Degu žiurkėnas, arba tiesiog degu, – tai mažas, protingas ir socialus graužikas, kilęs iš Čilės kalnų regionų, kur šie žvėreliukai gyvena urvuose, slepiasi nuo kaitros ir formuoja glaudžias kolonijas. Nors iš pirmo žvilgsnio degu primena įprastą žiurkėną, iš tiesų jis yra visai kitoks: aktyvesnis, protingesnis ir daug labiau bendraujantis. Būtent dėl šių savybių degu vis dažniau tampa šeimos augintiniu, ypač ten, kur norima linksmo, bet ne per daug reiklaus draugo.
Šis graužikas ne tik smalsiai tyrinėja aplinką, bet ir atpažįsta balsus, reaguoja į intonacijas, mėgsta žaidimus bei švarą. Tačiau tam, kad jis išliktų sveikas ir laimingas, būtina žinoti jo biologinius ypatumus, tinkamą mitybą ir priežiūros principus.
Degu žiurkėno kilmė ir būdo ypatybės
Degu (lot. Octodon degus) priklauso smiltpelinių šeimai ir kilęs iš centrinės Čilės sausų kalnų regionų, kur dienos metu jis slepiasi po žeme, o vakare išlenda ieškoti maisto. Šis gyvūnas gyvena griežtai socialinėje struktūroje, sudarytoje iš kelių šeimų. Tokia natūrali bendruomeninė elgsena išliko ir nelaisvėje – todėl laikyti vieną degu nerekomenduojama, nes vienatvė jam sukelia stresą ir net gali sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Degu žiurkėnai pasižymi aukštu intelektu ir gebėjimu atpažinti kasdienes situacijas. Jie greitai išmoksta, kada atnešamas maistas, kada šeimininkas grįžta namo ar kada metas valyti narvą. Savo prigimtimi jie labai smalsūs, tačiau kartu atsargūs – naujus daiktus ar žmones stebi iš tolo, kol įsitikina, kad tai saugu.
Būdami dieniniai gyvūnai, degu žiurkėnai yra aktyvūs dieną ir miega naktį – tai išskiria juos iš daugelio kitų graužikų, pavyzdžiui, žiurkėnų ar smiltpelių. Jie mėgsta ropštis, bėgioti ratu ir tvarkyti savo narvą – tai ne tik žaidimas, bet ir natūralus instinktas palaikyti tvarką.
Išvaizda ir fiziologinės savybės
Degu išvaizda primena mažą žiurkę su trumpa, apvalia snukučio forma ir pūkuota uodega. Jo kailis švelnus, tankus, dažniausiai rusvai pilkas, o pilvas šviesesnis. Vidutinis suaugusio degu svoris – 170–300 g, o kūno ilgis siekia apie 12–20 cm, neskaičiuojant uodegos.
Gamtoje jie išgyvena iki 3 metų, o tinkamai prižiūrimi namuose – net iki 6–8 metų. Degu negali prakaituoti, todėl jų organizmas labai jautrus karščiui, o per aukšta temperatūra gali būti pavojinga gyvybei.
Degu žiurkėno charakteristikos
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Kilmė | Čilės centriniai regionai, kalnų ir pusiau dykumų vietovės |
| Gyvenimo trukmė | 3–8 metai (priklauso nuo priežiūros ir mitybos) |
| Kūno ilgis | 12–20 cm (be uodegos) |
| Svoris | 170–300 g |
| Aktyvumas | Dieninis (aktyvus dieną, miega naktį) |
| Charakteris | Smalsus, bendraujantis, draugiškas, reikalaujantis dėmesio |
| Socialumas | Gyvena grupėmis – būtina laikyti bent du |
| Jautrumas temperatūrai | Netoleruoja karščio virš 25°C, reikia vėsios aplinkos |
Degu yra itin emocionalus gyvūnas – jis bendrauja cypimu, švilpimu ir kitais garsais, kurių intensyvumas keičiasi priklausomai nuo nuotaikos. Jie taip pat bendrauja per kvapus ir kūno kalbą, todėl patyręs šeimininkas greitai išmoksta suprasti, kada augintinis jaučiasi saugiai, o kada – susierzinęs ar išsigandęs.
