Ką valgo arkliai: pagrindinė mityba, papildai ir šėrimo ypatumai

Arklio mityba – tai ne tik žolė ar šienas. Nors šie gyvūnai atrodo paprasti augalėdžiai, jų virškinimo sistema itin jautri, todėl reikalauja subalansuoto ir nuoseklaus šėrimo. Net menkiausi mitybos pokyčiai gali turėti įtakos arklio sveikatai, energijai ir elgesiui.

Turinys

Pagrindinė arklio mityba: ką jis valgo kasdien Šienas ir žolė – pagrindinis raciono pagrindas Vanduo – gyvybiškai svarbus elementas Druska ir mineralai Papildai ir specialūs pašarai: kada jų reikia?Vitaminai ir mineralai Energijos šaltiniai Papildai raumenims ir virškinimui Šėrimo taisyklės ir dažniausios klaidos Šėrimo režimas ir dažnumas Vandens ir švaros svarba Tinkamas pašaro paruošimas Dažniausios klaidos Sezoninė mityba: kuo skiriasi arklio maitinimas vasarą ir žiemą Vasaros mityba Žiemos mityba Pereinamieji laikotarpiai – pavasaris ir ruduo Papildų ir pašarų lentelė pagal arklio veiklos tipą Dažniausiai užduodami klausimai

Tinkamai parinktas pašaras lemia ne tik gerą fizinę būklę, bet ir psichologinę pusiausvyrą – juk sotus ir sveikas arklys yra ramesnis, paklusnesnis bei ištvermingesnis.

Pagrindinė arklio mityba: ką jis valgo kasdien

Arkliai yra žolėdžiai gyvūnai, kurių visa virškinimo sistema sukurta tam, kad galėtų nuolat virškinti augalinės kilmės maistą. Laukinėje gamtoje jie ganosys 14–18 valandų per parą, todėl jų mityba pagrįsta mažais, bet dažnais maisto kiekiais.

Tinkamai subalansuota mityba padeda palaikyti virškinimo trakto mikroflorą, apsaugo nuo kolikų (virškinimo sutrikimų) ir užtikrina pastovų energijos kiekį.

Šienas ir žolė – pagrindinis raciono pagrindas

Pagrindinis arklio maistas yra geros kokybės šienas. Jis turi būti sausas, be pelėsių ir dulkių, o jo kvapas – natūralus ir malonus. Kasdien arklys turėtų gauti maždaug 1,5–2% savo kūno svorio šieno, t. y. vidutiniškai 7–10 kg per dieną.

Vasarą šieną dažnai pakeičia šviežia žolė. Ji suteikia daugiau vandens ir vitaminų, tačiau reikia vengti staigaus perėjimo nuo šieno prie žolės – tai gali sukelti virškinimo sutrikimų.

Vanduo – gyvybiškai svarbus elementas

Arklys per dieną išgeria nuo 25 iki 50 litrų vandens, priklausomai nuo oro temperatūros ir fizinio krūvio.
Vanduo turi būti švarus, kambario temperatūros, keičiamas kelis kartus per dieną. Žiemą svarbu, kad vanduo nebūtų ledinis – šaltas vanduo gali sukelti skrandžio spazmus.

Druska ir mineralai

Net jei arklys šeriamas geru šienu, jam vis tiek reikia druskos ir mineralų papildų. Druska padeda palaikyti elektrolitų pusiausvyrą, ypač kai arklys prakaituoja. Dažniausiai naudojamos druskos laižyklės, kurios paliekamos laisvai pasiekiamos garduose.

Mineraliniai papildai padeda užtikrinti kalcio, fosforo, magnio bei mikroelementų (pvz., seleno, cinko, vario) balansą.

Natūralus pašaras – tai arklio sveikatos pamatas. Net moderniausi kombinuoti pašarai negali visiškai pakeisti kokybiško šieno ir nuolatinės prieigos prie vandens.

