Bičių patinas, dar vadinamas tranu, dažnai yra vienas labiausiai nesuprastų bičių šeimos narių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jis „nedirba“ – neneša nektaro, negamina vaško, nesaugo avilio. Tačiau toks vertinimas yra klaidinantis. Bičių patinas atlieka labai specifinę, bet kritiškai svarbią funkciją, be kurios bičių rūšis tiesiog negalėtų išlikti.
Tranas yra tiesiogiai susijęs su bičių dauginimusi ir genetine įvairove. Jo vaidmuo nėra kasdienis, bet sezoninis ir strategiškai reikšmingas visai populiacijai. Būtent dėl to bičių šeima tranuose investuoja daug resursų, nors iš pirmo žvilgsnio jų nauda atrodo nematoma.
Svarbu suprasti, kad bičių kolonija veikia kaip vieningas biologinis organizmas, kuriame kiekvienas individas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį. Tranas nėra „tinginys“ – jis tiesiog atlieka kitokią, evoliuciškai labai tikslią užduotį.
Kas yra bičių patinas (tranas) ir kaip jį atpažinti
Bičių patinas, arba tranas, yra vienas iš trijų pagrindinių bičių šeimos narių, šalia motinėlės ir darbininkių. Jis turi aiškių anatominio sudėjimo ir biologinių skirtumų, kurie leidžia jį nesunkiai atpažinti net ir mažiau patyrusiam bitininkui.
Pirmiausia į akis krinta didesnis kūno dydis. Tranas yra stambesnis už darbininkę, jo kūnas platesnis, labiau apvalus, o pilvelis – bukas. Šie požymiai susiję su jo vidine sandara ir pagrindine funkcija – dauginimusi, o ne darbu avilyje.
Vienas ryškiausių trano bruožų – labai didelės akys. Jos beveik susiliečia galvos viršuje, priešingai nei darbininkių, kurių akys aiškiai atskirtos. Tokia regėjimo sistema reikalinga tam, kad tranas galėtų skrydžio metu greitai pastebėti motinėlę poravimosi skrydžių metu. Tai rodo, kad visa trano sandara yra pritaikyta vienam konkrečiam tikslui.
Skirtingai nei darbininkės, tranai:
- neturi geluonies, todėl negali gelti;
- neturi vaško liaukų;
- neturi žiedadulkių krepšelių ant kojų;
- nerenka nektaro ir nedalyvauja avilio priežiūroje.
Taip pat svarbu paminėti, kad trano kilmė genetiškai skiriasi nuo kitų bičių. Tranai vystosi iš neapvaisintų kiaušinėlių, todėl turi tik motinėlės genetinę medžiagą. Tai vadinama haploidine sandara ir yra viena iš unikalių bičių biologijos ypatybių.
Avilyje tranai dažniausiai pastebimi šiltuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą. Jie juda lėčiau, dažnai būna maitinami darbininkių ir retai patys aktyviai dirba. Tai nėra silpnumo ženklas – tai aiškus evoliucinis specializacijos rezultatas.
Pagrindinė bičių patino funkcija: poravimasis su motinėle
Pagrindinė ir iš esmės vienintelė bičių patino – trano – biologinė funkcija yra poravimasis su motinėle. Nors tai gali atrodyti labai siaura paskirtis, evoliucijos požiūriu ši funkcija yra kritiškai svarbi ne tik atskirai bičių šeimai, bet ir visos rūšies išlikimui bei genetinei įvairovei.
Poravimosi skrydžiai
Poravimasis tarp trano ir motinėlės vyksta ne avilyje, o ore, vadinamųjų poravimosi skrydžių metu. Jauna, dar neapvaisinta motinėlė pakyla į orą ir skrenda į tam tikras vietas, vadinamas trano susibūrimo zonomis. Šiose vietose iš skirtingų avilių susirenka šimtai ar net tūkstančiai tranų.
Tokiose zonose vyksta natūrali atranka. Tik stipriausi, greičiausi ir geriausią regėjimą turintys tranai sugeba pasivyti motinėlę ir su ja poruotis. Tai užtikrina, kad būsimos bičių šeimos genetinė bazė būtų kuo stipresnė.
Kas nutinka po poravimosi
Poravimosi metu tranas perduoda motinėlei spermą, reikalingą viso jos gyvenimo kiaušinėlių apvaisinimui. Po šio proceso tranas neišgyvena – poravimasis jam baigiasi mirtimi. Tai viena ryškiausių aukos formų gyvūnų pasaulyje ir aiškus pavyzdys, kaip trano biologija yra visiškai subordinuota rūšies tęstinumui.
Motinėlė per vieną ar kelis poravimosi skrydžius poruojasi su keliais skirtingais tranais, todėl jos organizme sukaupiama sperma iš skirtingų genetinių linijų. Tai lemia didesnę darbininkių įvairovę, geresnį prisitaikymą prie ligų ir aplinkos sąlygų.
Kodėl tranų reikia daug
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bičių šeima augina per daug tranų, tačiau tam yra aiški biologinė priežastis. Poravimosi sėkmė yra ribota, o daugelis tranų niekada neporuojasi. Didelis tranų skaičius padidina tikimybę, kad bent dalis jų atliks savo paskirtį.