Degu priežiūra namuose
Degu žiurkėnai yra aktyvūs ir smalsūs, todėl jiems reikia ne tik švaraus narvo, bet ir pakankamai erdvės judėti, tyrinėti bei žaisti. Nors šie gyvūnai maži, jų elgesys primena mažus beždžioniukus – jie viską tempia, dėlioja, bėgioja, šokinėja ir net mėgsta stebėti, ką veikia žmogus. Kad degu būtų sveikas ir linksmas, būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Narvas ir įranga
Degu narvas turėtų būti erdvus, su keliomis pakopomis ir tvirtu dugnu. Rekomenduojamas minimalus dydis vienam gyvūnui – mažiausiai 80×50×80 cm, tačiau kuo didesnis, tuo geriau. Svarbiausia vengti plastikinių grindų – degu mėgsta kasti, todėl geriausia naudoti metalinį arba stikliniu dugnu narvą su stora kraiko danga.
Kraiką reikėtų rinktis natūralų, dulkių nekeliančią medžio drožlių arba popierinę versiją. Jo sluoksnis turi būti pakankamai storas – bent 5–10 cm, kad degu galėtų kasti ir daryti urvelius.
Narve turi būti:
- Bėgimo ratas (mažiausiai 25 cm skersmens, be grotelių);
- Namelis miegui ir poilsiui;
- Šieno laikiklis (kad šienas nesusiteptų);
- Smėlio vonelė kailiui valyti (bent kelis kartus per savaitę);
- Laipiojimo šakos ar lentynėlės – degu mėgsta aukštį ir aktyvų judėjimą.
Temperatūra ir aplinkos sąlygos
Kadangi degu kilę iš kalnuoto, sauso regiono, jie blogai toleruoja karštį. Ideali temperatūra – 18–22 °C, o tiesioginiai saulės spinduliai narvui – griežtai draudžiami. Venkite laikyti narvą virtuvėje, prie radiatorių ar langų.
Degu taip pat labai jautrūs skersvėjui ir drėgmei, todėl narvą geriausia statyti šiltoje, bet ne per tvankioje vietoje. Geras sprendimas – lentyna ar stalas nuo grindų, kur temperatūra pastovesnė.
Socialumas ir bendravimas
Degu žiurkėnai gyvena grupėmis, todėl laikyti juos po vieną nerekomenduojama. Idealus variantas – poroje arba mažoje grupėje (pvz., du patinai nuo mažens arba keli tos pačios lyties individai). Jei laikysite vieną degu, jis gali tapti liūdnas, agresyvus ar net prarasti apetitą.
Su degu reikia kalbėtis, bendrauti ir skirti laiko. Jie greitai priprantą prie balso, todėl ramiai kalbantis, švelniai ištiesus ranką, galima pelnyti jų pasitikėjimą. Kai tik gyvūnas įsitikina, kad žmogus nepavojingas, jis mielai lips ant rankos ir net mėgins žaisti.
Mityba ir maisto pasirinkimas
Degu yra žolėdžiai graužikai, kurių mitybos pagrindas – šienas. Tai būtinas komponentas, padedantis ne tik virškinimui, bet ir dantų dilimui. Be šieno, svarbu užtikrinti, kad mityboje būtų kokybiškos granulės, šviežios daržovės ir švarus vanduo. Tačiau degu turi unikalų organizmo ypatumą – jie negali virškinti cukraus, todėl net mažas kiekis saldžių produktų gali sukelti diabetą.