Papildai ir specialūs pašarai: kada jų reikia?

Ne visi arkliai turi vienodus poreikius. Nors šienas ir vanduo sudaro jų mitybos pagrindą, papildai ir koncentruoti pašarai reikalingi tuomet, kai arklio organizmas patiria didesnį krūvį, kai trūksta tam tikrų medžiagų arba kai siekiama pagerinti augimą, raumenų formavimą ar kailio būklę.

Tinkamai parinkti papildai padeda palaikyti energiją, stiprinti sąnarius, imunitetą ir nervų sistemą, tačiau juos būtina naudoti atsakingai – ne kiekis, o balansas lemia rezultatą.

Vitaminai ir mineralai

Vitaminai bei mikroelementai yra pagrindinis sveiko organizmo palaikymo pagrindas. Pavyzdžiui, vitaminas A gerina regėjimą ir odos būklę, o jo trūkumas pasireiškia šiurkščiu kailiu ir vangumu. Vitaminas E veikia kaip antioksidantas, saugantis raumenis nuo pažeidimų, o selenas ir cinkas palaiko imunitetą ir sveikų kanopų augimą.

Kalcis bei fosforas būtini kaulams, ypač jauniems ir augantiems arkliams. Dauguma šių elementų gaunami mineraliniuose mišiniuose arba druskos laižyklėse, kurias arklys gali naudoti pagal poreikį.

Energijos šaltiniai

Darbo ar sporto arkliai sunaudoja gerokai daugiau energijos nei poilsiaujantys, todėl jų racione prireikia papildomų energijos šaltinių. Avižos suteikia greitai pasisavinamą energiją, miežiai – tolygesnę ir ilgesnę, o kukurūzai – itin daug kalorijų, todėl turi būti duodami saikingai.

Grūdai prieš šėrimą dažniausiai šiek tiek apdorojami – malami arba lengvai garinami, kad būtų geriau virškinami. Taip organizmas iš jų pasisavina daugiau naudingų medžiagų, o virškinimo sistema nėra apkraunama.

Papildai raumenims ir virškinimui

Tam tikros medžiagos padeda palaikyti arklio fizinę formą ir virškinimo pusiausvyrą. Gliukozaminas ir MSM (metilsulfonilmetanas) padeda išlaikyti lankstus sąnarius bei stiprias kremzles. Probiotikai atkuria virškinimo sistemos pusiausvyrą po streso ar antibiotikų kurso. Linų sėmenų aliejus pagerina kailio blizgesį, suteikia energijos ir palaiko sveiką odą.

Šėrimo taisyklės ir dažniausios klaidos

Tinkamas šėrimo režimas yra toks pat svarbus kaip ir pašaro kokybė. Arklio virškinimo sistema sukurta nuolatiniam, lėtam maisto vartojimui, todėl vienkartinis didelio kiekio pašaro davimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nuo virškinimo sutrikimų iki kolikų.

Šėrimo režimas ir dažnumas

Arklį būtina šerti kelis kartus per dieną, mažomis porcijomis. Optimalu – 3–4 kartai, kad virškinimo sistema nuolat gautų naują, bet neperkraunantį maistą. Jei arklys laikomas ganykloje, jis gali ganytis visą dieną – taip atkuriamas natūralus šėrimosi ritmas.

Tarp šėrimų turi būti išlaikytas bent 3 valandų tarpas, o pašaro kiekis koreguojamas pagal veiklos intensyvumą ir metų laiką. Pavyzdžiui, žiemą arkliai sunaudoja daugiau energijos šilumai palaikyti, todėl jiems reikia kaloringesnio pašaro.

Vandens ir švaros svarba

Kiekvienas šėrimas turi būti lydimas prieigos prie švaraus vandens. Sausas pašaras ar šienas be pakankamo skysčio kiekio gali sukelti vidurių užkietėjimą ir kolikas. Šėryklos ir girdyklos turi būti nuolat valomos – likusios pašaro liekanos greitai rūgsta, kaupiasi bakterijos ir pelėsiai, kurie ypač pavojingi virškinimui.

