Katės, nors ir atrodo nepriklausomos bei tvirtos, iš tiesų yra itin jautrios savo sveikatai. Dauguma ligų vystosi nepastebimai, nes katės instinktyviai slepia silpnumą. Štai kodėl daugelis šeimininkų ligos požymius pastebi tik tada, kai situacija tampa rimta. Norint užkirsti kelią komplikacijoms, svarbu žinoti, kokios ligos dažniausiai pasitaiko katėms, kaip jas atpažinti ir kada būtina kreiptis į veterinarą.
Kačių ligų klasifikacija – nuo infekcinių iki elgesio sutrikimų
Katės gali sirgti labai įvairiomis ligomis – nuo paprastų odos infekcijų iki rimtų vidaus organų ar net elgesio sutrikimų. Kad būtų lengviau suprasti, veterinarai ligas skirsto į kelias pagrindines kategorijas. Kiekvienai grupei būdingi skirtingi simptomai, todėl šeimininkui svarbu atpažinti jų pobūdį ir intensyvumą.
| Ligos grupė | Apibūdinimas | Dažniausi simptomai |
|---|---|---|
| Virusinės ir bakterinės | Sukelia virusai ar bakterijos, plinta kontaktiniu būdu ar per orą | Karščiavimas, kosulys, čiaudulys, išskyros iš akių ir nosies |
| Vidaus organų | Pažeidžia kepenis, inkstus, širdį ar virškinimo sistemą | Vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, svorio kritimas |
| Odos ir kailio | Sukelia parazitai, alergijos ar grybeliai | Kasiymasis, plaukų slinkimas, odos paraudimai ar žaizdelės |
| Elgesio ir nervų sistemos | Dažnai susijusios su stresu, nerimu ar hormonų disbalansu | Agresyvumas, apatija, neįprastas balsavimas ar vengimas dėžutės |
| Parazitinės | Sukelia vidaus ar išorės parazitai, pvz., kirminai ar blusos | Niežulys, svorio mažėjimas, pilvo pūtimas, matomi parazitai išmatose |
Kaip matyti, daugelis ligų pasireiškia panašiais simptomais – vangumu, apetito praradimu, kailio pokyčiais. Todėl svarbiausia – ne bandyti gydyti pačiam, o stebėti katės elgesį ir laiku kreiptis į veterinarą.
Virusinės ir bakterinės kačių ligos

Infekcinės ligos – vienos pavojingiausių, nes jos plinta greitai, o kai kurios gali būti mirtinos. Dauguma šių ligų perduodamos per kontaktą su kitomis katėmis, jų seilėmis, krauju ar net per orą. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, pasiutligė, pavojingos ir žmonėms. Todėl profilaktika (vakcinacija, higiena ir imuniteto stiprinimas) yra būtina kiekvienai katei, net jei ji gyvena tik namuose.
Virusinės ir bakterinės ligos neretai prasideda labai panašiai – karščiavimu, vangumu ar apetito praradimu. Tačiau kiekviena iš jų turi savitų simptomų, pagal kuriuos veterinarai nustato diagnozę.
| Ligos pavadinimas | Sukėlėjas | Pagrindiniai simptomai | Pavojingumas |
|---|---|---|---|
| Kačių virusinis rinotracheitas | Herpes virusas | Čiaudulys, nosies išskyros, akių uždegimas, karščiavimas | Vidutinis – pavojingas jaunikliams ir senoms katėms |
| Kačių kalicivirusas | Calicivirus | Sloga, opos burnoje, apetito stoka, kvėpavimo sunkumai | Vidutinis – gali komplikuotis į plaučių uždegimą |
| Kačių leukemijos virusas (FeLV) | Retrovirusas | Imuniteto silpnėjimas, svorio kritimas, nuolatinis karščiavimas | Labai pavojingas – sukelia negrįžtamus imuninės sistemos pažeidimus |
| Kačių imunodeficito virusas (FIV) | Retrovirusas | Dažnos infekcijos, žaizdelių negijimas, burnos uždegimas | Lėtinis ir pavojingas – prilyginamas AIDS gyvūnams |
| Kačių pasiutligė | Rabies virusas | Agresija, seilėtekis, koordinacijos praradimas, paralyžius | Mirtina – pavojinga ir žmogui |
| Salmoneliozė | Bakterijos „Salmonella“ | Viduriavimas, vėmimas, dehidratacija, karščiavimas | Vidutinio pavojingumo, gali užkrėsti žmones |
Virusinių ir bakterinių ligų gydymas dažniausiai yra simptominis, nes virusų visiškai sunaikinti neįmanoma. Svarbiausias vaidmuo tenka imuniteto stiprinimui, tinkamai mitybai ir skiepams. Kačių vakcinacija nuo rinotracheito, kaliciviruso ir leukemijos turėtų būti atliekama kasmet, net ir naminėms katėms, kurios neva „nieko neužsikrės“.
