Sterblinė žiurkė – tai stambus Afrikos kilmės graužikas, priklausantis ne tikrosioms žiurkėms (Rattus), o Cricetomys genčiai. Ji dažniausiai žinoma kaip Gambinė sterblinė žiurkė (Cricetomys gambianus).
Pavadinimas „sterblinė“ kilo dėl išvystytų skruostų maišų – tarsi mažų „sterblių“, kuriose gyvūnas gali kaupti maistą. Šie maišai leidžia vienu metu pernešti didelį kiekį sėklų ar kitų maisto produktų.
Sterblinės žiurkės paplitusios Subsacharinėje Afrikoje. Jos gyvena savanose, miškų pakraščiuose ir net žmogaus gyvenamose teritorijose.
Nepaisant išvaizdos panašumo į miesto žiurkes, sterblinė žiurkė yra kitokia rūšis, pasižyminti didesniu dydžiu, stipresniu intelektu ir išskirtinėmis elgsenos savybėmis.
Sterblinės žiurkės rūšys ir klasifikacija
Sterblinės žiurkės priklauso Cricetomys genčiai, kuri apima kelias stambias Afrikos graužikų rūšis. Dažniausiai minima Gambinė sterblinė žiurkė (Cricetomys gambianus), tačiau egzistuoja ir kitos artimos rūšys, pavyzdžiui, Cricetomys emini.
Gambinė sterblinė žiurkė (Cricetomys gambianus)
Tai geriausiai žinoma ir plačiausiai paplitusi rūšis. Ji aptinkama Vakarų ir Centrinėje Afrikoje. Ši rūšis išsiskiria:
- dideliu kūno dydžiu,
- išvystytais skruostų maišais,
- stipria uosle,
- aukštu mokymosi gebėjimu.
Būtent Gambinė sterblinė žiurkė dažniausiai naudojama moksliniuose projektuose ir netgi sprogmenų ar tuberkuliozės aptikimo programose.
Kitos artimos rūšys
Kai kurios sterblinių žiurkių rūšys skiriasi dydžiu, kailio atspalviu ar paplitimo teritorija, tačiau biologiniai bruožai išlieka panašūs. Visos jos pasižymi gebėjimu kaupti maistą skruostų maišuose ir prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų.
Skirtumas nuo paprastųjų žiurkių
Svarbu pabrėžti, kad sterblinė žiurkė nepriklauso tikrosioms žiurkėms (Rattus gentis), kurios paplitusios visame pasaulyje ir dažnai siejamos su urbanistine aplinka.
Pagrindiniai skirtumai:
- sterblinės žiurkės yra gerokai didesnės,
- turi išvystytus skruostų maišus,
- dažniau gyvena natūraliose buveinėse,
- pasižymi ilgesne gyvenimo trukme.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašios, biologiniu ir elgsenos požiūriu tai skirtingos grupės graužikai.
Išvaizda ir dydis
Sterblinė žiurkė – tai vienas didžiausių žiurkę primenančių graužikų pasaulyje. Suaugęs individas gali siekti 40–45 cm kūno ilgį, o uodega dažnai būna dar 35–45 cm ilgio. Bendras ilgis su uodega gali viršyti 80 cm.
Svoris paprastai svyruoja nuo 1 iki 1,5 kg, tačiau geromis sąlygomis gali būti ir didesnis. Tai reiškia, kad sterblinė žiurkė kelis kartus sunkesnė už įprastą rudąją žiurkę.
Kūno sandara
Kūnas stambus, galva plati, su didelėmis akimis ir išraiškingomis ausimis. Kailis dažniausiai rusvai pilkas, pilvas šviesesnis. Uodega ilga, tamsesnė galinėje dalyje, beveik be plaukų.
Stiprūs kandžiai leidžia graužti kietus riešutus ar sėklas. Kaip ir kitų graužikų, dantys nuolat auga.
Skruostų maišai – „sterblės“
Svarbiausias šios rūšies bruožas – išvystyti skruostų maišai. Jie leidžia sterblinėms žiurkėms pernešti maistą į saugią vietą. Vienu metu jos gali sukaupti įspūdingą kiekį sėklų ar riešutų.
Šie maišai nėra susiję su virškinimo sistema – tai atskira ertmė, skirta transportuoti maistą.
Sterblinė žiurkė ir rudoji žiurkė – pagrindiniai skirtumai
| Požymis | Sterblinė žiurkė (Cricetomys) | Rudoji žiurkė (Rattus norvegicus) |
|---|---|---|
| Kūno ilgis | 40–45 cm | 20–28 cm |
| Svoris | 1–1,5 kg | 0,3–0,5 kg |
| Skruostų maišai | Yra, gerai išvystyti | Nėra |
| Paplitimas | Subsacharinė Afrika | Visame pasaulyje |
| Gyvenimo trukmė | Iki 8 metų nelaisvėje | 2–3 metai |
Šie skirtumai rodo, kad sterblinė žiurkė nėra tiesiog „didelė miesto žiurkė“, o atskira, specifinė rūšis su unikalia biologija.