Tinkamas pašaro paruošimas

Prieš šėrimą būtina įsitikinti, kad šienas nėra drėgnas, pelėjęs ar pernelyg dulkėtas. Grūdai turi būti malami arba lengvai garinti, o ne duodami žali – tai padeda išvengti pilvo pūtimo. Jei naudojami kombinuoti pašarai, juos reikia laikyti sausoje, vėsioje vietoje, kad neprarastų maistinių savybių.

Dažniausios klaidos

Viena iš dažniausių klaidų – staigus raciono keitimas. Arklio virškinimo sistema prisitaiko lėtai, todėl naujas pašaras turi būti įvedamas palaipsniui per 7–10 dienų. Kita klaida – per daug koncentratų ir grūdų. Perteklinė energija sukelia nervingumą, virškinimo sutrikimus ir net laminitą (kanopų uždegimą). Kai kurie šeimininkai duoda papildus ar vitaminus „profilaktiškai“, nors jų gyvūnui to nereikia – toks elgesys dažnai baigiasi mineralų disbalansu.

Sezoninė mityba: kuo skiriasi arklio maitinimas vasarą ir žiemą

Arklio mityba – gyvas, nuolat besikeičiantis procesas. Kiekvienas metų laikas turi savų iššūkių: vasarą arkliai gauna daug šviežios žolės ir vandens, o žiemą jiems reikia šilumai palaikyti daugiau energijos. Norint užtikrinti sveikatą visus metus, būtina prisitaikyti prie sezono ir pašarų kokybės pokyčių.

Vasaros mityba

Vasarą pagrindinis maisto šaltinis yra žalioji žolė. Ji suteikia ne tik energijos, bet ir daug drėgmės bei vitaminų – ypač A, E ir C. Arkliai, ganomi pievose, dažnai gauna visus reikalingus maistinius elementus natūraliai. Tačiau net ir tokiu atveju svarbu užtikrinti, kad žolė nebūtų per daug sultinga ar žema – pernelyg minkšta, šviežia augmenija gali sukelti viduriavimą ar kolikas.

Karštuoju metu arkliams būtina nuolatinė prieiga prie vandens ir druskos laižyklės. Prakaituodamas arklys netenka elektrolitų, todėl juos reikia papildyti – ypač dirbantiems ar sportuojantiems žirgams.

Jei arklys laikomas arklidėje, o ne ganykloje, vasarą galima duoti mažiau šieno, tačiau jo vis tiek reikia, kad virškinimas veiktų sklandžiai.

Žiemos mityba

Žiemą žolės nebelieka, todėl šienas tampa pagrindiniu pašaru. Jis turi būti aukštos kokybės – ne per senas, ne pelėjęs ir gerai išdžiovintas. Kadangi šaltu oru arklys sunaudoja daugiau energijos šilumai palaikyti, racione padidinamas kaloringesnio pašaro kiekis. Tam tinka miežiai arba šiek tiek avižų, taip pat linų sėmenų ar augalinis aliejus, kurie suteikia papildomos energijos be virškinimo sistemos apkrovimo.

Vanduo žiemą turi būti ne ledinis, geriausia – kambario temperatūros. Kai kurie šeimininkai klaidingai mano, kad sniegas gali pakeisti vandenį, tačiau tai pavojinga – sniegas nekompensuoja skysčių poreikio ir gali sukelti dehidrataciją.

Pereinamieji laikotarpiai – pavasaris ir ruduo

Didžiausias iššūkis arklio mitybai kyla būtent pereinamaisiais laikotarpiais. Pavasarį, kai arklys po žiemos gauna pirmą šviežios žolės, racionas turi būti keičiamas palaipsniui. Staigus perėjimas nuo šieno prie žalio pašaro gali sukelti dujų kaupimąsi, viduriavimą ar net laminitą.