Vidaus organų ligos ir jų požymiai

Vidaus organų ligos katėms vystosi tyliai ir dažnai pastebimos tik tuomet, kai būklė jau pažengusi. Dažniausiai kenčia inkstai, kepenys, kasa ir šlapimo sistema, tačiau neretai pasitaiko ir virškinimo ar širdies sutrikimų. Šių ligų simptomai gali būti panašūs — vangumas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, svorio netekimas ar pasikeitęs gėrimo kiekis.
Kadangi katės yra linkusios slėpti skausmą, šeimininko dėmesingumas tampa gyvybiškai svarbus. Jei pastebima, kad gyvūnas geria daugiau vandens nei įprasta, šlapinasi dažniau, ar jo kailis praranda blizgesį, tai gali būti inkstų ar kepenų ligos pradžia.
Ką galima stebėti namuose
Stebėkite šlapinimosi dažnį: per dažnas ar retas šlapinimasis gali rodyti šlapimo takų infekciją ar inkstų nepakankamumą.
Vertinkite gėrimo kiekį: jei katė geria žymiai daugiau nei anksčiau, gali būti inkstų ar cukrinio diabeto problema.
Apžiūrėkite burnos ertmę: gelsvos dantenos ar blogas kvapas – kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų požymis.
Stebėkite svorį ir apetitą: svorio kritimas be priežasties dažnai signalizuoja apie vidaus organų ligas.
Atkreipkite dėmesį į kailį: matinė, šiurkšti vilna – vienas ankstyvųjų kepenų ar inkstų problemų ženklų.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė vemia dažniau nei 2 kartus per dieną: tai gali rodyti kasos ar kepenų pažeidimą.
Pastebėtas kraujas šlapime ar išmatose: būtina skubi apžiūra – galimos inkstų ar šlapimo pūslės problemos.
Gyvūnas atsisako maisto daugiau nei 24 valandas: ypač pavojinga kepenims.
Didelis pilvo patinimas: gali rodyti ascitą ar kepenų nepakankamumą.
Geltonos akys ar dantenos: tai kepenų ligos požymis, reikalaujantis neatidėliotinos pagalbos.
Kai kurios vidaus organų ligos, tokios kaip inkstų nepakankamumas ar cukrinis diabetas, yra lėtinės ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Tokiais atvejais veterinaras nustato specialią dietą, skysčių terapiją arba vaistus, padedančius palaikyti organų veiklą. Laiku pastebėti požymiai gali gerokai prailginti katės gyvenimą ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Odos, kailio ir parazitų sukeltos ligos
Kailis ir oda – tai pirmasis kačių sveikatos indikatorius. Blizgantis, švarus kailis rodo gerą savijautą, o pleiskanos, niežulys, plaukų slinkimas ar žaizdelės gali būti pirmieji signalai, kad katės organizme vyksta kažkas negero. Odos ligos dažnai pasireiškia tiek dėl parazitų (blusų, erkių, poodinių erkelių), tiek dėl grybelinių infekcijų ar alergijų. Kai kurios jų užkrečiamos ir žmonėms, todėl greita reakcija būtina.
