Jei katė viduriuoja, saugiausia pradėti nuo šviežio vandens ir mažų toleruojamo kačių pašaro porcijų, kai ji žvali, nevemia ir nori ėsti. Vaistai parenkami su veterinaru. Kačiukas, nusilpusi katė, kraujingos išmatos ar kartotinis vėmimas yra priežastis kreiptis anksčiau, o ne bandyti vis naują namų priemonę.
Trumpai apie katės viduriavimą:
Šviežias vanduo, nedidelės tinkamo pašaro porcijos ir savijautos stebėjimas. Jokių savarankiškų vaistų ar badavimo. Kačiukui ar blogai besijaučiančiai katei veterinaro reikia anksčiau; žvaliai suaugusiai katei per parą negerėjant – taip pat.
Ką galima duoti viduriuojančiai katei
Katės viduriavimas – tai pakitęs tuštinimasis, kai išmatos tampa minkštos ar vandeningos, kartais jų būna daugiau arba jos pasirodo dažniau. Tai simptomas, o ne viena konkreti liga. Iš vienos išmatų nuotraukos nustatyti priežasties negalima.
Jei suaugusi katė išlieka žvali, pati geria, noriai ėda ir nevemia, iki konsultacijos galima pasiūlyti šviežio vandens ir mažesnes įprasto, gerai toleruojamo kačių pašaro porcijas. Veterinaras gali rekomenduoti lengvai virškinamą visavertį pašarą. Žmonėms skirtų vaistų ar kelių papildų bandyti iš eilės nereikėtų.
Vien minkštesnės išmatos nėra priežastis staiga keisti visą racioną. Tačiau įtariamai sugedęs pašaras nebeduodamas, išsaugoma jo pakuotė. Jei kyla abejonių dėl katės būklės, pirmas pasirinkimas yra skambutis klinikai, o ne preparatas iš namų vaistinėlės.
Cornell kačių sveikatos centro paaiškinimas primena, kad viduriavimas gali turėti daug priežasčių, o dalis nereceptinių priemonių katėms gali pakenkti.
Kada pagalbos reikia nedelsiant
Prieš renkantis maistą svarbu įvertinti bendrą savijautą. Gausus ar dažnas vandeningas viduriavimas gali greitai sukelti skysčių netekimą. Jeigu katė kartu silpsta, kartotinai vemia, nebegeria ar negali išlaikyti vandens, vien girdymo namuose gali nepakakti.
Su klinika reikia susisiekti skubiai, jei išmatos kraujingos arba juodos, panašios į degutą, stipriai skauda pilvą, įtariamas nuodas ar prarytas daiktas. Griūvanti, sunkiai kvėpuojanti ar menkai reaguojanti katė vežama skubiai, telefonu įspėjus kliniką. Laukti, kol suveiks papildas, tokioje situacijoje netinka.
Katė griūva, sunkiai kvėpuoja, menkai reaguoja, gausiai kraujuoja arba įtariamas apsinuodijimas. Skambinti klinikai ir vykti pagalbos.
Kačiukas, senyva ar lėtine liga serganti katė; vėmimas, atsisakymas ėsti, kraujas ar juodos išmatos. Nelaukti paros namuose.
Tik žvali, kitaip sveika suaugusi katė, lengvas sutrikimas, pati ėda ir geria, nevemia. Blogėjant kreiptis iš karto, negerėjant per 24 valandas – susisiekti su veterinaru.
Kačiukui, senyvai katei ar lėtine liga sergančiam gyvūnui patartina veterinaro konsultacija tą pačią dieną net ir be ryškių papildomų požymių. Jiems negalima automatiškai taikyti sveikos suaugusios katės stebėjimo taisyklės. Jei sunku įvertinti vangumą ar neįprastą laikyseną, gali padėti katės skausmo požymių gidas, tačiau jis nepakeičia apžiūros.
Kuo maitinti ir ar reikia badavimo
Vien dėl lengvo viduriavimo savarankiškai badauti katės nereikia. Jei ji nevemia ir nori ėsti, maistas siūlomas nedidelėmis porcijomis dažniau, užuot vienu kartu pripildžius dubenėlį. Jei katė neėda, tai nėra naudinga „poilsio žarnynui“ priemonė – apie apetito praradimą reikia pranešti veterinarui.
Virškinimui skirtas veterinarinis pašaras parenkamas pagal konkrečią katę. Tai ypač svarbu, jei jau paskirta gydomoji dieta, pavyzdžiui, dėl inkstų ligos ar maisto netoleravimo. Tokiu atveju net ir geranoriškas pakeitimas į kitą pašarą pirmiausia aptariamas su gydytoju.
Virta vištiena dažnai minima kaip trumpalaikis lengvas maistas, tačiau viena mėsa nėra visavertis ilgalaikis katės racionas. Universalus vištienos ir ryžių receptas taip pat netinka kiekvienai katei. Saugesnis orientyras – toleruojamas kačių pašaras arba gydytojo pasiūlyta dieta, o ne keli nauji produktai vienu metu.