Rudenį, kai žolė tampa mažiau maistinga, svarbu laiku papildyti šienu ir mineralais, kad organizmas pasiruoštų šalčiams.

Papildų ir pašarų lentelė pagal arklio veiklos tipą

Kiekvieno arklio mityba turi būti pritaikyta ne tik pagal sezoną, bet ir pagal jo veiklos pobūdį. Sportiniai arkliai degina daugiau energijos, todėl jiems reikia koncentruoto pašaro ir papildomų baltymų, o ramiai laikomi arkliai turi būti šeriami saikingai, kad išvengtų nutukimo ir virškinimo sutrikimų.

Arklio tipas	Pagrindinis pašaras	Papildai ir priedai	Pastabos
Sportinis arklys	Šienas, avižos, miežiai, energiniai kombinuoti pašarai	Vitaminai E ir B, elektrolitai, gliukozaminas, linų sėmenų aliejus	Reikia daug energijos ir greitai pasisavinamų maistinių medžiagų. Svarbu palaikyti raumenų tonusą ir sąnarių sveikatą.
Darbinis arklys	Šienas, miežiai, šakniavaisiai (morkos, burokai), žolė	Druskos laižyklė, mineralų mišiniai, vitaminas D, kalcio papildai	Racione turi būti daug skaidulų ir vandens. Reikia papildomo kalcio ir energijos sunkiam darbui.
Poilsio arklys	Geros kokybės šienas, minimalus grūdų kiekis	Tik baziniai mineralai ir vitaminai, probiotikai pagal poreikį	Svarbu neperšerti, kad būtų išvengta nutukimo. Reguliarus judėjimas būtinas net be darbo krūvio.
Jaunas arklys (iki 3 m.)	Šienas, žolė, subalansuoti jauniklių pašarai	Kalcis, fosforas, vitaminas A, aminorūgščių papildai	Reikia daugiau baltymų ir mineralų kaulų bei raumenų vystymuisi. Perteklinė energija gali pakenkti augimui.
Senstantis arklys (virš 18 m.)	Lengvai virškinamas šienas, mirkytas pašaras	Vitaminas C, probiotikai, sąnarių papildai, švelnūs energijos šaltiniai	Svarbu, kad maistas būtų minkštas ir drėgnas. Reikia mažiau kalorijų, bet daugiau lengvai įsisavinamų medžiagų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką arklys turėtų valgyti kasdien?

Pagrindinis arklio maistas – kokybiškas šienas arba žolė. Suaugęs arklys kasdien turėtų gauti apie 1,5–2% savo kūno svorio šieno. Vanduo ir druskos laižyklė turi būti prieinami visą parą.

Ar galima duoti arkliui duonos ar vaisių?

Nedidelis kiekis džiovintos duonos ar vaisių gali būti skanėstas, bet ne pagrindinis pašaras. Per didelis cukraus ar krakmolo kiekis sukelia virškinimo sutrikimus, todėl tokius produktus duokite saikingai.

Kiek kartų per dieną reikia šerti arklį?

Arklys turėtų būti šeriamas bent 3–4 kartus per dieną mažomis porcijomis. Jo virškinimo sistema sukurta nuolatiniam, lėtam maisto vartojimui, todėl geriau dažniau ir mažiau, nei retai ir daug.

Ar arkliui reikia papildų, jei jis šeriamas šienu ir žole?

Dažniausiai taip, ypač jei arklys aktyviai dirba ar sportuoja. Mineraliniai mišiniai, druska ir vitaminai padeda užtikrinti reikiamą mikroelementų kiekį, kurio gali trūkti net ir gerame pašare.

Kokios klaidos dažniausiai daromos šeriant arklį?

Dažniausios klaidos – per didelės pašaro porcijos, staigus raciono keitimas ir per daug grūdų. Taip pat svarbu visada duoti pakankamai vandens ir niekada nešerti iškart po intensyvaus darbo.