Pirmas požymis, į kurį verta atkreipti dėmesį – intensyvus kasymasis ar laižymasis. Katės tai daro ne tik iš įpročio, bet ir bandydamos numalšinti diskomfortą. Ilgainiui tokie simptomai gali sukelti odos pažeidimus ir bakterines infekcijas.
| Ligos pavadinimas | Sukėlėjas / priežastis | Simptomai | Ar pavojinga žmogui |
|---|---|---|---|
| Blusos ir erkės | Išoriniai parazitai | Niežulys, odos paraudimas, šašeliai, plaukų išretėjimas | Blusos gali įkąsti žmogui, erkės – pernešti ligas |
| Grybelinė infekcija (mikrosporija) | Dermatofitiniai grybai | Apvalūs nuplikę plotai, šašai, pleiskanojimas | Taip, ypač vaikams – būtina izoliacija ir gydymas |
| Alerginis dermatitas | Alergija maistui, dulkėms ar vabzdžių įkandimams | Niežulys, paraudimas, odos lupimasis, žaizdelės | Ne, bet reikalauja veterinarinės priežiūros |
| Poodinės erkutės (demodikozė) | Mikroskopinės erkės | Pleiskanojimas, plikimo plotai, odos sustorėjimas | Retai perduodama žmonėms |
| Seborėja (riebi oda) | Hormonų disbalansas ar mitybos sutrikimai | Pleiskanos, nemalonus kvapas, riebus kailis | Ne, tačiau būtina rasti priežastį |
Kačių odos ir kailio problemos dažnai rodo vidinę organizmo disbalanso būseną, o ne tik išorinę infekciją. Todėl veterinaras visada ieško priežasties – ar tai alergija, ar vidaus organų liga. Gydymas dažnai apima ne tik specialius šampūnus ar tepalus, bet ir mitybos korekciją, antiparazitines priemones, o kartais – antibiotikus ar priešgrybelinius vaistus.
Elgesio ir nervų sistemos sutrikimai

Katės – itin jautrūs gyvūnai, reaguojantys į aplinkos pokyčius, stresą ir emocinę įtampą. Net smulkūs pasikeitimai, tokie kaip naujas baldų išdėstymas, kito augintinio atsiradimas ar garsūs triukšmai, gali sukelti elgesio sutrikimus. Dažnai šeimininkai klaidingai mano, kad katė „keršija“, nors iš tikrųjų ji taip išreiškia nerimą, baimę ar skausmą.
Nervų sistemos ir elgesio problemos gali būti tiek psichologinės, tiek fiziologinės kilmės – pavyzdžiui, hormonų disbalansas, neurologiniai pažeidimai ar net uždegimai smegenyse. Tokie sutrikimai reikalauja veterinaro apžiūros ir, kartais, elgesio terapijos ar vaistų.
| Sutrikimo tipas | Galimos priežastys | Pagrindiniai simptomai | Rekomenduojami veiksmai |
|---|---|---|---|
| Stresas ir nerimas | Aplinkos pokyčiai, naujas gyvūnas, kelionės | Pasitraukimas, slėpimasis, laižymasis, nevalgymas | Sukurti ramią aplinką, naudoti feromonus, konsultuotis su veterinaru |
| Depresija | Ilgas vienišumas, netektis, nuobodulys | Apatija, miegas visą dieną, domėjimosi praradimas | Daugiau bendravimo, žaidimų, dėmesio, galimi raminamieji papildai |
| Agresija | Baimė, teritorinė gynyba, skausmas | Šnypštimas, puolimai, uodegos plakimas | Pašalinti stresorių, nenaudoti bausmių, ieškoti priežasties |
| Neurologiniai sutrikimai | Traumos, infekcijos, epilepsija, navikai | Trūkčiojimai, nekoordinuoti judesiai, elgesio pokyčiai | Veterinaro apžiūra, neurologiniai tyrimai, gydymas pagal priežastį |
| Hormoniniai disbalansai | Skydliaukės ar lytinių hormonų sutrikimai | Staigus aktyvumo pokytis, neramumas ar apatija | Kraujo tyrimai, hormonų terapija, stebėsena |
Šių sutrikimų priežastis ne visuomet lengva nustatyti, nes elgesio pokyčiai gali būti ir fizinės ligos pasekmė. Pavyzdžiui, katė, turinti inkstų skausmą, gali elgtis agresyviai ar vengti dėžutės, nes jai skauda šlapinantis. Dėl to kiekvienas neįprastas elgesio pokytis turėtų būti vertinamas rimtai.