Pagrindinės maisto grupės
| Maisto tipas | Leidžiami produktai | Vengtini produktai |
|---|---|---|
| Pagrindinis maistas | Kokybiškas šienas, degu granulės be cukraus | Pašarai su melasa, kukurūzais ar vaisių gabaliukais |
| Daržovės | Morkos, salierai, agurkai, cukinijos, petražolės | Burokėliai, kukurūzai, bulvės, kopūstai |
| Papildai | Džiovintos žolelės, mineraliniai akmenukai | Saldūs vaisiai (obuoliai, bananai, vynuogės) |
| Vanduo | Visada šviežias, kambario temperatūros | Negazuotas mineralinis ar chloruotas vanduo |
Degu dantys auga visą gyvenimą, todėl kietas maistas (šienas, specialūs mediniai kramtukai) būtinas jų dantų dilimui. Be to, jiems naudinga duoti džiovintų vaistažolių mišinius – ramunėlių, medetkų, kiaulpienių lapų.
Dažniausios sveikatos problemos
Nors degu žiurkėnai laikomi gana atspariais gyvūnais, jie turi kelias jautrias sveikatos sritis, į kurias būtina atkreipti dėmesį. Degu negali išreikšti skausmo balsu, todėl šeimininko pareiga – stebėti elgesio pokyčius, apetitą ir aktyvumą. Dauguma problemų prasideda nuo netinkamos mitybos, per mažo judėjimo arba streso.
Dantų peraugimas
Tai viena dažniausių degu bėdų. Kadangi jų dantys auga visą gyvenimą, jie turi būti nuolat dildomi. Jei racione trūksta šieno ar kietų kramtomųjų objektų, dantys pradeda peraugti ir sukelia skausmą, žaizdas burnoje, seilėtekį, o gyvūnas nustoja valgyti. Tokiais atvejais reikalinga veterinarinė dantų korekcija.
Diabetas
Degu turi ypatingai jautrų cukraus metabolizmą, todėl net menkas cukraus kiekis maiste gali sukelti diabetą. Pirmieji požymiai – dažnas troškulys, svorio kritimas, sulėtėjęs judrumas. Prevencijai svarbu vengti vaisių, cukruotų pašarų ir duoti tik natūralų, augalinį maistą.
Odos ir kailio problemos
Netinkama aplinkos temperatūra ar drėgmė gali sukelti kailio slinkimą, niežulį ar pleiskanojimą. Degu turi reguliariai maudytis smėlio vonelėse – tai natūralus būdas išvalyti kailį ir sumažinti bakterijų kaupimąsi.
Virškinimo sutrikimai
Degu virškinimo sistema subtili, todėl staigūs maisto pokyčiai ar netinkami produktai (pvz., bulvės, kukurūzai) gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą. Tokiais atvejais reikėtų sumažinti daržovių kiekį ir laikinai duoti tik šieną bei vandenį.
Ką galima padaryti namuose
Užtikrinkite tinkamą mitybą: degu turi gauti šieną, švarų vandenį ir be cukraus granules.
Leiskite gyvūnui judėti: kasdien suteikite galimybę pabėgioti už narvo ribų saugioje erdvėje.
Stebėkite dantis ir burną: jei degu mažiau kramto ar seilėjasi, tai pirmas signalas apie problemą.
Užtikrinkite smėlio voneles: jos padeda išlaikyti švarų kailį ir odos balansą.
Laikykitės tvarkos: narvą valykite bent kartą per savaitę, kad nesikauptų amoniako kvapas.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Degu nustoja valgyti arba geria labai daug vandens: tai gali rodyti dantų skausmą ar diabetą.
Pastebite seilėtekį ar sunkumą kramtant: tikėtinas dantų peraugimas.
Kailis pradeda slinkti lopais: gali būti parazitai, grybelis arba mitybos disbalansas.
Elgesys pasikeičia staiga: jei gyvūnas tampa apatiškas ar slepiasi – būtina apžiūra.
Uodega lūžta arba oda sužeista: degu oda labai trapi, todėl žaizdos turi būti dezinfekuojamos profesionaliai.
Reguliari priežiūra, subalansuota mityba ir atidi stebėsena leidžia išvengti daugumos ligų. Degu, gavę tinkamą priežiūrą, tampa ilgalaikiais, žaismingais šeimos nariais, kurie atsidėkoja pasitikėjimu ir nuoširdumu.