Nedidelės toleruojamo kačių pašaro porcijos. Gydomoji dieta – pagal veterinaro planą. Neeksperimentuoti su keliais naujais produktais.
Nuolat lengvai pasiekiamas švarus vanduo. Stebėti tikrą gėrimą ir vėmimą; pienas nėra vandens pakaitalas.
Pienas, grietinėlė, riebūs stalo likučiai ir gausūs skanėstai šiuo metu nereikalingi. Dalis kačių netoleruoja laktozės, o papildomi raciono pokyčiai apsunkina vertinimą, nuo ko prasidėjo sutrikimas. Pieno nereikėtų laikyti nei skysčių, nei gydymo pakaitalu.
Kaip pasirūpinti vandeniu
Švarus vanduo turi būti lengvai pasiekiamas visą laiką. Galima pastatyti papildomą dubenėlį ramioje vietoje ir stebėti, ar katė pati prie jo prieina. Jei toleruojamas drėgnas pašaras, jis taip pat suteikia drėgmės; jo pasirinkimas aptariamas kartu su mityba.
Nereikia manyti, kad vien pripildytas dubuo įrodo pakankamą skysčių kiekį. Svarbu, ar katė iš tikrųjų geria, ar nevemia, kaip šlapinasi ir ar išlieka aktyvi. Jei namuose kelios katės, reikia stebėti būtent negaluojančią, o ne bendrą išgerto vandens kiekį.
Nenorinčios ryti katės nereikėtų prievarta girdyti dideliais kiekiais. Žmonėms skirtas elektrolitų tirpalas nėra automatinis pasirinkimas. Veterinaras įvertina, ar užtenka skysčių per burną, ar būtina kita pagalba; dehidratacijos laipsnio iš namų stebėjimo tiksliai apskaičiuoti nepavyks.
Kokių vaistų savarankiškai neduoti
Nuo viduriavimo nėra vieno vaisto, kuris tiktų visoms katėms. Nereikėtų savarankiškai duoti žmonėms skirtų viduriavimą stabdančių preparatų, antibiotikų likučių ar kitam augintiniui paskirtų vaistų. Tas pats simptomas gali turėti skirtingas priežastis, todėl vien iš katės svorio gydymo parinkti nepakanka.
„Smecta“, aktyvintoji anglis ar kitas namuose turimas preparatas taip pat neturėtų būti duodamas be konkretaus veterinaro nurodymo. Žodis „nereceptinis“ nepatvirtina, kad priemonė tinka šiai katei. Įtarus apsinuodijimą reikia iš karto skambinti klinikai, o ne bandyti anglimi gydyti visus galimus nuodus.
Jeigu kažkas jau sugirdyta, klinikai pasakomas tikslus pavadinimas, stiprumas, kiekis ir laikas. Pakuotę verta pasiimti. Papildomos dozės ar naujo preparato iki konsultacijos nereikėtų pridėti vien todėl, kad išmatos dar nesutvirtėjo.
Ar gali padėti probiotikai
Veterinaras kai kuriais atvejais gali rekomenduoti katėms skirtą probiotiką ar kitą žarnynui skirtą priemonę. Tačiau skirtingų produktų sudėtis ir paskirtis nevienodos, o nauda nėra garantuota kiekvienu atveju. Produktas parenkamas pagal situaciją, o ne vien užrašą ant pakuotės.
Jogurtas nėra katėms skirto probiotiko pakaitalas. Nereikėtų pradėti kelių papildų kartu ar jais atidėti vizito, jei katė blogai jaučiasi. Antibiotikų irgi reikia ne kiekvienam viduriavimui: juos skiria veterinaras, įvertinęs indikacijas.
Jei priemonė jau paskirta, verta išsiaiškinti, kaip ją duoti, kiek laiko tęsti ir kada pranešti apie negerėjimą. Aiškus stebėjimo terminas svarbesnis už pažadą, kad papildas „sutvarkys žarnyną“.
„Cats Protection“ veterinarinėje informacijoje taip pat rekomenduojama tinkamą papildą rinktis pasitarus su veterinaru.
Ką užrašyti prieš skambinant klinikai
Naudingiausia informacija yra konkreti eiga. Reikia pasižymėti, kada prasidėjo viduriavimas, kiek kartų katė tuštinosi, ar išmatos vandeningos, ar matomas kraujas, ir ar pasikeitė apetitas bei elgesys. Išmatų nuotrauka gali padėti apibūdinti pokytį, tačiau nėra diagnozė.
Klinikai svarbu pasakyti katės amžių, žinomas ligas, vartojamus vaistus, neseniai keistą pašarą ir galimą prieigą prie augalų, šiukšlių ar siūlų. Jei viduriuoja kelios katės, tai taip pat reikia paminėti. Vien iš spalvos nereikėtų spręsti, kad kaltas konkretus parazitas.