Kačių ligų simptomai

Kad būtų lengviau orientuotis, pateikiu lentelę, kurioje apibendrinti dažniausi simptomai ir galimos jų priežastys. Tai nėra diagnostikos priemonė, tačiau padeda šeimininkui greitai įvertinti, ar situacija reikalauja veterinarinės apžiūros.
Jei pastebite, kad vienas ar keli simptomai tęsiasi ilgiau nei 1–2 dienas, tai yra rimtas signalas kreiptis į specialistą.
| Simptomas | Galimos ligos | Ką daryti |
|---|---|---|
| Vėmimas ar viduriavimas | Virškinimo sutrikimai, apsinuodijimas, kepenų ar kasos problemos | Stebėti skysčių balansą, nešerti kelias valandas, kreiptis į veterinarą, jei simptomai kartojasi |
| Apetito stoka | Inkstų, kepenų ligos, dantų skausmas, karščiavimas | Jei trunka ilgiau nei 24 val., būtina apžiūra ir kraujo tyrimai |
| Kosulys ar čiaudulys | Virusinis rinotracheitas, kalicivirusas, alergijos | Patikrinti vakcinacijos statusą, suteikti ramybę, kreiptis į veterinarą |
| Padidėjęs troškulys | Inkstų nepakankamumas, diabetas, karščiavimas | Stebėti šlapimo kiekį, atlikti tyrimus klinikoje |
| Plaukų slinkimas, pleiskanos | Alergijos, grybelis, parazitai, mitybos trūkumai | Naudoti antiparazitines priemones, pakeisti pašarą, kreiptis į veterinarą |
| Agresija ar apatija | Stresas, skausmas, neurologinės ar hormoninės ligos | Stebėti elgesį, sukurti ramią aplinką, konsultuotis su specialistu |
| Svorio kritimas | Virškinimo problemos, parazitai, lėtinis inkstų nepakankamumas | Patikrinti mitybą, atlikti išmatų tyrimus, kraujo analizę |
| Kraujas šlapime ar išmatose | Šlapimo pūslės uždegimas, akmenys, virškinimo trakto ligos | Skubi veterinaro konsultacija, rentgeno ar ultragarso tyrimai |
| Kvėpavimo sunkumai | Širdies ligos, astma, infekcijos | Nedelsiant kreiptis į veterinarą – galimas pavojus gyvybei |
Ši lentelė parodo, kaip panašūs simptomai gali būti skirtingų ligų požymis. Todėl jokiu būdu nereikia spėlioti ar bandyti gydyti pačiam – tiksliai diagnozę gali nustatyti tik veterinaras.
Kačių šeimininkų patirtys
Aistė, 5 metų katės šeimininkė:
„Mano katė staiga nustojo ėsti ir pasidarė apatiška. Pasirodė, kad tai buvo inkstų liga, kurią laiku pastebėjome tik dėl profilaktinio kraujo tyrimo. Nuo tada tikrinu ją kasmet – profilaktika tikrai išgelbėjo gyvybę.“
Mantas, dviejų katinų savininkas:
„Vienas iš mano katinų nuolat kasėsi. Galvojau – blusos, bet pasirodė, kad tai alerginis dermatitas. Veterinarė padėjo pakeisti pašarą, o dabar oda ir kailis vėl gražūs. Kartais priežastis slypi visai ne ten, kur atrodo.“
Rūta, vyresnės katės globėja:
„Savo senutę katę pastebėjau dažnai geriant vandenį ir šlapinantis už dėžutės. Paaiškėjo – cukrinis diabetas. Dabar leidžiu insuliną du kartus per dieną, o katė jaučiasi gerai. Tiesiog reikia laiku kreiptis.“
Gediminas, prieglaudos savanoris:
„Dirbant su beglobėmis katėmis pamatai viską – nuo virusinių ligų iki nervinių sutrikimų. Daugumą problemų galima suvaldyti, kai yra tinkama higiena, vakcinacija ir švelnus požiūris į gyvūną.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių ligas
Ar namuose gyvenančioms katėms reikalingi skiepai?
Kaip dažnai katę reikėtų profilaktiškai tikrinti?
Kokios kačių ligos gali būti pavojingos žmogui?
Kada reikėtų izoliuoti sergančią katę nuo kitų gyvūnų?
Ar galima katę gydyti namuose be veterinaro?
