Visos kačių ligos ir jų simptomai

Katės, nors ir atrodo nepriklausomos bei tvirtos, iš tiesų yra itin jautrios savo sveikatai. Dauguma ligų vystosi nepastebimai, nes katės instinktyviai slepia silpnumą. Štai kodėl daugelis šeimininkų ligos požymius pastebi tik tada, kai situacija tampa rimta. Norint užkirsti kelią komplikacijoms, svarbu žinoti, kokios ligos dažniausiai pasitaiko katėms, kaip jas atpažinti ir kada būtina kreiptis į veterinarą.

Turinys

Kačių ligų klasifikacija – nuo infekcinių iki elgesio sutrikimų Virusinės ir bakterinės kačių ligos Vidaus organų ligos ir jų požymiai Ką galima stebėti namuose Kada būtina kreiptis į veterinarą Odos, kailio ir parazitų sukeltos ligos Elgesio ir nervų sistemos sutrikimai Kačių ligų simptomai Kačių šeimininkų patirtys Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių ligas

Kačių ligų klasifikacija – nuo infekcinių iki elgesio sutrikimų

Katės gali sirgti labai įvairiomis ligomis – nuo paprastų odos infekcijų iki rimtų vidaus organų ar net elgesio sutrikimų. Kad būtų lengviau suprasti, veterinarai ligas skirsto į kelias pagrindines kategorijas. Kiekvienai grupei būdingi skirtingi simptomai, todėl šeimininkui svarbu atpažinti jų pobūdį ir intensyvumą.

Ligos grupė	Apibūdinimas	Dažniausi simptomai
Virusinės ir bakterinės	Sukelia virusai ar bakterijos, plinta kontaktiniu būdu ar per orą	Karščiavimas, kosulys, čiaudulys, išskyros iš akių ir nosies
Vidaus organų	Pažeidžia kepenis, inkstus, širdį ar virškinimo sistemą	Vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, svorio kritimas
Odos ir kailio	Sukelia parazitai, alergijos ar grybeliai	Kasiymasis, plaukų slinkimas, odos paraudimai ar žaizdelės
Elgesio ir nervų sistemos	Dažnai susijusios su stresu, nerimu ar hormonų disbalansu	Agresyvumas, apatija, neįprastas balsavimas ar vengimas dėžutės
Parazitinės	Sukelia vidaus ar išorės parazitai, pvz., kirminai ar blusos	Niežulys, svorio mažėjimas, pilvo pūtimas, matomi parazitai išmatose

Kaip matyti, daugelis ligų pasireiškia panašiais simptomais – vangumu, apetito praradimu, kailio pokyčiais. Todėl svarbiausia – ne bandyti gydyti pačiam, o stebėti katės elgesį ir laiku kreiptis į veterinarą.

Virusinės ir bakterinės kačių ligos

Infekcinės ligos – vienos pavojingiausių, nes jos plinta greitai, o kai kurios gali būti mirtinos. Dauguma šių ligų perduodamos per kontaktą su kitomis katėmis, jų seilėmis, krauju ar net per orą. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, pasiutligė, pavojingos ir žmonėms. Todėl profilaktika (vakcinacija, higiena ir imuniteto stiprinimas) yra būtina kiekvienai katei, net jei ji gyvena tik namuose.

Virusinės ir bakterinės ligos neretai prasideda labai panašiai – karščiavimu, vangumu ar apetito praradimu. Tačiau kiekviena iš jų turi savitų simptomų, pagal kuriuos veterinarai nustato diagnozę.

Ligos pavadinimas	Sukėlėjas	Pagrindiniai simptomai	Pavojingumas
Kačių virusinis rinotracheitas	Herpes virusas	Čiaudulys, nosies išskyros, akių uždegimas, karščiavimas	Vidutinis – pavojingas jaunikliams ir senoms katėms
Kačių kalicivirusas	Calicivirus	Sloga, opos burnoje, apetito stoka, kvėpavimo sunkumai	Vidutinis – gali komplikuotis į plaučių uždegimą
Kačių leukemijos virusas (FeLV)	Retrovirusas	Imuniteto silpnėjimas, svorio kritimas, nuolatinis karščiavimas	Labai pavojingas – sukelia negrįžtamus imuninės sistemos pažeidimus
Kačių imunodeficito virusas (FIV)	Retrovirusas	Dažnos infekcijos, žaizdelių negijimas, burnos uždegimas	Lėtinis ir pavojingas – prilyginamas AIDS gyvūnams
Kačių pasiutligė	Rabies virusas	Agresija, seilėtekis, koordinacijos praradimas, paralyžius	Mirtina – pavojinga ir žmogui
Salmoneliozė	Bakterijos „Salmonella“	Viduriavimas, vėmimas, dehidratacija, karščiavimas	Vidutinio pavojingumo, gali užkrėsti žmones

Virusinių ir bakterinių ligų gydymas dažniausiai yra simptominis, nes virusų visiškai sunaikinti neįmanoma. Svarbiausias vaidmuo tenka imuniteto stiprinimui, tinkamai mitybai ir skiepams. Kačių vakcinacija nuo rinotracheito, kaliciviruso ir leukemijos turėtų būti atliekama kasmet, net ir naminėms katėms, kurios neva „nieko neužsikrės“.

