Boružės yra vieni lengviausiai atpažįstamų ir labiausiai žmonių mėgstamų vabzdžių pasaulyje. Jų ryškiai raudoni, oranžiniai ar geltoni sparnų dangalai, papuošti juodais taškais, jau daugelį metų siejami su sėkme, gamtos harmonija ir sveika aplinka. Nors daugelis boružes vertina dėl išvaizdos, šie nedideli vabzdžiai atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį ekosistemose.
Pasaulyje žinoma daugiau kaip 6 000 boružių rūšių, o Lietuvoje aptinkama kelios dešimtys skirtingų rūšių. Kai kurios jų yra ryškiai raudonos, kitos – geltonos, oranžinės ar net juodos. Nepaisant spalvų skirtumų, dauguma boružių yra naudingi vabzdžiai, padedantys natūraliai kontroliuoti augalų kenkėjų populiacijas.
Sodininkai ir daržininkai boružes ypač vertina dėl jų apetito amarams. Viena boružė per savo gyvenimą gali sunaikinti šimtus ar net tūkstančius augalams kenkiančių vabzdžių, todėl dažnai vadinama natūraliu sodo pagalbininku.
Kas yra boružė ir kokios rūšys gyvena Lietuvoje?
Boružė – tai boružinių šeimos (Coccinellidae) vabzdys, priklausantis vabalų būriui. Nors dažniausiai žmonės boružę įsivaizduoja kaip mažą raudoną vabaliuką su septyniais juodais taškais, iš tikrųjų šios šeimos atstovai pasižymi didele spalvų ir raštų įvairove.
Boružės paprastai būna nuo 1 iki 10 milimetrų ilgio. Jų kūnas apvalus arba ovalus, o ryškios spalvos tarnauja kaip perspėjimas plėšrūnams. Tokia apsauga vadinama aposematiniu nuspalvinimu – ji signalizuoja, kad vabzdys nėra skanus ar gali išskirti nemalonaus skonio medžiagas.
Lietuvoje dažniausiai sutinkama septyntaškė boružė (Coccinella septempunctata), kuri laikoma viena naudingiausių rūšių žemės ūkiui ir sodams. Tačiau mūsų šalyje gyvena ir daugiau įdomių boružių rūšių.
Dažniausiai Lietuvoje aptinkamos boružių rūšys
| Rūšis | Lotyniškas pavadinimas | Išvaizda | Paplitimas |
|---|---|---|---|
| Septyntaškė boružė | Coccinella septempunctata | Raudona, 7 juodi taškai | Labai dažna visoje Lietuvoje |
| Dvitaškė boružė | Adalia bipunctata | Raudona, 2 juodi taškai | Dažna soduose ir parkuose |
| 22 taškų boružė | Psyllobora vigintiduopunctata | Geltona su juodais taškais | Pievose ir laukuose |
| Azijinė boružė | Harmonia axyridis | Labai įvairių spalvų | Vis dažniau aptinkama Lietuvoje |
| Dešimttaškė boružė | Adalia decempunctata | Taškų skaičius ir spalva gali skirtis | Miškuose ir soduose |
Ar visos boružės yra raudonos?
Ne. Nors raudona spalva yra dažniausiai sutinkama, gamtoje galima pamatyti geltonų, oranžinių, rudų, rausvų ir net juodų boružių. Kai kurių rūšių taškų skaičius taip pat labai skiriasi – jų gali būti nuo dviejų iki daugiau nei dvidešimties.
Įdomu tai, kad taškų skaičius dažniausiai nėra susijęs su vabzdžio amžiumi. Tai vienas populiariausių mitų apie boružes. Taškų kiekį lemia rūšis ir genetinės savybės, o ne tai, kiek metų vabzdys gyvena.
Kur dažniausiai galima pamatyti boružes?
Boružės mėgsta vietas, kuriose gausu maisto. Dažniausiai jos aptinkamos soduose, daržuose, pievose, parkuose, gyvatvorėse ir miško pakraščiuose. Kadangi daugelis rūšių minta amarais, jų dažnai galima rasti ant rožių, vaismedžių, pupų, serbentų ir kitų augalų, kuriuos puola šie kenkėjai.
Pavasarį ir vasarą boružės aktyviai medžioja, o rudenį pradeda ieškoti vietų žiemojimui. Kai kurios jų slepiasi po medžių žieve, lapų paklotėje ar įvairiuose pastatų plyšiuose.
