Klausimas, ar Lietuvoje gyvena nuodingos varlės, kyla labai dažnai – ypač tėvams, gyvūnų šeimininkams ir žmonėms, laiką leidžiantiems gamtoje. Ryškios spalvos, gleivėta oda ir mitais apipinti pasakojimai neretai sukuria įspūdį, kad varlės gali būti pavojingos žmogui ar naminiams gyvūnams. Tačiau moksliniai faktai ir herpetologų tyrimai pateikia gerokai ramesnį vaizdą.
Trumpas atsakymas skamba taip: Lietuvoje nėra tikrų nuodingų varlių, kurios galėtų kelti realų pavojų žmogui ar gyvūnams vien prisilietus ar būnant šalia. Vis dėlto situacija nėra visiškai juodai balta – kai kurios varliagyvių rūšys turi apsauginių odos sekretų, o liaudies pasakojimai ir internetiniai mitai dažnai šią informaciją iškreipia.
Kas laikoma nuodinga varle ir kaip veikia varlių nuodai pasaulyje
Norint suprasti, ar Lietuvoje gali būti nuodingų varlių, pirmiausia svarbu aiškiai apibrėžti, kas biologijoje laikoma nuodinga varle. Kasdienėje kalboje šis terminas dažnai vartojamas netiksliai, todėl kyla daug nesusipratimų ir nepagrįstų baimių.
Ką reiškia „nuodinga“ biologine prasme
Biologijoje nuodingu laikomas toks gyvūnas, kurio organizmas aktyviai gamina stiprius toksinus, galinčius sukelti rimtus apsinuodijimus ar mirtį kitiems gyvūnams ar žmogui, net ir nedidelėmis dozėmis. Svarbu tai, kad tokie toksinai dažniausiai veikia per odą ar gleivines, be jokio įkandimo ar įgėlimo.
Tikros nuodingos varlės turi:
- stiprius neurotoksinus ar kardiotoksinus,
- ryškų įspėjamąjį (aposematinį) spalvinimą,
- evoliuciškai susiformavusį gynybos mechanizmą, skirtą atbaidyti plėšrūnus.
Kur pasaulyje gyvena tikrai nuodingos varlės
Tikros nuodingos varlės gyvena tropiniuose regionuose, ypač Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Geriausiai žinomos yra strėlinės nuodingosios varlės (Dendrobatidae šeima). Jų odoje esantys toksinai yra tokie stiprūs, kad vietinės gentys juos naudojo strėlių ir ietigalių nuodams gaminti.
Šios varlės pasižymi itin ryškiomis spalvomis – geltona, mėlyna, raudona ar žalia – kurios gamtoje signalizuoja pavojų. Jų nuodingumas dažnai susijęs su mityba – vabzdžiais, iš kurių organizmas gauna toksines medžiagas.
Kodėl Europos varlės nėra nuodingos
Europos, įskaitant ir Lietuvos, varlės evoliucionavo visiškai kitokiomis sąlygomis. Čia nebuvo selekcinio spaudimo išsivystyti stipriems toksinams, nes:
- aplinkoje trūko toksinių mitybos šaltinių,
- plėšrūnų spaudimas buvo kitoks,
- klimatas ir ekosistemos skyrėsi nuo tropikų.
Dėl šių priežasčių Europos varlės, taip pat ir Lietuvoje gyvenančios rūšys, neturi stiprių nuodų, galinčių pakenkti žmogui ar didesniems gyvūnams.
Kuo apsauginiai odos sekretai skiriasi nuo nuodų
Nors Lietuvos varlės nėra nuodingos, kai kurios jų turi apsauginių odos sekretų, kurie gali būti kartūs, nemalonaus kvapo ar šiek tiek dirginantys. Šios medžiagos skirtos:
- atbaidyti plėšrūnus,
- apsaugoti nuo bakterijų ir grybelinių infekcijų,
- palaikyti odos drėgmę.
Tokie sekretai nėra pavojingi žmogui, tačiau gali sukelti lengvą gleivinių dirginimą, jei patenka į akis ar burną.
Ar Lietuvos varlės gali būti pavojingos žmonėms ar naminiams gyvūnams
Ar varlės pavojingos žmogui
Lietuvoje gyvenančios varlės nėra pavojingos žmogui. Jos neturi dantų, nekanda ir neišskiria stiprių nuodų, galinčių prasiskverbti per sveiką odą ar sukelti apsinuodijimą. Net ir tiesioginis kontaktas, pavyzdžiui, paėmus varlę į rankas, sveikam žmogui nekelia realios grėsmės.
Varlės oda yra padengta gleivėmis, kurios padeda palaikyti drėgmę ir saugo nuo mikroorganizmų. Šios medžiagos nėra nuodingos, tačiau patekusios į akis ar burną gali sukelti trumpalaikį dirginimą. Dėl to po kontakto su varlėmis rekomenduojama nusiplauti rankas, ypač vaikams. Tai paprasta higienos priemonė, o ne būtinybė dėl pavojaus.