Vidaus organų ligos ir jų požymiai

Vidaus organų ligos katėms vystosi tyliai ir dažnai pastebimos tik tuomet, kai būklė jau pažengusi. Dažniausiai kenčia inkstai, kepenys, kasa ir šlapimo sistema, tačiau neretai pasitaiko ir virškinimo ar širdies sutrikimų. Šių ligų simptomai gali būti panašūs — vangumas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, svorio netekimas ar pasikeitęs gėrimo kiekis.

Kadangi katės yra linkusios slėpti skausmą, šeimininko dėmesingumas tampa gyvybiškai svarbus. Jei pastebima, kad gyvūnas geria daugiau vandens nei įprasta, šlapinasi dažniau, ar jo kailis praranda blizgesį, tai gali būti inkstų ar kepenų ligos pradžia.

Ką galima stebėti namuose

Stebėkite šlapinimosi dažnį: per dažnas ar retas šlapinimasis gali rodyti šlapimo takų infekciją ar inkstų nepakankamumą.

Vertinkite gėrimo kiekį: jei katė geria žymiai daugiau nei anksčiau, gali būti inkstų ar cukrinio diabeto problema.

Apžiūrėkite burnos ertmę: gelsvos dantenos ar blogas kvapas – kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų požymis.

Stebėkite svorį ir apetitą: svorio kritimas be priežasties dažnai signalizuoja apie vidaus organų ligas.

Atkreipkite dėmesį į kailį: matinė, šiurkšti vilna – vienas ankstyvųjų kepenų ar inkstų problemų ženklų.

Kada būtina kreiptis į veterinarą

Katė vemia dažniau nei 2 kartus per dieną: tai gali rodyti kasos ar kepenų pažeidimą.

Pastebėtas kraujas šlapime ar išmatose: būtina skubi apžiūra – galimos inkstų ar šlapimo pūslės problemos.

Gyvūnas atsisako maisto daugiau nei 24 valandas: ypač pavojinga kepenims.

Didelis pilvo patinimas: gali rodyti ascitą ar kepenų nepakankamumą.

Geltonos akys ar dantenos: tai kepenų ligos požymis, reikalaujantis neatidėliotinos pagalbos.

Kai kurios vidaus organų ligos, tokios kaip inkstų nepakankamumas ar cukrinis diabetas, yra lėtinės ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Tokiais atvejais veterinaras nustato specialią dietą, skysčių terapiją arba vaistus, padedančius palaikyti organų veiklą. Laiku pastebėti požymiai gali gerokai prailginti katės gyvenimą ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Odos, kailio ir parazitų sukeltos ligos

Kailis ir oda – tai pirmasis kačių sveikatos indikatorius. Blizgantis, švarus kailis rodo gerą savijautą, o pleiskanos, niežulys, plaukų slinkimas ar žaizdelės gali būti pirmieji signalai, kad katės organizme vyksta kažkas negero. Odos ligos dažnai pasireiškia tiek dėl parazitų (blusų, erkių, poodinių erkelių), tiek dėl grybelinių infekcijų ar alergijų. Kai kurios jų užkrečiamos ir žmonėms, todėl greita reakcija būtina.

Pirmas požymis, į kurį verta atkreipti dėmesį – intensyvus kasymasis ar laižymasis. Katės tai daro ne tik iš įpročio, bet ir bandydamos numalšinti diskomfortą. Ilgainiui tokie simptomai gali sukelti odos pažeidimus ir bakterines infekcijas.