Kuo boružės naudingos sodui ir daržui?
Boružės laikomos vienais naudingiausių vabzdžių soduose, daržuose ir šiltnamiuose. Pagrindinė jų vertė slypi gebėjime natūraliai kontroliuoti įvairių augalų kenkėjų populiacijas. Dėl šios priežasties sodininkai dažnai stengiasi sudaryti palankias sąlygas boružėms apsigyventi jų valdose.
Didžiausias boružių grobis yra amarai – smulkūs vabzdžiai, siurbiantys augalų sultis. Amarų kolonijos gali labai greitai išplisti ir susilpninti vaismedžius, dekoratyvinius augalus, daržoves bei uogakrūmius. Boružės padeda sumažinti jų skaičių natūraliu būdu, todėl dažnai tampa alternatyva cheminėms apsaugos priemonėms.
Ypač aktyvios yra ne tik suaugusios boružės, bet ir jų lervos. Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad boružės lerva per dieną gali sunaikinti daugiau amarų nei suaugęs vabzdys. Būtent todėl boružių vystymosi stadijos yra tokios svarbios biologinei augalų apsaugai.
Kokiais kenkėjais minta boružės?
Nors amarai yra pagrindinis jų maistas, daugelis boružių rūšių minta ir kitais augalams kenkiančiais vabzdžiais.
Dažniausiai jų racione pasitaiko amarai, skydamariai, baltasparniai, tripsai, įvairių vabzdžių kiaušinėliai bei smulkios erkutės. Kai trūksta gyvūninio maisto, kai kurios rūšys gali maitintis žiedadulkėmis ar augalų nektaru.
Dėl tokio įvairaus raciono boružės prisideda prie natūralios biologinės pusiausvyros palaikymo sode.
Kiek amarų gali sunaikinti viena boružė?
Vienos boružės nauda gali būti kur kas didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Per visą gyvenimą viena suaugusi septyntaškė boružė gali sunaikinti kelis tūkstančius amarų.
Dar įspūdingesni rezultatai pasiekiami tuomet, kai skaičiuojamos visos vienos kartos boružės – tiek suaugę vabzdžiai, tiek jų lervos. Nedidelė boružių populiacija gali reikšmingai sumažinti kenkėjų kiekį visame sode.
Boružių nauda augalams
| Nauda | Kaip tai padeda sodui? |
|---|---|
| Amarų naikinimas | Mažina vienų pavojingiausių augalų kenkėjų populiaciją. |
| Natūrali biologinė apsauga | Padeda sumažinti pesticidų poreikį. |
| Kenkėjų kontrolė | Minta įvairiais smulkiais vabzdžiais ir jų lervomis. |
| Ekologinės pusiausvyros palaikymas | Prisideda prie sveikesnės sodo ekosistemos. |
| Mažesnis cheminių priemonių naudojimas | Padeda saugoti naudingus vabzdžius ir aplinką. |
Kaip pritraukti boružes į sodą?
Boružės dažniausiai apsigyvena ten, kur randa pakankamai maisto ir tinkamas sąlygas veistis. Todėl soduose rekomenduojama auginti žydinčius augalus, kurie pritraukia įvairius naudingus vabzdžius.
Taip pat verta vengti perteklinio insekticidų naudojimo. Cheminės priemonės dažnai sunaikina ne tik kenkėjus, bet ir pačias boružes bei kitus naudingus vabzdžius.
Palikus dalį natūralių augalų, gyvatvorių ar laukinių pievų plotų, galima sukurti palankesnę aplinką boružėms žiemoti ir daugintis.
Boružės vystymosi stadijos: nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio
Kaip ir visi vabalai, boružės vystosi per visišką metamorfozę. Tai reiškia, kad jų gyvenimo ciklą sudaro keturios aiškiai atskiriamos stadijos: kiaušinėlis, lerva, lėliukė ir suaugęs vabzdys.
Daugelis žmonių atpažįsta tik suaugusią boružę, tačiau ankstesnės jos vystymosi stadijos atrodo visiškai kitaip. Dėl šios priežasties sodininkai neretai netyčia sunaikina boružių lervas, manydami, kad tai augalų kenkėjai.
1. Kiaušinėlio stadija
Pavasarį arba vasaros pradžioje patelė deda kiaušinėlius ant augalų, kuriuose gausu amarų. Tai leidžia išsiritusioms lervoms iš karto rasti maisto.
