Ar katės supranta žmonių kalbą?

Ar kada nors pagalvojote, kad jūsų katė jus supranta labiau, nei atrodo? Kai pasakote „ateik čia“, o ji lėtai žvilgteli ir vis tiek lieka sėdėti – ar tai reiškia, kad ji nesuprato, ar tiesiog nusprendė nekreipti dėmesio?

Katės – itin protingi, bet savaip mąstantys gyvūnai. Jos nebendrauja taip, kaip šunys, ir jų reakcija į žmogaus žodžius dažnai būna subtilesnė. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad katės tikrai supranta dalį žmonių kalbos, nors jų „supratimas“ remiasi ne tiek žodžių reikšme, kiek balso tonu, emocijomis ir kontekstu.

Tai reiškia, kad kai su savo kate kalbate švelniai, ji supranta, jog esate ramus ir draugiškas, o kai pakeliate balsą – suvokia, kad esate nepatenkintas. Katės mokosi atpažinti ne tik jūsų balsą, bet ir konkrečius garsus, frazes bei veiksmus, kurie su jomis susiję – pavyzdžiui, „valgyt“, „negalima“, „miegoti“.

Kaip katės suvokia žmogaus kalbą

Katės negirdi žmonių kalbos taip, kaip mes – jos nesupranta žodžių reikšmės tiesiogiai. Tačiau jos yra puikios stebėtojos, kurios geba „skaityti“ žmogų per toną, garsą, kūno kalbą ir emocijas.

Balso tonas. Katės labai jautrios balso tembrui. Jos skiria švelnų ir ramų balsą nuo aštro ar įsakmaus tono. Kai šeimininkas kalba švelniai, katė jaučiasi saugiai, o kai balsas pakeliamas, ji gali manyti, kad gresia pavojus. Todėl daugelis kačių į kalbą reaguoja ne pagal žodžius, o pagal toną, kuriuo tie žodžiai tariami.

Emocijos ir energija. Katės yra empatiškos gyvūnės – jos geba atpažinti šeimininko nuotaiką. Tyrimai rodo, kad katės atpažįsta žmogaus veido išraiškas ir emocinį toną balsu. Jos dažniau glaudžiasi prie liūdinčio žmogaus, o triukšmingą ar susierzinusį dažniausiai vengia.

Kūno kalba ir gestai. Katės daugiau dėmesio skiria kūno padėčiai, žvilgsniui, judesiams. Jei žmogus lėtai priartėja, sėdi ant žemės, žiūri mirksėdamas – tai signalizuoja draugiškumą. Greiti judesiai ar tiesioginis žvilgsnis gali būti suvokti kaip grėsmė.

Asociacijų principas. Katės suvokia žodžius per asociacijas. Pavyzdžiui, jei kiekvieną kartą prieš maitinimą pasakote „valgyt“, ji išmoksta šį garsą sieti su teigiama patirtimi. Tokiu būdu formuojasi paprastas, bet veiksmingas „žodynas“.

Taigi, nors katės nesupranta žmogaus kalbos semantine prasme, jos puikiai „išverčia“ mūsų elgesį į emocinius signalus. Jos žino, kada esame ramūs, pykstame ar kviečiame prieiti – net jei neištariame nė vieno pažįstamo žodžio.

Ar katės atpažįsta žodžius ir savo vardą

Daugelis kačių šeimininkų pastebi, kad jų augintinės reaguoja į tam tikrus žodžius – ypač į savo vardą. Tačiau ar tai tik sutapimas, ar iš tiesų – kalbos supratimas?

Moksliniai tyrimai rodo, kad katės tikrai atpažįsta savo vardą. 2019 m. Tokijo universitete atliktas eksperimentas įrodė, jog katės geba atskirti savo vardą nuo kitų žodžių net tada, kai jį taria ne jų šeimininkas. Jos sureaguodavo į pažįstamą garsų derinį ausų krustelėjimu, galvos pasukimu ar uodegos judesiu.

Tačiau tai nereiškia, kad jos supranta, jog vardas „reiškia jas“. Greičiau jos išmoksta sieti vardą su patirtimi – pavyzdžiui, kad išgirdus šį garsą dažnai seka maistas, glostymas ar dėmesys.