Ligos pavadinimas	Sukėlėjas / priežastis	Simptomai	Ar pavojinga žmogui
Blusos ir erkės	Išoriniai parazitai	Niežulys, odos paraudimas, šašeliai, plaukų išretėjimas	Blusos gali įkąsti žmogui, erkės – pernešti ligas
Grybelinė infekcija (mikrosporija)	Dermatofitiniai grybai	Apvalūs nuplikę plotai, šašai, pleiskanojimas	Taip, ypač vaikams – būtina izoliacija ir gydymas
Alerginis dermatitas	Alergija maistui, dulkėms ar vabzdžių įkandimams	Niežulys, paraudimas, odos lupimasis, žaizdelės	Ne, bet reikalauja veterinarinės priežiūros
Poodinės erkutės (demodikozė)	Mikroskopinės erkės	Pleiskanojimas, plikimo plotai, odos sustorėjimas	Retai perduodama žmonėms
Seborėja (riebi oda)	Hormonų disbalansas ar mitybos sutrikimai	Pleiskanos, nemalonus kvapas, riebus kailis	Ne, tačiau būtina rasti priežastį

Kačių odos ir kailio problemos dažnai rodo vidinę organizmo disbalanso būseną, o ne tik išorinę infekciją. Todėl veterinaras visada ieško priežasties – ar tai alergija, ar vidaus organų liga. Gydymas dažnai apima ne tik specialius šampūnus ar tepalus, bet ir mitybos korekciją, antiparazitines priemones, o kartais – antibiotikus ar priešgrybelinius vaistus.

Elgesio ir nervų sistemos sutrikimai

Katės – itin jautrūs gyvūnai, reaguojantys į aplinkos pokyčius, stresą ir emocinę įtampą. Net smulkūs pasikeitimai, tokie kaip naujas baldų išdėstymas, kito augintinio atsiradimas ar garsūs triukšmai, gali sukelti elgesio sutrikimus. Dažnai šeimininkai klaidingai mano, kad katė „keršija“, nors iš tikrųjų ji taip išreiškia nerimą, baimę ar skausmą.

Nervų sistemos ir elgesio problemos gali būti tiek psichologinės, tiek fiziologinės kilmės – pavyzdžiui, hormonų disbalansas, neurologiniai pažeidimai ar net uždegimai smegenyse. Tokie sutrikimai reikalauja veterinaro apžiūros ir, kartais, elgesio terapijos ar vaistų.

Sutrikimo tipas	Galimos priežastys	Pagrindiniai simptomai	Rekomenduojami veiksmai
Stresas ir nerimas	Aplinkos pokyčiai, naujas gyvūnas, kelionės	Pasitraukimas, slėpimasis, laižymasis, nevalgymas	Sukurti ramią aplinką, naudoti feromonus, konsultuotis su veterinaru
Depresija	Ilgas vienišumas, netektis, nuobodulys	Apatija, miegas visą dieną, domėjimosi praradimas	Daugiau bendravimo, žaidimų, dėmesio, galimi raminamieji papildai
Agresija	Baimė, teritorinė gynyba, skausmas	Šnypštimas, puolimai, uodegos plakimas	Pašalinti stresorių, nenaudoti bausmių, ieškoti priežasties
Neurologiniai sutrikimai	Traumos, infekcijos, epilepsija, navikai	Trūkčiojimai, nekoordinuoti judesiai, elgesio pokyčiai	Veterinaro apžiūra, neurologiniai tyrimai, gydymas pagal priežastį
Hormoniniai disbalansai	Skydliaukės ar lytinių hormonų sutrikimai	Staigus aktyvumo pokytis, neramumas ar apatija	Kraujo tyrimai, hormonų terapija, stebėsena

Šių sutrikimų priežastis ne visuomet lengva nustatyti, nes elgesio pokyčiai gali būti ir fizinės ligos pasekmė. Pavyzdžiui, katė, turinti inkstų skausmą, gali elgtis agresyviai ar vengti dėžutės, nes jai skauda šlapinantis. Dėl to kiekvienas neįprastas elgesio pokytis turėtų būti vertinamas rimtai.

Kačių ligų simptomai

Kad būtų lengviau orientuotis, pateikiu lentelę, kurioje apibendrinti dažniausi simptomai ir galimos jų priežastys. Tai nėra diagnostikos priemonė, tačiau padeda šeimininkui greitai įvertinti, ar situacija reikalauja veterinarinės apžiūros.

Jei pastebite, kad vienas ar keli simptomai tęsiasi ilgiau nei 1–2 dienas, tai yra rimtas signalas kreiptis į specialistą.