Degu žiurkėnų elgesys ir dresūra
Degu žiurkėnai yra vieni iš protingiausių graužikų, todėl juos galima ne tik prijaukinti, bet ir šiek tiek išdresuoti. Jie geba atpažinti savo vardą, reaguoti į balsą ir net mokytis paprastų komandų, jei su jais elgiamasi kantriai ir nuosekliai. Degu elgesys glaudžiai susijęs su jų socialine prigimtimi – kuo daugiau dėmesio ir bendravimo jie gauna, tuo ramiau ir laimingiau jaučiasi.
Kaip pripratinti degu prie žmogaus
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – pasitikėjimas. Naujai parsineštą degu reikėtų palikti kelias dienas apsiprasti su aplinka. Kalbėkite jam švelniu balsu, nelieskite per prievartą ir niekada nekelkite triukšmo šalia narvo. Po kelių dienų galite ištiesus ranką pasiūlyti maisto gabaliuką (pavyzdžiui, šieno stiebą ar džiovintą žolelę). Degu smalsus iš prigimties, tad greitai ims tyrinėti jūsų ranką ir kvapą.
Kai gyvūnas pats priartėja, galima pamažu liesti nugarėlę ar šoną. Svarbiausia – niekada neimti degu iš viršaus, nes toks gestas jam primena plėšrūną. Geriau ranka slinkti nuo šono ar leisti jam pačiam užlipti.
Su laiku, kai pasitikėjimas sustiprėja, degu mielai lipdo ryšį: lipa ant rankos, ant peties, leidžiasi nešiojamas. Tokia socializacija ne tik džiugina šeimininką, bet ir sumažina streso hormono lygį pačiam gyvūnui.
Mokymas ir užsiėmimai
Degu galima išmokyti paprastų veiksmų, pavyzdžiui:
- Ateiti, kai šaukiamas vardu (už atlygį – skanėstą be cukraus).
- Lipti į ranką arba eiti į narvą pagal komandą.
- Bėgioti ratu ar peršokti kliūtį.
Mokymui geriausia naudoti teigiamą skatinimą – kalbą, paglostymus ar nedidelius žolelių gabaliukus. Degu labai greitai supranta, kas jam naudinga, todėl dresūra tampa ne tik mokymosi, bet ir žaidimo forma.
Kad degu nesijaustų nuobodžiai, narve galima įrengti tunelių sistemą, laipiojimo kopetėles, bėgimo ratą, o kartais leisti jam pabėgioti už narvo ribų – žinoma, tik saugioje aplinkoje be elektros laidų ir augalų, kuriuos galėtų apgraužti.
Šeimininkų atsiliepimai
„Kai pirmą kartą pamačiau degu parduotuvėje, jis atrodė kaip mažas, paprastas graužikas. Bet dabar žinau – tai pats protingiausias gyvūnas, kokį esu turėjusi! Mano dvi patelės, Lora ir Pika, atpažįsta balsą, ateina kai kviečiu ir net turi savo „vakaro rutiną“ – prieš miegą abi lipa į ratą ir kartu bėgioja. Jos – tikra šeimos dalis.“
– Rūta, Vilnius
„Mūsų degu vardu Rokis visada laukia, kol vaikai grįš iš mokyklos. Jis atpažįsta jų balsus ir ima čirškėti iš džiaugsmo. Degu tikrai nėra „žiurkėnas“, kaip daugelis galvoja – jam reikia bendravimo, dėmesio, o tuomet jis tampa neįtikėtinai draugiškas ir žaismingas.“
– Martynas, Kaunas
„Auginu du degu jau ketverius metus. Jie labai švarūs, turi savo kampelį miegui ir net savotišką „tvarką“ narve – vienas kasa, kitas neša kraiką. Svarbiausia – neleisti jiems nuobodžiauti ir visada turėti ką kramtyti. Tada jie gyvena ilgai ir linksmai.“
– Aistė, Klaipėda
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek metų gyvena degu žiurkėnai?
Ar degu galima laikyti vieną?
Ką daryti, jei degu graužia groteles?
Ar degu galima maudyti vandenyje?
Ar degu galima leisti laisvai vaikščioti po namus?