Buveinė ir gyvenimo būdas
Sterblinė žiurkė (Cricetomys gambianus) natūraliai paplitusi Subsacharinėje Afrikoje. Ji gyvena savanose, miškų pakraščiuose, krūmynuose ir net žemės ūkio teritorijose. Ši rūšis pasižymi dideliu prisitaikymo gebėjimu, todėl gali gyventi tiek natūraliose, tiek žmogaus paveiktose vietovėse.
Natūrali aplinka
Sterblinės žiurkės dažniausiai įsikuria:
- po žeme iškastuose urvuose,
- apleistose kitų gyvūnų landose,
- tankiuose krūmynuose.
Urvai gali turėti kelis išėjimus, o viduje būna atskiros kameros maistui ir poilsiui. Tai padeda apsisaugoti nuo plėšrūnų ir ekstremalių oro sąlygų.
Aktyvumo laikas
Tai naktiniai gyvūnai. Dieną slepiasi urvuose, o maitintis išeina sutemus. Toks elgesys sumažina susidūrimo su plėšrūnais riziką ir leidžia efektyviau ieškoti maisto.
Jų klausa ir uoslė ypač išvystytos, todėl jos puikiai orientuojasi tamsoje.
Socialinė struktūra
Sterblinės žiurkės dažniausiai gyvena pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Teritoriją gali ginti nuo kitų individų, ypač maisto trūkumo laikotarpiu.
Nors jos nėra tokios socialios kaip kai kurios kitos graužikų rūšys, nelaisvėje gali išmokti atpažinti žmogų ir netgi užmegzti ribotą kontaktą.
Skirtingai nei miesto žiurkės, sterblinės žiurkės nėra griežtai sinantropinės – jos nepriklauso nuo žmogaus aplinkos, nors gali prie jos prisitaikyti.
Mityba ir išskirtiniai gebėjimai
Sterblinė žiurkė yra visaėdė, tačiau jos raciono pagrindą sudaro augalinės kilmės maistas. Natūralioje aplinkoje ji minta vaisiais, sėklomis, riešutais, šaknimis ir įvairiomis augalų dalimis. Prireikus gali ėsti vabzdžius ar kitą gyvūninės kilmės maistą.
Maisto kaupimas
Skruostų maišai leidžia sterblinėms žiurkėms pernešti didelį kiekį maisto į urvą. Ten maistas sandėliuojamas atsargoms. Ši savybė ypač svarbi sausros ar maisto trūkumo laikotarpiais.
Kaupimo elgsena rodo išvystytą planavimo instinktą ir prisitaikymą prie sezoninių sąlygų.
Uoslė ir intelektas
Sterblinės žiurkės garsėja itin jautria uosle. Būtent ši savybė lėmė jų panaudojimą praktinėse srityse. Kai kurios organizacijos Afrikoje naudoja Gambines sterblines žiurkes:
- sausumos minoms aptikti,
- tuberkuliozei nustatyti laboratoriniuose mėginiuose.
Jos geba atskirti specifinius kvapus ir yra lengvai mokomos naudojant pozityvų pastiprinimą. Lyginant su šunimis, jų išlaikymas yra pigesnis, o darbinė ištvermė – įspūdinga.
Mokymo galimybės
Sterblinės žiurkės pasižymi geru mokymosi tempu. Nelaisvėje jos gali išmokti paprastų komandų, reaguoti į vardą ar atlikti užduotis mainais už maistą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad jų elgsena išlieka laukinė. Net ir dresuotos, jos gali reaguoti instinktyviai į stresą ar pavojų.
Sterblinė žiurkė nėra tik egzotiškas graužikas – tai viena intelektualiausių ir praktiškai panaudojamų graužikų rūšių pasaulyje.
Ar sterblinė žiurkė pavojinga žmogui?
Sterblinė žiurkė (Cricetomys gambianus) natūraliai nėra agresyvus gyvūnas. Laukinėje aplinkoje ji vengia žmogaus ir aktyviausia būna naktį, todėl tiesioginiai susidūrimai reti. Vis dėlto, kaip ir bet kuris laukinis graužikas, ji gali kelti tam tikrą riziką specifinėmis aplinkybėmis.
Elgsena sutikus žmogų
Gamtoje sterblinė žiurkė dažniausiai pasirenka pabėgimo strategiją. Pajutusi pavojų, ji slepiasi urve arba pasišalina į tankią augmeniją. Tiesioginis puolimas nėra būdingas elgesys.
Nelaisvėje laikomi individai gali priprasti prie žmogaus, tačiau stresinėse situacijose išlieka instinktyvūs. Staigūs judesiai ar bandymas suimti gyvūną gali išprovokuoti gynybinę reakciją.