Boružių kiaušinėliai dažniausiai būna:
- Geltonos arba oranžinės spalvos.
- Pailgos formos.
- Sudėti grupelėmis po 10–50 vienetų.
Priklausomai nuo temperatūros, kiaušinėliai vystosi maždaug nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
2. Lervos stadija
Išsiritusi boružės lerva atrodo visiškai nepanaši į suaugusią boružę. Ji turi pailgą kūną, dažniausiai būna pilkai juoda su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis.
Būtent ši stadija yra viena svarbiausių sodui. Boružių lervos pasižymi milžinišku apetitu ir aktyviai medžioja amarus.
Per kelias savaites viena lerva gali sunaikinti šimtus kenkėjų. Augdama ji kelis kartus neriasi, kol pasiekia kitą vystymosi etapą.
3. Lėliukės stadija
Pasiekusi reikiamą dydį lerva prisitvirtina prie augalo ir virsta lėliuke.
Šiame etape vabzdys nebesimaitina ir beveik nejuda. Lėliukės viduje vyksta sudėtingi organizmo pokyčiai – formuojasi sparnai, kinta kūno sandara ir vystosi suaugusiam vabzdžiui būdingos savybės.
Priklausomai nuo oro sąlygų, lėliukės stadija paprastai trunka nuo kelių dienų iki maždaug dviejų savaičių.
4. Suaugusi boružė
Iš lėliukės išsiritusi boružė iš pradžių būna šviesi ir minkšta. Tik po kelių valandų ar dienų jos kūnas sukietėja, o spalvos tampa ryškesnės.
Suaugusi boružė pradeda aktyviai maitintis, poruotis ir tęsti gyvenimo ciklą. Dauguma rūšių per metus išaugina vieną ar kelias kartas, priklausomai nuo klimato ir maisto gausos.
Boružės gyvenimo ciklas
| Stadija | Aprašymas | Trukmė |
|---|---|---|
| Kiaušinėlis | Geltonos arba oranžinės spalvos kiaušinėliai, dedami ant augalų su amarais. | 3–14 dienų |
| Lerva | Aktyviai maitinasi amarais ir kitais smulkiais kenkėjais, sparčiai auga. | 2–4 savaitės |
| Lėliukė | Nevyksta maitinimasis, organizmas persitvarko į suaugusį vabzdį. | 5–14 dienų |
| Suaugusi boružė | Dauginasi ir naikina amarus bei kitus augalų kenkėjus. | Keli mėnesiai–1 metai |
Boružės vystymosi ciklas yra puikus gamtos prisitaikymo pavyzdys. Kiekviena stadija atlieka svarbų vaidmenį, tačiau būtent lervos ir suaugusios boružės labiausiai prisideda prie natūralios augalų apsaugos nuo kenkėjų.
Įdomiausi faktai apie boružes
Boružės jau šimtmečius laikomos sėkmės simboliu įvairiose pasaulio kultūrose. Europoje buvo tikima, kad ant žmogaus nutūpusi boružė atneša gerų naujienų arba sėkmę artimiausiu metu. Nors tai tik liaudies prietarai, šie vabzdžiai iš tiesų yra vieni naudingiausių gamtoje.
Vienas įdomiausių faktų yra tas, kad boružės geba apsisaugoti nuo plėšrūnų išskirdamos gelsvą skystį iš kojų sąnarių. Šis skystis turi nemalonų kvapą ir skonį, todėl paukščiai bei kiti plėšrūnai dažnai vengia boružių.
Boružės taip pat gali skraidyti gana didelius atstumus. Kai kurios rūšys ieškodamos maisto ar tinkamų žiemojimo vietų migruoja dešimtis ar net šimtus kilometrų.
Žiemą daugelis boružių susiburia į dideles grupes. Kartais vienoje slėptuvėje gali žiemoti šimtai ar net tūkstančiai individų. Taip jos geriau išlaiko šilumą ir padidina išgyvenimo tikimybę.
Dar vienas mažai žinomas faktas – ne visos boružės yra plėšrios. Nors dauguma minta amarais ir kitais smulkiais vabzdžiais, kai kurios rūšys daugiausia maitinasi augalais arba grybais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko gyvena boružė?
Ar visos boružės minta amarais?
Ar boružės kandžioja žmones?
Kur boružės žiemoja?
Kodėl boružės laikomos naudingais vabzdžiais?