Simptomas	Galimos ligos	Ką daryti
Vėmimas ar viduriavimas	Virškinimo sutrikimai, apsinuodijimas, kepenų ar kasos problemos	Stebėti skysčių balansą, nešerti kelias valandas, kreiptis į veterinarą, jei simptomai kartojasi
Apetito stoka	Inkstų, kepenų ligos, dantų skausmas, karščiavimas	Jei trunka ilgiau nei 24 val., būtina apžiūra ir kraujo tyrimai
Kosulys ar čiaudulys	Virusinis rinotracheitas, kalicivirusas, alergijos	Patikrinti vakcinacijos statusą, suteikti ramybę, kreiptis į veterinarą
Padidėjęs troškulys	Inkstų nepakankamumas, diabetas, karščiavimas	Stebėti šlapimo kiekį, atlikti tyrimus klinikoje
Plaukų slinkimas, pleiskanos	Alergijos, grybelis, parazitai, mitybos trūkumai	Naudoti antiparazitines priemones, pakeisti pašarą, kreiptis į veterinarą
Agresija ar apatija	Stresas, skausmas, neurologinės ar hormoninės ligos	Stebėti elgesį, sukurti ramią aplinką, konsultuotis su specialistu
Svorio kritimas	Virškinimo problemos, parazitai, lėtinis inkstų nepakankamumas	Patikrinti mitybą, atlikti išmatų tyrimus, kraujo analizę
Kraujas šlapime ar išmatose	Šlapimo pūslės uždegimas, akmenys, virškinimo trakto ligos	Skubi veterinaro konsultacija, rentgeno ar ultragarso tyrimai
Kvėpavimo sunkumai	Širdies ligos, astma, infekcijos	Nedelsiant kreiptis į veterinarą – galimas pavojus gyvybei

Ši lentelė parodo, kaip panašūs simptomai gali būti skirtingų ligų požymis. Todėl jokiu būdu nereikia spėlioti ar bandyti gydyti pačiam – tiksliai diagnozę gali nustatyti tik veterinaras.

Kačių šeimininkų patirtys

Aistė, 5 metų katės šeimininkė:
„Mano katė staiga nustojo ėsti ir pasidarė apatiška. Pasirodė, kad tai buvo inkstų liga, kurią laiku pastebėjome tik dėl profilaktinio kraujo tyrimo. Nuo tada tikrinu ją kasmet – profilaktika tikrai išgelbėjo gyvybę.“

Mantas, dviejų katinų savininkas:
„Vienas iš mano katinų nuolat kasėsi. Galvojau – blusos, bet pasirodė, kad tai alerginis dermatitas. Veterinarė padėjo pakeisti pašarą, o dabar oda ir kailis vėl gražūs. Kartais priežastis slypi visai ne ten, kur atrodo.“

Rūta, vyresnės katės globėja:
„Savo senutę katę pastebėjau dažnai geriant vandenį ir šlapinantis už dėžutės. Paaiškėjo – cukrinis diabetas. Dabar leidžiu insuliną du kartus per dieną, o katė jaučiasi gerai. Tiesiog reikia laiku kreiptis.“

Gediminas, prieglaudos savanoris:
„Dirbant su beglobėmis katėmis pamatai viską – nuo virusinių ligų iki nervinių sutrikimų. Daugumą problemų galima suvaldyti, kai yra tinkama higiena, vakcinacija ir švelnus požiūris į gyvūną.“

Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių ligas

Ar namuose gyvenančioms katėms reikalingi skiepai?

Taip. Naminės katės taip pat gali užsikrėsti virusais (pvz., per daiktus, naujus gyvūnus ar vizitus pas veterinarą). Rekomenduojami pagrindiniai skiepai nuo rinotracheito, kaliciviruso ir panleikopenijos, o pagal riziką – nuo pasiutligės ir FeLV.

Kaip dažnai katę reikėtų profilaktiškai tikrinti?

Suaugusioms katėms rekomenduojama bent 1 kartą per metus: klinikinė apžiūra, vakcinacijos atnaujinimas, dantų patikra. Vyresnėms nei 7 m. – kas 6–12 mėn. atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus inkstų, kepenų, skydliaukės funkcijai įvertinti.

Kokios kačių ligos gali būti pavojingos žmogui?

Zoonozės, tokios kaip pasiutligė, kai kurios grybelinės infekcijos (mikrosporija), salmoneliozė, toksoplazmozė. Laikykitės higienos, naudokite antiparazitines priemones, o dėl įtariamų simptomų kreipkitės į veterinarą ir šeimos gydytoją.

Kada reikėtų izoliuoti sergančią katę nuo kitų gyvūnų?

Esant užkrečiamiems simptomams: čiauduliui su išskyromis, viduriavimui, vėmimui, odos pažeidimams, įtariant virusines ar grybelines ligas. Užtikrinkite atskirą dėžutę, indus ir ribokite kontaktą iki diagnozės.

Ar galima katę gydyti namuose be veterinaro?

Savarankiškai – ne. Namuose galima tik stebėti būklę, užtikrinti švarą, ramybę, skysčius ir duoti tik veterinaro paskirtus vaistus ar dietą. Netinkami vaistai gali būti pavojingi gyvybei.