Veterinaras gali paprašyti šviežio išmatų mėginio. Dėl tinkamos talpos, surinkimo ir laikymo geriausia pasitarti su klinika; mėginio rinkimas neturi uždelsti skubaus išvykimo. Platesnės galimų priežasčių apžvalgos galima ieškoti straipsnyje apie kačių žarnyno ligas, bet gydymo pagal sąrašą rinktis nereikia.
Kaip stebėti pirmą parą
Trumpas stebėjimas namuose tinka tik lengvai viduriuojančiai, kitaip sveikai suaugusiai katei, kuri išlieka žvali, ėda, geria ir nevemia. Tai aktyvus savijautos sekimas, o ne leidimas parą ignoruoti blogėjimą. Atsiradus naujam požymiui, ankstesnis planas peržiūrimas iš karto.
Jei per 24 valandas aiškaus pagerėjimo nėra, reikia susisiekti su veterinaru. Šis terminas nėra garantija, kad iki jo pagalbos neprireiks. Kraujas, didėjantis dažnis, skausmas, vėmimas ar apetito praradimas yra priežastis kreiptis anksčiau.
Užrašyti laiką, bendrą savijautą, apetitą, vėmimą ir išmatų pobūdį. Pagal pavojaus požymius nuspręsti dėl skambučio.
Siūlyti vandenį ir sutartą maistą, palikti ramybę. Kiekvieną naują simptomą vertinti iš naujo.
Per 24 valandas nepagerėjus susisiekti su veterinaru. Blogėjimas nutraukia stebėjimą anksčiau, nepriklausomai nuo laikrodžio.
Katė turi galėti ramiai ilsėtis ir lengvai pasiekti kraiko dėžę. Ją valant verta pasižymėti naują tuštinimąsi, o dubenėlius laikyti švarius. Jei dėl stebėjimo katei tenka atskira rami vieta, joje turi likti vanduo, maistas pagal sutartą planą ir patogi poilsio vieta.
PDSA namų priežiūros gairės lengvam atvejui numato mažas dažnas porcijas ir vandenį, o per 24 valandas negerėjant – veterinaro konsultaciją.
Ką daryti savijautai gerėjant
Pagerėjimas vertinamas pagal visumą: katė jaučiasi įprastai, noriai ėda ir geria, išmatos pamažu formuojasi. Vien retesnis lankymasis dėžėje, jei katė nieko neėdė, dar neįrodo pasveikimo. Net ir sutvirtėjus išmatoms nereikia iš karto grąžinti gausių skanėstų ar visų naujų produktų.
Jei buvo paskirtas specialus pašaras ar gydymas, grįžimo prie įprasto raciono tvarka derinama su veterinaru. Savarankiškai nenutraukiami paskirti vaistai ir nekeičiamas jų kursas. Pasikartojantis viduriavimas taip pat vertas konsultacijos, net jei tarp epizodų katė atrodo sveika.
Pagrindinis tikslas – saugiai pasirūpinti maistu, vandeniu ir savijautos stebėjimu, kartu nepraleidžiant būklės, kuriai reikia apžiūros. Ši bendro pobūdžio informacija nepakeičia individualios veterinarinės konsultacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie katės viduriavimą
Atsakymas į klausimą, ką duoti katei, priklauso nuo jos amžiaus ir bendros būklės. Šie trumpi paaiškinimai padeda išvengti dažnų savarankiško gydymo klaidų.
Ar galima katei nuo viduriavimo duoti „Smecta“?
Tik gavus konkrečius veterinaro nurodymus šiai katei. Savarankiškai preparato ar dozės rinktis nereikėtų; pirmiausia svarbu įvertinti savijautą ir priežastį.
Ar viduriuojanti katė turi badauti?
Vien dėl lengvo viduriavimo savarankiškai badauti nereikia. Jei katė nevemia ir nori ėsti, siūlomos mažesnės toleruojamo pašaro porcijos. Neėdimas ar vėmimas aptariami su veterinaru.
Ar galima duoti pieno arba jogurto?
Nerekomenduojama. Pieno produktai gali pabloginti virškinimą, o jogurtas neatstoja veterinaro parinkto katėms skirto probiotiko.
Kiek laiko galima stebėti namuose?
Tik lengvą sutrikimą kitaip sveikai, žvaliai suaugusiai katei. Jei per 24 valandas negerėja, susisiekiama su veterinaru; blogėjant ar atsiradus kitų požymių kreipiamasi anksčiau.
Ką daryti, jei viduriuoja mažas kačiukas?
Su veterinaru reikia susisiekti tą pačią dieną, o nusilpus ar vemiant – skubiai. Kačiukui netaikoma suaugusios sveikos katės laukimo taisyklė ir neskiriamas savarankiškas badavimas.
Ar probiotikas gali pakeisti apžiūrą?
Ne. Veterinaras gali jį rekomenduoti kaip priežiūros dalį, bet kraujingos išmatos, vangumas, kartotinis vėmimas ar atsisakymas ėsti reikalauja būklės įvertinimo.