Įkandimo rizika
Sterblinės žiurkės turi stiprius kandžius, pritaikytus kietam maistui graužti. Įkandimas gali būti skausmingas ir sukelti rimtą mechaninę žaizdą. Rizika didžiausia, jei gyvūnas:
- jaučiasi įspraustas į kampą,
- yra netinkamai laikomas,
- patiria stresą.
Todėl kontaktuojant su šia rūšimi būtina laikytis saugumo principų.
Ligos ir zoonozės
Kaip ir kiti laukiniai graužikai, sterblinės žiurkės gali būti tam tikrų zoonozių (ligų, perduodamų iš gyvūnų žmogui) rezervuarai. Nors didelio masto ligų platinimas nėra būdingas šiai rūšiai taip, kaip sinantropinėms žiurkėms, rizika egzistuoja netinkamos higienos sąlygomis.
Būtent dėl galimos zoonozinės rizikos kai kuriose šalyse egzotinių graužikų importas ir laikymas yra griežtai kontroliuojami.
Apibendrinant, sterblinė žiurkė nėra pavojingas gyvūnas be provokacijos, tačiau ji išlieka laukinė rūšis, su kuria reikia elgtis atsargiai ir atsakingai.
Ar galima laikyti sterblinę žiurkę kaip augintinį?
Sterblinė žiurkė kartais pristatoma kaip egzotiškas augintinis, tačiau realybėje tai sudėtinga ir atsakomybės reikalaujanti rūšis. Nors ji pasižymi aukštu intelektu ir gali būti dresuojama, tai nėra domestikuotas gyvūnas kaip naminė žiurkė (Rattus norvegicus domestica).
Teisiniai apribojimai
Kai kuriose šalyse sterblinių žiurkių laikymas yra ribojamas arba draudžiamas dėl invazijos rizikos ar galimų zoonozių. Prieš įsigyjant būtina patikrinti galiojančius teisės aktus. Net jei laikymas leidžiamas, gali būti taikomi specialūs reikalavimai dėl registracijos ar laikymo sąlygų.
Laikymo sąlygos
Sterblinė žiurkė reikalauja daug erdvės. Mažas narvas netinka. Reikalingas tvirtas, pabėgimui atsparus voljeras su galimybe kasti, slėptis ir tyrinėti aplinką. Kadangi tai naktinis gyvūnas, aktyvumas dažniausiai pasireikš vakare ar naktį.
Gyvūnas turi stiprius kandžius, todėl netinkamos medžiagos gali būti greitai sugadintos. Taip pat būtina užtikrinti saugią aplinką, kad išvengtų pabėgimo – kai kuriose šalyse pabėgusios sterblinės žiurkės sukėlė ekologinių problemų.
Elgsena nelaisvėje
Jauni individai gali priprasti prie žmogaus ir toleruoti švelnų kontaktą. Tačiau net ir prijaukintos sterblinės žiurkės išlieka instinktyvios. Stresas ar netinkama socializacija gali lemti agresyvų elgesį.
Jos gyvena iki 8 metų ar ilgiau, todėl tai ilgalaikis įsipareigojimas.
Ką svarbu žinoti prieš įsigyjant egzotinę žiurkę
Ką būtina įvertinti
Teisinis reglamentavimas: ar rūšis leidžiama laikyti jūsų šalyje.
Erdvės poreikis: reikalingas didelis ir saugus voljeras.
Veterinarinė priežiūra: ar turite prieigą prie egzotinių gyvūnų specialisto.
Ilgalaikis įsipareigojimas: gyvenimo trukmė gali siekti 8 metus ar daugiau.
Elgesio ypatumai: tai ne domestikuota naminė žiurkė.
Kada nerekomenduojama laikyti
Jei neturite pakankamai erdvės: mažas butas nėra tinkama aplinka.
Jei ieškote lengvai prižiūrimo graužiko: ši rūšis reikalauja daugiau dėmesio.
Jei nėra specializuotos veterinarinės pagalbos: gydymas gali būti sudėtingas.
Jei neturite patirties su egzotiniais gyvūnais: rekomenduojama pradėti nuo paprastesnių rūšių.
Apibendrinant, sterblinė žiurkė gali būti įdomus ir intelektualus gyvūnas, tačiau jos laikymas reikalauja atsakomybės, erdvės ir specifinių žinių. Daugeliu atvejų tai nėra tinkamas pasirinkimas pradedančiajam augintojui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar sterblinė žiurkė yra ta pati kaip naminė žiurkė?
Kiek gyvena sterblinė žiurkė?
Kodėl sterblinės žiurkės naudojamos minoms aptikti?
Ar sterblinė žiurkė gali būti agresyvi?
Ar sterblinės žiurkės gali gyventi Lietuvoje lauke?