Kaip su žodžiais?
Katės taip pat gali išmokti atpažinti kelis dažniausiai kartojamus žodžius ar frazes. Dauguma atpažįsta:

• „valgyt“,
• „negalima“,
• „ateik“,
• „miegot“,
• „kur esi?“.

Jos šiuos žodžius sieja ne su kalbos reikšme, o su konkrečiu elgesio modeliu ar rutina. Tai vadinama asociatyviniu mokymusi – kai gyvūnas išmoksta, kad tam tikras garsas turi tam tikrą pasekmę.

Įdomu tai, kad kai kurios katės išmoksta ir savo bendražygių – kitų kačių – vardus. Stebint daugiakačių namų elgesį pastebėta, kad katės dažnai reaguoja į savo draugo vardą, ypač jei po to seka maitinimas ar žaidimas.

Kitaip tariant, katės „girdi“ mūsų žodžius ne kaip sakinius, o kaip garsus, turinčius prasmę pagal kontekstą.

Kaip katės mokosi suprasti žmogų

Katės – nuostabios stebėtojos. Jos kasdien analizuoja mūsų elgesį, balsą, veiksmus ir reaguoja į juos remdamosi ankstesne patirtimi. Kitaip nei šunys, katės nėra linkusios vykdyti komandų, tačiau tai nereiškia, kad jos mūsų nesupranta. Jos tiesiog interpretuoja informaciją savaip – pagal tai, kas joms naudinga ar saugu.

Asociacijų principas. Kačių mokymasis pagrįstas asociacijomis. Jei tam tikras garsas, tonas ar veiksmas vis kartojasi ir baigiasi malonia patirtimi (pvz., maistu ar paglostymu), katė įsimena šį ryšį. Todėl ji gali suprasti, kad žodis „valgyt“ reiškia maisto laiką, o „negalima“ – situaciją, kai geriau atsitraukti.

Pasikartojimas ir nuoseklumas. Katės itin jautrios rutinai. Jei šeimininkas kasdien naudoja tas pačias frazes tam tikrame kontekste, augintinė greitai perpranta jų prasmę. Pavyzdžiui, jei kiekvieną vakarą sakote „einam miegoti“, ji netrukus pradės eiti į miegamąjį kartu su jumis.

Neverbalinė kalba. Katės ne mažiau nei žodžius supranta kūno kalbą. Jos pastebi, kai žmogus linksta į priekį, mosteli ranka, parodo delną ar tiesiog žiūri. Šie gestai joms tampa savotiškomis „komandomis“.

Balso tonas ir emocinis fonas. Kai žmogus kalba švelniai ir lėtai, katė priima tai kaip ramybės signalą. Staigus ar aštrus tonas reiškia įspėjimą. Todėl norint, kad katė jus suprastų, svarbiau ne tai, ką sakote, o kaip sakote.

Asmeninis ryšys. Katės, gyvenančios su žmogumi ilgą laiką, išmoksta atpažinti jo emocijas, įpročius ir net žingsnių garsą. Tai reiškia, kad jos ne tik „girdi“ žodžius – jos perpranta žmogų.

Trumpai tariant, katės kalbos nesupranta kaip žmonės, bet jos puikiai perpranta mūsų ketinimus, toną ir elgesį. Joms svarbiausia ne žodžiai, o tai, ką tie žodžiai reiškia emociniu ir elgesio lygmeniu.

Kaip kalbėti su kate, kad ji jus iš tiesų suprastų

Bendravimas su kate – tai ne vien žodžiai, o visa emocinė kalba, susidedanti iš balso tono, kūno judesių ir nuoseklumo. Katės girdi, stebi ir mokosi – bet jos supranta tik tada, kai žmogus bendrauja ramiai, aiškiai ir pagarbiai.

Kad ryšys būtų stipresnis, svarbu suvokti, ką galima daryti, kad katė jus suprastų, ir kokių klaidų reikėtų vengti.

Norint, kad katė jus suprastų, reikia aiškumo, nuoseklumo ir emocinio pastovumo. Jos puikiai jaučia, kada žmogus tikrai su ja kalba, o kada tiesiog kelia triukšmą. Kuo labiau mokysitės „jos kalbos“, tuo labiau ji supras ir jūsų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių kalbos supratimą