Ar varlės pavojingos naminiams gyvūnams
Šunys ir katės kartais bando gaudyti varles arba paimti jas į burną. Tokiose situacijose kai kurios varlės išskiria kartaus skonio apsauginius sekretus, kurie sukelia nemalonų pojūtį gyvūno burnoje. Dažniausiai tai pasireiškia seilėtekiu, galvos purtymu ar trumpalaikiu neramumu.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra apsinuodijimas. Šie simptomai paprastai greitai praeina ir nepalieka jokių ilgalaikių pasekmių. Veterinarinėje praktikoje rimti sutrikimai dėl Lietuvos varlių kontakto pasitaiko itin retai.
Kada vis dėlto verta sunerimti
Nors rizika minimali, dėmesį reikėtų atkreipti, jei po kontakto su varle gyvūnas ilgą laiką išlieka apatiškas, vemia, sutrinka jo judesiai arba jei varlė buvo nuryta. Tokiais atvejais, ypač kalbant apie mažo kūno svorio augintinius, rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinaru, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys.
Kodėl apie varles kyla pavojingumo mitai
Daugelis mitų apie pavojingas ar nuodingas varles Lietuvoje kyla dėl painiojimo su tropinėmis nuodingosiomis varlėmis, kurios Europoje natūraliai negyvena. Taip pat dažnai painiojamos varlės ir rupūžės – pastarosios turi ryškesnes apsaugines liaukas, tačiau ir jos nėra pavojingos žmogui ar gyvūnams.
Iš tiesų Lietuvos varlės yra taikūs, naudingi ir saugomi gyvūnai. Jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, reguliuodamos vabzdžių populiacijas ir signalizuodamos apie aplinkos būklę.
Dažniausi mitai apie nuodingas varles Lietuvoje
Mitas: Lietuvoje gyvena nuodingos varlės
Vienas labiausiai paplitusių mitų – įsitikinimas, kad Lietuvoje galima sutikti nuodingų varlių. Tai netiesa. Visos Lietuvoje gyvenančios varlių rūšys nėra nuodingos biologine prasme. Šis mitas dažniausiai kyla dėl informacijos apie tropines nuodingąsias varles, kurios gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje, tačiau su Europos varliagyviais neturi nieko bendra.
Mitas: prisilietus prie varlės galima apsinuodyti
Dar vienas dažnas įsitikinimas – kad prisilietus prie varlės galima apsinuodyti ar „pasigauti ligą“. Iš tikrųjų varlių oda išskiria gleives, kurios gali būti nemalonaus skonio ar šiek tiek dirginančios gleivines, tačiau jos nėra nuodai. Sveikai odai šios medžiagos nepavojingos. Rankų plovimas po kontakto reikalingas dėl bendros higienos, o ne dėl realios grėsmės.
Mitas: varlės pavojingos vaikams
Tėvai neretai baiminasi, kad vaikai, liesdami varles, gali rimtai pakenkti savo sveikatai. Mediciniškai ir biologiškai tam nėra pagrindo. Varlės nepuola, nekanda ir neišskiria toksinų. Pavojus gali kilti tik tuo atveju, jei vaikas po kontakto su gyvūnu kištų rankas į burną ar akis, todėl svarbu tiesiog paaiškinti elementarias higienos taisykles.
Mitas: rupūžės ir varlės yra labai nuodingos
Šis mitas ypač gajus kaimo vietovėse. Rupūžės dažnai laikomos „nuodingesnėmis“ nei varlės dėl ryškesnių odos liaukų. Tačiau nei rupūžės, nei varlės Lietuvoje nėra pavojingos. Rupūžių išskiriamas sekretas yra kartus ir skirtas atbaidyti plėšrūnus, bet jis nesukelia apsinuodijimo žmogui ar didesniems gyvūnams.
Mitas: naminiai gyvūnai gali mirtinai apsinuodyti nuo varlių
Kartais manoma, kad šuo ar katė, paėmęs varlę į burną, gali stipriai apsinuodyti. Praktikoje tai beveik niekada nepasitvirtina. Nemalonus skonis sukelia trumpalaikį seilėtekį ar galvos purtymą, tačiau mirtino ar sunkiai pavojingo poveikio nėra. Rimtos komplikacijos yra itin retos ir dažniausiai susijusios su kitomis priežastimis.
Kodėl svarbu atskirti mitus nuo faktų
Mitai apie nuodingas varles dažnai lemia neigiamą požiūrį į šiuos gyvūnus ir net jų sąmoningą naikinimą. Tai ypač žalinga, nes varlės Lietuvoje yra saugomi gyvūnai ir atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose – jos mažina vabzdžių gausą ir padeda palaikyti gamtos pusiausvyrą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Lietuvoje gyvena nuodingos varlės?
Kodėl žmonės mano, kad varlės yra nuodingos?
Ar varlės gali būti pavojingos vaikams?
Ar varlės pavojingos šunims ir katėms?
Ar rupūžės nuodingesnės už varles?
Ką daryti, jei vaikas ar gyvūnas lietė varlę?
