyvename mes visi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kiek varliagyvių rūšių gyvena Lietuvoje?

Lietuvoje aptinkama daugiau nei dešimt varliagyvių rūšių. Tarp jų yra įvairios varlės, rupūžės, medvarlės, kūmutės ir tritonai.

Kuo skiriasi varlė nuo rupūžės?

Varlės dažniausiai turi lygesnę ir drėgnesnę odą, ilgesnes užpakalines kojas bei geriau šokinėja. Rupūžės pasižymi grublėta oda, trumpesnėmis kojomis ir dažniau juda vaikščiodamos.

Ar visi Lietuvos varliagyviai gyvena vandenyje?

Ne. Dauguma rūšių vandenyje praleidžia tik veisimosi laikotarpį. Likusią metų dalį jos gyvena miškuose, pievose, soduose ar kitose drėgnesnėse sausumos vietose.

Koks didžiausias varliagyvis Lietuvoje?

Tarp dažniausiai minimų didžiausių Lietuvos varliagyvių yra skiauterėtasis tritonas ir ežerinė varlė. Jie gali būti gerokai didesni už daugelį kitų mūsų šalies rūšių.

Kodėl svarbu saugoti varliagyvius?

Varliagyviai padeda reguliuoti vabzdžių populiacijas ir yra svarbi maisto grandinės dalis. Jų gausa taip pat padeda vertinti aplinkos būklę, nes šie gyvūnai labai jautriai reaguoja į taršą ir buveinių pokyčius.