Be to, tranų buvimas kolonijoje rodo, kad šeima yra stipri ir gerai aprūpinta. Silpnos ar maisto stokojančios šeimos dažniausiai tranų neaugina, nes tai būtų per didelė energijos našta.
Trano gyvenimo ciklas ir kiek laiko jis gyvena
Bičių patino gyvenimo ciklas yra trumpas, aiškiai apibrėžtas ir stipriai priklausomas nuo sezono. Skirtingai nei darbininkės ar motinėlė, tranas neegzistuoja ištisus metus – jo atsiradimas ir išnykimas yra tiesiogiai susijęs su bičių šeimos poreikiais ir gamtos sąlygomis.
Kaip ir kada atsiranda tranai
Tranai vystosi iš neapvaisintų kiaušinėlių, kuriuos motinėlė deda specialiai tam skirtose didesnėse akutėse – trano akelėse. Nuo kiaušinėlio iki suaugusio trano praeina apie 24 dienos, tai yra ilgiau nei darbininkės vystymasis.
Tranų auginimas prasideda pavasarį, kai bičių šeima sustiprėja, padaugėja maisto atsargų ir atsiranda poreikis daugintis. Tai yra aiškus signalas, kad šeima yra pakankamai stipri investuoti į reprodukciją. Jei pavasaris šaltas ar maisto trūksta, tranų vystymasis gali būti atidėtas arba visai neprasidėti.
Trano gyvenimas avilyje
Išsiritęs tranas kelias dienas praleidžia avilyje, kur yra maitinamas darbininkių. Jis pats negali efektyviai maitintis ar rinkti maisto, todėl yra visiškai priklausomas nuo šeimos. Po subrendimo, maždaug po 10–14 dienų, tranas pradeda skristi į poravimosi zonas.
Didžiąją savo gyvenimo dalį tranas praleidžia:
- ilsėdamasis avilyje,
- maitindamasis iš darbininkių,
- periodiškai skrisdamas ieškoti motinėlės.
Jei jam pasiseka poruotis, jo gyvenimas baigiasi akimirksniu. Jei ne – jis gali gyventi kelias savaites ar porą mėnesių, kol baigsis poravimosi sezonas.
Kodėl tranai išvaromi iš avilio
Vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai poravimosi sezonas baigiasi ir bičių šeima pradeda ruoštis žiemai, tranai tampa nereikalingi ir per brangūs išlaikyti. Jie nevykdo jokių darbų, o maisto atsargos tampa ribotos.
Tuomet darbininkės pradeda vadinamąjį tranų išvarymą. Tranams nebeleidžiama maitintis, jie stumiami link avilio išėjimo, o vėliau visiškai išvaromi. Už avilio ribų tranai greitai žūsta, nes negeba savarankiškai išgyventi.
Nors šis procesas gali atrodyti žiaurus, biologiniu požiūriu jis yra neišvengiamas ir būtinas, užtikrinantis visos bičių šeimos išlikimą žiemos laikotarpiu.
Kodėl bičių šeimai apskritai reikia tranų
Nors trano funkcija yra siaura, be tranų bičių šeima ir visa rūšis negalėtų egzistuoti. Jų reikšmė nėra matuojama kasdieniu darbu avilyje – ji matuojama ilgalaikiu genetiniu stabilumu, prisitaikymu ir išlikimu.
Pirmiausia, tranai užtikrina sėkmingą motinėlės apvaisinimą. Jei jauna motinėlė negauna pakankamo kiekio kokybiškos spermos, ji negali normaliai dėti apvaisintų kiaušinėlių. Tokia šeima greitai silpsta ir galiausiai žūsta. Todėl tranų buvimas regione, ne tik viename avilyje, yra kritiškai svarbus visam bičių populiacijos tinklui.
Antra, tranai prisideda prie genetinės įvairovės. Motinėlė poruojasi su keliais skirtingais tranais, todėl vienoje šeimoje atsiranda genetiškai nevienodos darbininkės. Tai didina:
- atsparumą ligoms ir parazitams,
- prisitaikymą prie klimato svyravimų,
- darbo pasidalijimo efektyvumą.
Trečia, tranų auginimas yra šeimos būklės indikatorius. Stiprios, gerai maitinamos šeimos augina tranus, silpnos – ne. Todėl bitininkams tranų buvimas avilyje dažnai signalizuoja apie gerą šeimos kondiciją.
Galiausiai, tranai atlieka svarbų vaidmenį natūralioje atrankoje. Tik fiziškai stipriausi ir geriausiai orientuojantys tranai pasiekia motinėlę poravimosi skrydžio metu. Tai reiškia, kad silpnesni genai natūraliai „atsijojami“, o į ateities kartas perduodami tik geriausi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar tranas gali gelti?
Kodėl tranai rudenį išvaromi iš avilio?
Kiek laiko gyvena bičių patinas?
Ar silpna šeima augina tranus?
Ar tranai turi įtakos medunešiui?
